LDK gimė daug žymių žmonių. Jų tarpe buvo lietuviai, lenkai, rusinai (baltarusiai ir ukrainiečiai), žydai ir t.t. Dėl kai kurių žmonių tautybių ginčijamasi. Juos savais laiko ir lenkai, ir lietuviai, ir baltarusiai.
Mes pateiksime sąrašą neabejotinai lietuvių tautybės žymių žmonių (jų, beje, rasite ir kituose skyreliuose):
Mes pateiksime sąrašą neabejotinai lietuvių tautybės žymių žmonių (jų, beje, rasite ir kituose skyreliuose):
Abraomas Kulvietis (Abrahamus Culvensis Lithwanus, Abramus Culvensis Gynvilonis litevanus) - bajoras , kilęs iš Ginvilų giminės, pirmasis reformacijos veikėjas LDK, pedagogas, teisės daktaras, Karaliaučiaus Universiteto profesorius. Šv. Onos bažnyčios pamokslininkas lietuvių kalba.
Abraham Culvensis dirbo išleidžiant pirmąjį lietuvišką Katekizmą.
Jo globėju buvo LDK kancleris Albertas Goštautas.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
S. Rapolionis (Rapailionis, Rafajłowicz, Rafałowicz), pasirašinėjo taip pat Stanislaus Lituanus. Gimė 1485 m. netoli Eišiškių. Buvo iš bajorų giminės. Nuo 1528m. