Albertas Kojalavičius-Vijūkas - (1609 m. Romainiai prie Kauno – 1677 m. spalio 6 d. Varšuva) – SJ, Lietuvos istorikas, vienuolis jėzuitas, teologas. Mokytojavo Kražių gimnazijoje. 1641–1644 m. ir 1645–1655 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1650–1651 m. vicekancleris, 1653–1655 m. – rektorius. 1662–1666 m. Vilniaus profesų namų viršininkas, 1666–1677 m. Varšuvos profesų namų dvasios tėvas ir studijų vyresnysis. Su broliais K. ir P. Kojalavičiais namus Kaune 1642 m. užrašė kuriamai Jėzuitų kolegijai, taip pat padovanojo sklypus prie Rotušės aikštės.
Rašė lotynų, kai kuriuos veikalus – lenkų kalba. Svarbiausias veikalas – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto mirties.
Apie A. V. Kojelavičių:
Zigmantas Kiaupa
ALBERTO KOJALAVIČIAUS IR JO BROLIŲ KILMĖ BEI ŠEIMA
D.Kuolys
ALBERTO VIJŪKO-KOJALAVIČIAUS ISTORINIS PASAKOJIMAS:
RESPUBLIKOS KŪRIMAS
Mūsų puslapyje rasite išanalizuotus šiuos veikalus:
Rašė lotynų, kai kuriuos veikalus – lenkų kalba. Svarbiausias veikalas – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto mirties.
Apie A. V. Kojelavičių:
Zigmantas Kiaupa
ALBERTO KOJALAVIČIAUS IR JO BROLIŲ KILMĖ BEI ŠEIMA
D.Kuolys
ALBERTO VIJŪKO-KOJALAVIČIAUS ISTORINIS PASAKOJIMAS:
RESPUBLIKOS KŪRIMAS
Mūsų puslapyje rasite išanalizuotus šiuos veikalus:
- Historia Litvanica
- Lietuvių kilmės bajorai (herbarz rycerstwa Wielkiego Księstwa Litewskiego)
Lietuvos istorijoje Kojelavičius naudojo ir lietuviškas vardų ir pavadinimų formas:
Giedrus, Trojdenus, Grawzius, Grumpius, Eyxis, Erdivilus, Gediminus, Perkunas, Kukovoitis, upė Swenta, Vitenis, Vitenes, Veidevutas...
Giedrus, Trojdenus, Grawzius, Grumpius, Eyxis, Erdivilus, Gediminus, Perkunas, Kukovoitis, upė Swenta, Vitenis, Vitenes, Veidevutas...
Langobardai dėl ilgų barzdos plaukų lietuvių ir latvių buvo vadinami- Ilgabarzdai.
Psl.9..." Vietinių gyventojų kalba Lietuva (originale Litvania), vadinasi Littuwa arba Littuba "....
Iš tiesų lietuvių žodyne yra nemažai lotynų kalbos likučių, be to pačiu linksniavimu, kirčiavimo įvairumu lietuvių kalba daug labiau negu kita sarmatų kalba yra artima lotynų ir graikų kalboms ...
...juk Livonijos gyventojų arba latvių kalba yra panaši į lietuvių kalbą....
Iš tiesų lietuvių žodyne yra nemažai lotynų kalbos likučių, be to pačiu linksniavimu, kirčiavimo įvairumu lietuvių kalba daug labiau negu kita sarmatų kalba yra artima lotynų ir graikų kalboms ...
...juk Livonijos gyventojų arba latvių kalba yra panaši į lietuvių kalbą....
Kuno (Cunonis) valstybė nubo apribota Nemunu, Dubysa, Nevėžiu ir Vilija (arba gimtąja kalba) Nerimi (Neride) .
1387гm. Lietuvių krikštas:
..."o vėliau Žemutinės pilies aikštelėje, toje vietoje, kur žaibų valdovas, vietinių gyventojų vadinamas Perkūnas, buvo garbinamas šventąja uginimi...
...Vėliau (Jogaila), paleidęs lenkų didikus ir karalienę į Lenkiją, didelėmis pastangomis ėmėsi neapšviestų žmonių krikšto...
..Būdavo, kad pats karalius, keliaudamas Lietuvoje, didelei miniai nevengė lietuviškai aiškinti krikščionišką tikėjimą, nes neturėjo pakankamai kunigų žinančių šią kalbą (kurie jam padėtų)...
Kalbama, kad 30 000 miestų ir kaimų gyventojų buvo apšlakstyti šventu vandeniu. Todėl ir šiandien upės, ant kurių krantų buvo vykdomos krikšto apeigos, vietine kalba vadinasi Swienta, o lotyniškai tai reiškia "šventoji"...
..."o vėliau Žemutinės pilies aikštelėje, toje vietoje, kur žaibų valdovas, vietinių gyventojų vadinamas Perkūnas, buvo garbinamas šventąja uginimi...
...Vėliau (Jogaila), paleidęs lenkų didikus ir karalienę į Lenkiją, didelėmis pastangomis ėmėsi neapšviestų žmonių krikšto...
..Būdavo, kad pats karalius, keliaudamas Lietuvoje, didelei miniai nevengė lietuviškai aiškinti krikščionišką tikėjimą, nes neturėjo pakankamai kunigų žinančių šią kalbą (kurie jam padėtų)...
Kalbama, kad 30 000 miestų ir kaimų gyventojų buvo apšlakstyti šventu vandeniu. Todėl ir šiandien upės, ant kurių krantų buvo vykdomos krikšto apeigos, vietine kalba vadinasi Swienta, o lotyniškai tai reiškia "šventoji"...
...Dausprungas pastatė pilį, kuri vietinių gyventojų kalba vadinasi Vilkomergiam (dab. Ukmergė)... ,
...o netoli nuo tos vietos padėtas fundamentas kitai piliai ir ja pavadino Dziewaltoviam t.y. Dievo valda (dab. Deltuva) ir dėl to tėvynainių buvo pavadintas Deltuvos ( Dzievaltowius) kunigaikščiu.
...o netoli nuo tos vietos padėtas fundamentas kitai piliai ir ja pavadino Dziewaltoviam t.y. Dievo valda (dab. Deltuva) ir dėl to tėvynainių buvo pavadintas Deltuvos ( Dzievaltowius) kunigaikščiu.
...1205m. Susitarę Živinbudas ir Montvilas, Žemaitijos kunigaikštis...surinko jėgas ir pasiuntė daug karių į priešiškus kraštus: Naugarduko, Lucko, Vladimiro kunigaikštystes ir jas nusiaubė ugnimi ir kardu. Iš visų pusių pereidami Rusią, lietuviai pasiiėmė daug turto..
1217m. Labai kruopščiai karinei tarnybai rinko vyrus Lietuvoje, Žemaitijoje ir Kurše. Armijos vadu buvo Erdvilas, Mntvilo sūnus...Erdvilas vedė savo kariuomenę į Rusią...Jie atvyko prie aukšto, patogaus kalno, ant kurios buvo pilies, sudegintos totorių, likučiai. Vietovė vadinosi Naugardukas...
....Nedaug sutvirtintus miestus totoriai neseniai sugriovė, todėl Erdvilo pergalė buvo lengva. Gardiną, Brestą, Drogičiną užėmė...sutvirtino ir paliko savo žmones...
....Rusams atrodė geriau vergauti, negu pakliūti į dar didesnę bėdą: juk jiems paliko jų krikščioniškas apiegas,....be to pažadėta lietuvių jėgomis kariauti prieš totorius...
1220m. ...Živinbudas pasiuntė sūnų Kukovoitį su lietuvių ir žemaičių pajėgomis...
1221m. ...Buvo sutarta, kad Beržūnos upe (Berezina) skiria Polocko kunigaikštystę nuo Lietuvos....
1240m. ...Mindaugas...keletą kartų norėjo užimti Polocką, tačiau jo gynėjai, sudaryti iš rusų ir livoniečių, sugėbėjo apginti miestą...
1264m. ...Naugardukiečiai ir kiti Lietuvai priklausę, tačiau rusų kilmės dvariškiai...
...Lietuviai kalbėjo, kad jie neabejoja, kad rusų dvariškiai rūpinasi valstybe, juk nuo to meto, kai Naugardukas ir kitos rusų žemės buvo prijungtos prie Lietuvos, jie visais jausmais ir pasiekimais perėjo į Lietuvos pusę ir pradėjo elgtis kaip viena tauta...
1268m. Prūsų gentys, užkariautos kryžiuočių
...visa prūsų tauta, išskyrus keletą genčių, buvo užkariauta kryžiuočių. Nadruviai, pralaimėję mūšio lauke, atsitraukė iš...savo gimtųjų namų ir laukų. Jie pasirinko geriau tremtį, negu vergovę.
...Iš tiesų, ta tremtis su visais daiktais ir vaikais į Lietuvą, kur gyveno tos pačios giminės tauta, negalima laikyti tremtimi. Skalvių didikai Surbantas, Surdeta, Svisdeta taip pat atsitraukė į Lietuvą.
...1387m. Priėję su kariuomene iki Vilniaus...įsirengė stovyklą į rytus nuo pilių tarp kalno ir Neries (tą vietą vietiniai Antakalnis t.y. vieta prieš kalną)..
"Oriente inter montem & fluvium Viliam (quem locum vulgari lingua Antakalnic, id est, ante-montanum dicimus) fixit tentori.."
1408m. Kryžiuočiai ruošiasi karui prieš Lietuvą
...be abejo, Jogaila ir Vytautas, kurie neseniai, bijodami karo, atidavė Žemaitiją, atiduos ir visą Lietuvą..
Vytautas ir Jogaila rūpinasi Žemaitijos krikštu
...Kai buvo reikalinga aiškinti gimtąja kalba tai, ką sunkaiu suprasti neišsivysčiusiems protams, tą darbą darė patys. Mokė, žodžius sutvirtindami dovanomis, grąsinimais ir prašymais...
Antra dalis:
Psl. 184 (apie kunigaikščio Kazimiero lietuvių kalbos mokymą)
Visgi lenkai atkakliai laikėsi savo nuomonės ir visaip trukdė Kazimierui imtis rekalingų priemonių valdžios sustiprinimui, jie netgi neledio (jam) mokytis LIETUVIŲ KALBOS, kuri būtų jam padėjusi patraukti į savo pusę krašto gyventojus..
Psl. 184 (apie kunigaikščio Kazimiero lietuvių kalbos mokymą)
Visgi lenkai atkakliai laikėsi savo nuomonės ir visaip trukdė Kazimierui imtis rekalingų priemonių valdžios sustiprinimui, jie netgi neledio (jam) mokytis LIETUVIŲ KALBOS, kuri būtų jam padėjusi patraukti į savo pusę krašto gyventojus..
psl.451
Lietuvių ir maskolių teisės į Livoniją
1562 metai
....Chodkevičius, greitai nuvykęs į Livoniją, pasamdė livoniečius ir surinkęs šauktinius iš Žemaitijos, patraukė prie Dorpato. Visgi kiek anksčiau, negu duoti įsakymą pulti, norėjo išsiaiškinti ar yra galimybė susitaikyti su maskoliais. Pasiuntęs laišką Dorpato vaivadai, pažadėjo stengtis, kad karalius nesipriešintų taikai, jeigu vaivada to paties sieks iš savo valdovo...
...Šis atsakė, kad sąžiningai padarys tai, ką jam Chodkevičius pasiūlė...
...Greitai iš Maskvos gavo laišką, kuriame rašoma, kad didysis kunigaikštis ir pats, ir prašant savo dvariškiams pranęša, kad ypatingai siekia sutarimo ir draugystės su karaliumi Augustu...
..Pradėję derybas, kariai iš abieų pusių sustabdė puolimą, laukdami ką nuspręs valdovai...
....Maskvos kunigaikščio didikai parašė ilgą, bet įžūlų, laišką, tarsi būtų laukiniai...Apkaltino karalių didybe, dėl kurios jis daugelį metų nepripažino caro titulo...Bet ypatingai jie kaltino dėl Livonijos, kurią karalius Augustas sutiko globoti...betgi nenorėdamas pripažinęs, kad neturi teisų į šį kraštą. Ir kam gi reikėjo jam kai kada vadinti Livoniją Romos imperatorių dovana, o kai kada Lietuvos kunigaikšių tėvonija, jei nenorėjo aiškaus melo paversti tikrove? Ir iš viso negarbinga tokiam valdovui, kaip Augustas rašyti tokius sau prieštaraujančius teiginius, tokius neatitinkančius dalykus.
Galbūt jis nežino Lietuvos istorijos, kur aiškiai pasakyta, kad Vytautas ir Jogaila įprastai už pinigus samdydavo karius iš Livonijos? Kažin ar jie taip būtų darę, jeigu Livonija būtų buvusi Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių tėvonija.
Taip rašė Maskvos diduomenė, kai tuo tarpu Livonija pagrįstai buvo vadinama sena Lietuvos tėvonija ir imperatoriaus dovana. Juk Livonijos gyventojai senais laikais kilo iš to paties kamieno kaip ir lietuviai ir kalbėjo ta pačia kalba, nesutarimų metu buvo ne kartą nugalėti Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių, kol į tas žemes neatvyko vokiečiai...
Lietuvių ir maskolių teisės į Livoniją
1562 metai
....Chodkevičius, greitai nuvykęs į Livoniją, pasamdė livoniečius ir surinkęs šauktinius iš Žemaitijos, patraukė prie Dorpato. Visgi kiek anksčiau, negu duoti įsakymą pulti, norėjo išsiaiškinti ar yra galimybė susitaikyti su maskoliais. Pasiuntęs laišką Dorpato vaivadai, pažadėjo stengtis, kad karalius nesipriešintų taikai, jeigu vaivada to paties sieks iš savo valdovo...
...Šis atsakė, kad sąžiningai padarys tai, ką jam Chodkevičius pasiūlė...
...Greitai iš Maskvos gavo laišką, kuriame rašoma, kad didysis kunigaikštis ir pats, ir prašant savo dvariškiams pranęša, kad ypatingai siekia sutarimo ir draugystės su karaliumi Augustu...
..Pradėję derybas, kariai iš abieų pusių sustabdė puolimą, laukdami ką nuspręs valdovai...
....Maskvos kunigaikščio didikai parašė ilgą, bet įžūlų, laišką, tarsi būtų laukiniai...Apkaltino karalių didybe, dėl kurios jis daugelį metų nepripažino caro titulo...Bet ypatingai jie kaltino dėl Livonijos, kurią karalius Augustas sutiko globoti...betgi nenorėdamas pripažinęs, kad neturi teisų į šį kraštą. Ir kam gi reikėjo jam kai kada vadinti Livoniją Romos imperatorių dovana, o kai kada Lietuvos kunigaikšių tėvonija, jei nenorėjo aiškaus melo paversti tikrove? Ir iš viso negarbinga tokiam valdovui, kaip Augustas rašyti tokius sau prieštaraujančius teiginius, tokius neatitinkančius dalykus.
Galbūt jis nežino Lietuvos istorijos, kur aiškiai pasakyta, kad Vytautas ir Jogaila įprastai už pinigus samdydavo karius iš Livonijos? Kažin ar jie taip būtų darę, jeigu Livonija būtų buvusi Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių tėvonija.
Taip rašė Maskvos diduomenė, kai tuo tarpu Livonija pagrįstai buvo vadinama sena Lietuvos tėvonija ir imperatoriaus dovana. Juk Livonijos gyventojai senais laikais kilo iš to paties kamieno kaip ir lietuviai ir kalbėjo ta pačia kalba, nesutarimų metu buvo ne kartą nugalėti Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių, kol į tas žemes neatvyko vokiečiai...
Apie Baltarusiją:
1396m.
Švitrigaila pradėjo tartis su rusų diduomene, kokiu būdu būtų galima užimti Rusią, iš kur galėtų pradėti karą su Vytautu. Netoli nuo Livonjios, Baltojoje Rusioje, turtingą Vitebsko žemę valdė Jogailos vietininkas Teodoras Vesna... Nors anksčiau šis kraštas buvo Algirdo prijungtas prie Lietuvos valstybės, tačiau Jogaila jį pasiliko sau kaip tėvoniją...
...Švitrigaila...su keliais tūkstančiais Livonijos karių puolė Vitebską , užėmė jį be vargo ir dvi pilis, kurios buvo sunkiai užimamos ne tik dėl įtvirtinimų, bet ir dėl neprieinamos vietos, rusams be kovos pasiduodant, o po to į savo rankas paėmė Oršą ir visą kraštą tarp Dnepro ir Dauguvos...
...Vytautui ir pačiam rūpėjo šis karas, nes norėjo, kad Baltosios Rusios žemės būtų paklusnesnės Didžiąjam Kunigaikščiui, negi iki tol buvo. Todėl ėmėsi šio reikalo.
Greitai užuolęs, užėmė Oršą, o vėliau patraukė link Drucko...
Kazimiero išrinkimas Didžiuoju LDK kunigaikščiu
1440 metai
psl. 183
...lietuviai paskelbė Kazimierą Didžiuoju LDK kunigaikščiu...Dėl tokios apgavystės įžeisti lenkai, pradėjo skųstis, kad lietuviai nutraukė sutartį...ir viską, kas šventa. Lietuviai gi tvirtino, kad jie nesulaužė duoto žodžio, kad niekas nenutraukta, viskas, kaip buvo seniau. Tegul lenkai neužmiršta, kokios rūsčios jėgos gali kilti prieš įstatymus ir žmonių santarvę. Nejaugi jie galvoja, kad Žemaitija, ginklu ketinanti paremti Mikolą, bus paklusni Lietuvos vietininkui?...Ar jie pasitiki Baltosios Rusios ištikimybe, kuri visada iki tol savo pajėgomis rėmusi maištininkus, kėlusius ranką prieš teisėtus valdovus?
1396m.
Švitrigaila pradėjo tartis su rusų diduomene, kokiu būdu būtų galima užimti Rusią, iš kur galėtų pradėti karą su Vytautu. Netoli nuo Livonjios, Baltojoje Rusioje, turtingą Vitebsko žemę valdė Jogailos vietininkas Teodoras Vesna... Nors anksčiau šis kraštas buvo Algirdo prijungtas prie Lietuvos valstybės, tačiau Jogaila jį pasiliko sau kaip tėvoniją...
...Švitrigaila...su keliais tūkstančiais Livonijos karių puolė Vitebską , užėmė jį be vargo ir dvi pilis, kurios buvo sunkiai užimamos ne tik dėl įtvirtinimų, bet ir dėl neprieinamos vietos, rusams be kovos pasiduodant, o po to į savo rankas paėmė Oršą ir visą kraštą tarp Dnepro ir Dauguvos...
...Vytautui ir pačiam rūpėjo šis karas, nes norėjo, kad Baltosios Rusios žemės būtų paklusnesnės Didžiąjam Kunigaikščiui, negi iki tol buvo. Todėl ėmėsi šio reikalo.
Greitai užuolęs, užėmė Oršą, o vėliau patraukė link Drucko...
Kazimiero išrinkimas Didžiuoju LDK kunigaikščiu
1440 metai
psl. 183
...lietuviai paskelbė Kazimierą Didžiuoju LDK kunigaikščiu...Dėl tokios apgavystės įžeisti lenkai, pradėjo skųstis, kad lietuviai nutraukė sutartį...ir viską, kas šventa. Lietuviai gi tvirtino, kad jie nesulaužė duoto žodžio, kad niekas nenutraukta, viskas, kaip buvo seniau. Tegul lenkai neužmiršta, kokios rūsčios jėgos gali kilti prieš įstatymus ir žmonių santarvę. Nejaugi jie galvoja, kad Žemaitija, ginklu ketinanti paremti Mikolą, bus paklusni Lietuvos vietininkui?...Ar jie pasitiki Baltosios Rusios ištikimybe, kuri visada iki tol savo pajėgomis rėmusi maištininkus, kėlusius ranką prieš teisėtus valdovus?
1469 metai
Išvažiavus pasiuntiniams, karalius vyksta į seimą Gardine, o lukusius mėnesius praleido Lietuvoje medžiodamas. Žiemos viduryje aplankė Baltąją Rusią, kur Polocke, Vitebske ir Smolenske tvarkė karo ir taikos reikalus...
1562 metai
..Maskvos kunigaikštis Ivanas...nepuolė Livonijos, žinodamas, kad ten yra gerai paruošta kariuomenė..., tačiau netikėtai įsibrovė į Baltosios Rusios žemes ir stipriai nuniokojo Vitebsko, Dubrovno, Iršos, Pkyso, Šklovo apylinkes...
Išvažiavus pasiuntiniams, karalius vyksta į seimą Gardine, o lukusius mėnesius praleido Lietuvoje medžiodamas. Žiemos viduryje aplankė Baltąją Rusią, kur Polocke, Vitebske ir Smolenske tvarkė karo ir taikos reikalus...
1562 metai
..Maskvos kunigaikštis Ivanas...nepuolė Livonijos, žinodamas, kad ten yra gerai paruošta kariuomenė..., tačiau netikėtai įsibrovė į Baltosios Rusios žemes ir stipriai nuniokojo Vitebsko, Dubrovno, Iršos, Pkyso, Šklovo apylinkes...
2. Lietuvių kilmės bajorai:
Ks. Wojciecha Wiiuka Kojałowicza herbarz szlachty Wielkiego Księstwa Litewskiego zwany Nomenclator. | Kojałowicz-Wijuk, Wojciech (1609-1677)
(Vijuko Kojelavičiaus knyga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šlėktos herbynas vadinamas Nomenklatoriumi, lenkų k.)
Ks. Wojciecha Wiiuka Kojałowicza herbarz szlachty Wielkiego Księstwa Litewskiego zwany Nomenclator. | Kojałowicz-Wijuk, Wojciech (1609-1677)
(Vijuko Kojelavičiaus knyga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šlėktos herbynas vadinamas Nomenklatoriumi, lenkų k.)
psl. 130
Dowxsa (Dawxsa - Dauksa). M. Dawxsa kannonik Žmudzki, mąž uczony, oglosil drukiem kazania na niedziele i swięta calego roku na litewskim języku.
M. Daukša Žemaitijos kanauninkas, mokytas vyras, lietuvių kalba išspausdino Sekamdienio Pamokslą...
psl. 19
Beržanscy zowią się od dobr na Žmudzi položonych, Beržany bliskich lasu brzozowego (betulea) ktoryto rodzaj drzewa w litewskim i žmudzkim narzecziu zowię się beržas. Pochodzą od Klawsucia, Jednego z Potomkow Gedymina.
Jan Beržanski okolo 1621 roku na Žmudzi.
Beržanskiai taip vadinami nuo Žemaitijoje esančių valdų, Beržėnai (Beržai?) arti beržų miško, medžio pavadinimas lietuvių ir žemaičių kalbose vadinasi beržas.
Kilę nuo Klausučio (galėjęs žūti 1337 m. mūšyje prie Nemuno (netoli Veliuonos yra Klausučių kaimas), vieno iš Gedimino vaikaičių.
(past. Jonas Beržanskis-Klausutis - lietuvių tautinio atgimimo veikėjas)
Butrym - brat Klawsucia z potomstwa Gedyminowego. Butrimas - Klausučio brolis iš Gedimino giminės.
Bronisz - na Žmudzi. Bronis Žemaitijoje
Burneyko - na Žmudzi. Burneika - Žemaitijoje.
Butowt - Butautas.
Bujwid - Buivydas.
Czerkas - na Žmudzi. Čerkas - Žemaitijoje.
KRZYSZTOF Kirkutowicz na Žmudzi (1621) (codex epistolaris Witoldi: propositio samaytarum: Nam vir quidam de pocioribus baronibus Kircutis nomine habens filiam elegantissimam...)
Kristupas Kirkutovičius Žemaitijoje (1621m.) (Paminėtas Vytauto laikais (Šaltinis: Codex epistolaris Witoldi: propositio samaytarum: Nam vir quidam de pocioribus baronibus Kircutis nomine habens filiam elegantissimam..)
Stanislaw Dawgielievicz na Žmudzi (1621m.). Stanislovas Daugielevičius Žemaitijoje.
Kieyzgajlo (1401) - Kęsgaila
Sebastian Kęsztort ciwun Derwianski. Dirvėnų seniūnas Sebastijonas Kęštortas.
Dowgird - Daugirdas
Stanislaw Dawgieliewicz (daug galeti) na Žmudzi (1621). Stanislovas Daugelevičius.
August Klawsuc (klausti) na Žmudzi (1621). Augustas Klausutis Žemaitijoje.
Jan i Marek Dowgil na Žmudzi (1621). Janas ir Marekas Daugilai Žemaitijoje.
Jozef Kelpsz na Žmudzi (1621). Juozpas Kelpšas Žemaitijoje.
Piotr Dowgint (daug ginti) na Žmudzi (1621). Petras Daugintas Žemaitijoje.
Dowbor czyli Dabar - Daubaras arba Dabaras.
Dowgin Wiszegierdowicz podipsal unię 1401. Dauginas Visgirdavičius pasirašė 1401m. Uniją.
Hurda Ginwilowicz Giedrojc mąž ryscerski za czasow Keijstuta, wybudowawszy nad rezeką Sesraką zamek, inflanckich Krzyžakow napady dzielnie odpieral, ktorym w swej posiadlosczi Widzimiszk cięzką klaskę zadal na polu, ktori obecnie od kosci poleglych w ojczystym języku zowię się Kawlis. Zostawil synow: Wojciecha czyli Wajtkusa i Piotra...
Gurda Ginvilavičius Giedraitis - riteriškas vyras nuo Kęstučio laikų, pasistatęs ant Siesarties upės pilį, savo Vydiškių vietovėje gynėsi nuo Livonijos kryžiuočių, kuri nuo kritusių kaulų tėvų kalba vadinasi Kaulis. Turėjo sūnus Vociechą arbą kitaip tariant Vaitkų ir Petrą...
Dowmand (Daumantas) Hurdowicz Giedrojc militae praefectus za Keijstuta... Daumantas Gurdovičius Giedraitis - karininkas pas Kęstutį...
psl. 183 Wojciech czyli Wajtkus ksiąžę Giedrojc (1545) za Kazimirza Jagiellonczyka wspomniany pod 1545r....Voicechas arba Vajtkus, kunigaikštis Giedraitis
Dowmand Giedrojc militiae praefectus za Kiejstuta wubudowawszy .. zamek Krzyzakow napady odpieral,...na polu, ktore w ojczystym języku zowie się Kawlis.
Daumantas Giedraitis Kęstučio militiae praefectus
Burba w wojewodstwie Trockim i księnstwie Žmudzkiem. Burba Trakų vaivadijje bei Žemaitijos kunigaikštystėje
Sebastian Jawgiel (1613) chorąžy Upicki. Sebastijonas Jaugelis (1613) - Upytės vėliavininkas.
Mateusz Gotowt na Zmudzi - Mateuš Gotautas Žemaitijoje.
Jan Gelzyc (Gelzis) na Zmudzi. Jonas Gelžis Žemaitijoje.
Bartolomej Gojlewicz (gaila) na Zmudz. Bartolomejus Gailevičius Žemaitijojei
Gojtus
Gierwid (1492)
Ginkun na Žmudzi - Ginkūnas Žemaitijoje
Jakub Girdwoj (girdeti) na Zmudzi. Jokūbas Girdvai (nis) Žemaitijoje
Augustin Gimbut (gimti). Augustinas Gimbutas
Ginwil - Ginvilas
Salomon Giedmin na Zmudzi. Saliamonas Gedminas Žemaitijoje.
Jan Giedmint - Jonas Gedmintas
Samuel Gondro (gandras) na Zmudzi. Samuelis Gondro Žemaitijoje.
Drawdik Lukasz na Žmudzi. . Draudik Lukas Žemaitijoje.
Dirwoniszko Jan na Žmudzi. Dirvoniškis Žemaitijoje
Bartolomej Gojlewicz . Bartolomej Gailevičius.
Dowxsa (Dawxsa - Dauksa). M. Dawxsa kannonik Žmudzki, mąž uczony, oglosil drukiem kazania na niedziele i swięta calego roku na litewskim języku.
M. Daukša Žemaitijos kanauninkas, mokytas vyras, lietuvių kalba išspausdino Sekamdienio Pamokslą...
psl. 19
Beržanscy zowią się od dobr na Žmudzi položonych, Beržany bliskich lasu brzozowego (betulea) ktoryto rodzaj drzewa w litewskim i žmudzkim narzecziu zowię się beržas. Pochodzą od Klawsucia, Jednego z Potomkow Gedymina.
Jan Beržanski okolo 1621 roku na Žmudzi.
Beržanskiai taip vadinami nuo Žemaitijoje esančių valdų, Beržėnai (Beržai?) arti beržų miško, medžio pavadinimas lietuvių ir žemaičių kalbose vadinasi beržas.
Kilę nuo Klausučio (galėjęs žūti 1337 m. mūšyje prie Nemuno (netoli Veliuonos yra Klausučių kaimas), vieno iš Gedimino vaikaičių.
(past. Jonas Beržanskis-Klausutis - lietuvių tautinio atgimimo veikėjas)
Butrym - brat Klawsucia z potomstwa Gedyminowego. Butrimas - Klausučio brolis iš Gedimino giminės.
Bronisz - na Žmudzi. Bronis Žemaitijoje
Burneyko - na Žmudzi. Burneika - Žemaitijoje.
Butowt - Butautas.
Bujwid - Buivydas.
Czerkas - na Žmudzi. Čerkas - Žemaitijoje.
KRZYSZTOF Kirkutowicz na Žmudzi (1621) (codex epistolaris Witoldi: propositio samaytarum: Nam vir quidam de pocioribus baronibus Kircutis nomine habens filiam elegantissimam...)
Kristupas Kirkutovičius Žemaitijoje (1621m.) (Paminėtas Vytauto laikais (Šaltinis: Codex epistolaris Witoldi: propositio samaytarum: Nam vir quidam de pocioribus baronibus Kircutis nomine habens filiam elegantissimam..)
Stanislaw Dawgielievicz na Žmudzi (1621m.). Stanislovas Daugielevičius Žemaitijoje.
Kieyzgajlo (1401) - Kęsgaila
Sebastian Kęsztort ciwun Derwianski. Dirvėnų seniūnas Sebastijonas Kęštortas.
Dowgird - Daugirdas
Stanislaw Dawgieliewicz (daug galeti) na Žmudzi (1621). Stanislovas Daugelevičius.
August Klawsuc (klausti) na Žmudzi (1621). Augustas Klausutis Žemaitijoje.
Jan i Marek Dowgil na Žmudzi (1621). Janas ir Marekas Daugilai Žemaitijoje.
Jozef Kelpsz na Žmudzi (1621). Juozpas Kelpšas Žemaitijoje.
Piotr Dowgint (daug ginti) na Žmudzi (1621). Petras Daugintas Žemaitijoje.
Dowbor czyli Dabar - Daubaras arba Dabaras.
Dowgin Wiszegierdowicz podipsal unię 1401. Dauginas Visgirdavičius pasirašė 1401m. Uniją.
Hurda Ginwilowicz Giedrojc mąž ryscerski za czasow Keijstuta, wybudowawszy nad rezeką Sesraką zamek, inflanckich Krzyžakow napady dzielnie odpieral, ktorym w swej posiadlosczi Widzimiszk cięzką klaskę zadal na polu, ktori obecnie od kosci poleglych w ojczystym języku zowię się Kawlis. Zostawil synow: Wojciecha czyli Wajtkusa i Piotra...
Gurda Ginvilavičius Giedraitis - riteriškas vyras nuo Kęstučio laikų, pasistatęs ant Siesarties upės pilį, savo Vydiškių vietovėje gynėsi nuo Livonijos kryžiuočių, kuri nuo kritusių kaulų tėvų kalba vadinasi Kaulis. Turėjo sūnus Vociechą arbą kitaip tariant Vaitkų ir Petrą...
Dowmand (Daumantas) Hurdowicz Giedrojc militae praefectus za Keijstuta... Daumantas Gurdovičius Giedraitis - karininkas pas Kęstutį...
psl. 183 Wojciech czyli Wajtkus ksiąžę Giedrojc (1545) za Kazimirza Jagiellonczyka wspomniany pod 1545r....Voicechas arba Vajtkus, kunigaikštis Giedraitis
Dowmand Giedrojc militiae praefectus za Kiejstuta wubudowawszy .. zamek Krzyzakow napady odpieral,...na polu, ktore w ojczystym języku zowie się Kawlis.
Daumantas Giedraitis Kęstučio militiae praefectus
Burba w wojewodstwie Trockim i księnstwie Žmudzkiem. Burba Trakų vaivadijje bei Žemaitijos kunigaikštystėje
Sebastian Jawgiel (1613) chorąžy Upicki. Sebastijonas Jaugelis (1613) - Upytės vėliavininkas.
Mateusz Gotowt na Zmudzi - Mateuš Gotautas Žemaitijoje.
Jan Gelzyc (Gelzis) na Zmudzi. Jonas Gelžis Žemaitijoje.
Bartolomej Gojlewicz (gaila) na Zmudz. Bartolomejus Gailevičius Žemaitijojei
Gojtus
Gierwid (1492)
Ginkun na Žmudzi - Ginkūnas Žemaitijoje
Jakub Girdwoj (girdeti) na Zmudzi. Jokūbas Girdvai (nis) Žemaitijoje
Augustin Gimbut (gimti). Augustinas Gimbutas
Ginwil - Ginvilas
Salomon Giedmin na Zmudzi. Saliamonas Gedminas Žemaitijoje.
Jan Giedmint - Jonas Gedmintas
Samuel Gondro (gandras) na Zmudzi. Samuelis Gondro Žemaitijoje.
Drawdik Lukasz na Žmudzi. . Draudik Lukas Žemaitijoje.
Dirwoniszko Jan na Žmudzi. Dirvoniškis Žemaitijoje
Bartolomej Gojlewicz . Bartolomej Gailevičius.
Compendium ; Herbarz rycerstwa W.X. Litewskiego [...] ; Księdza Wojciecha Wijuka Kojałowicza herbarz rycerstwa Wielkiego Księstwa Litewskiego [...] ; O klejnotach albo herbach, których familie stanu rycerskiego Wielkiego Xięstwa Litewskiego zażywają
Lietuvių kilmės didikai (Pavardės sutinkamos Žemaitijoje ir Tikrojoje Lietuvoje) :
Giedroicai (Giedraičiai), Goštautai, Daugialos (Upytė) , Eigirdai, Daumantai, Daugirdai, Visiginai, Kulviečiai, Liauksminai, Kareivos (iš Upytės), Tautgirdai, Gineitai (Vilkmergė), Geišai, Rimšos, Arvydai (Padubysė), Gelgaudai, Ginvilia, Butautai, Mintautai, Rimvydai, Jaunutis, Gerdutis, Montigaila, Pukšta, Išora, Beržanskiai, Mažeikos, Montvydai, Sungailos, Rimvydai, Visigirdai, Bilevičiai, Daugirdai, Stankevičiai (nuo Bilevičių), Burbos, Daukšos, Rimgailos, Daubarai-Musnickiai, Skirmantai, Rusteikos, Butrimai...
Slavų kilmės didikai (pavardės, sutinkamos Baltarusijoje ir Ukrainoje):
Važinskiai, Bikovskiai, Lopatos, Bialkovskiai, Babinskiai, Klonovskiai, Mlodzianovskiai, Denisovičiai, Komorovskiai, Osovskiai, Bobrovickiai, Mlečkos, Druckiai, Gorskiai, Liubeckiai, Sokolinskiai, Šuškovskiai, Godebskiai, Sosnovskiai, Strepinskiai, Bogusevičiai, Godlevskiai, Micutos, Tryznos, Ščiukos, Chodkevičiai, Belikovičiai, Vainos, Olševskiai, Glinskiai, Golovnios, Piaseckiai, Ščitai, Kliševskiai, Poprockiai, Raiskiai, Kirkorai, Terleckiai, Putiatos, Boratinskiai, Bogovitinai, Muravickiai, Korsakai, Lazovskiai, Vaskevičiai, Glušynskiai, Kunickiai, Zavišos, Sapiegos, Kopecai, Kaminskiai, Košarevskiai, Masalskiai, Oskerkos, Odachovskiai, Parčevskiai, Strumilos, Minevskiai, Chreptavičiai, Žabos, Barynovskiai, Bogušai, Stachovskiai, Sluškos, Ostrogiškiai, Vekavičiai, Mirskiai, Zakrevskiai, Sologubai, Gostoevskiai, Kmitos, Olenskiai, Bulgakai, Rutskiai.
Lietuvių kilmės didikai (Pavardės sutinkamos Žemaitijoje ir Tikrojoje Lietuvoje) :
Giedroicai (Giedraičiai), Goštautai, Daugialos (Upytė) , Eigirdai, Daumantai, Daugirdai, Visiginai, Kulviečiai, Liauksminai, Kareivos (iš Upytės), Tautgirdai, Gineitai (Vilkmergė), Geišai, Rimšos, Arvydai (Padubysė), Gelgaudai, Ginvilia, Butautai, Mintautai, Rimvydai, Jaunutis, Gerdutis, Montigaila, Pukšta, Išora, Beržanskiai, Mažeikos, Montvydai, Sungailos, Rimvydai, Visigirdai, Bilevičiai, Daugirdai, Stankevičiai (nuo Bilevičių), Burbos, Daukšos, Rimgailos, Daubarai-Musnickiai, Skirmantai, Rusteikos, Butrimai...
Slavų kilmės didikai (pavardės, sutinkamos Baltarusijoje ir Ukrainoje):
Važinskiai, Bikovskiai, Lopatos, Bialkovskiai, Babinskiai, Klonovskiai, Mlodzianovskiai, Denisovičiai, Komorovskiai, Osovskiai, Bobrovickiai, Mlečkos, Druckiai, Gorskiai, Liubeckiai, Sokolinskiai, Šuškovskiai, Godebskiai, Sosnovskiai, Strepinskiai, Bogusevičiai, Godlevskiai, Micutos, Tryznos, Ščiukos, Chodkevičiai, Belikovičiai, Vainos, Olševskiai, Glinskiai, Golovnios, Piaseckiai, Ščitai, Kliševskiai, Poprockiai, Raiskiai, Kirkorai, Terleckiai, Putiatos, Boratinskiai, Bogovitinai, Muravickiai, Korsakai, Lazovskiai, Vaskevičiai, Glušynskiai, Kunickiai, Zavišos, Sapiegos, Kopecai, Kaminskiai, Košarevskiai, Masalskiai, Oskerkos, Odachovskiai, Parčevskiai, Strumilos, Minevskiai, Chreptavičiai, Žabos, Barynovskiai, Bogušai, Stachovskiai, Sluškos, Ostrogiškiai, Vekavičiai, Mirskiai, Zakrevskiai, Sologubai, Gostoevskiai, Kmitos, Olenskiai, Bulgakai, Rutskiai.
Apie Daubarus-Musnickius: Kojelavičius jų pavardę išveda iš lietuviško "dabar" (psl.245)
Eži (Juozas?) Daugialo pavadintas Dagavilis t.y. Didele Viltimi (išvertus iš lietuvių kalbos) ....(psl. 216)
Kojelavičiaus nuomone, Daugaila lietuviškai reiškia "labai stiprus".
Nuo Daugailos atisrado Daugeliškės
Nuo Daugailos atisrado Daugeliškės
...vienu iš Daugialos palikuonių buvo Striška
...vienas iš šių Striškų-Daugialų tarnavo katechistu (pamokslininku) Vidžių dvare (Braslavo pavietas) pas Stanislovą Naruševičių, Vilniaus teisėją. Jis paliko tokį atsiliepimą (16a. pabaigoje) apie lietuvišką Bretkūno Bibliją, kuri buvo Vidžių bibliotekoje:
atsiliepime paminėta, kad Biblija parašyta "mūsų lietuvių kalba"
scripta in nostra lingua Lihuanica :
...vienas iš šių Striškų-Daugialų tarnavo katechistu (pamokslininku) Vidžių dvare (Braslavo pavietas) pas Stanislovą Naruševičių, Vilniaus teisėją. Jis paliko tokį atsiliepimą (16a. pabaigoje) apie lietuvišką Bretkūno Bibliją, kuri buvo Vidžių bibliotekoje:
atsiliepime paminėta, kad Biblija parašyta "mūsų lietuvių kalba"
scripta in nostra lingua Lihuanica :
psl.121. Milus Gineid.
Wisigin - nuo lietuviško "viską ginantis" psl. 28
psl. 3 Mindaugo sūnūs Ruklis, Rūpeikis , Valstinyk arba Vaišelga...
psl.4 Živibudo sūnus Kukovoitis
psl. 213. M. Daukša išleido Evangeliją lietuvių kalba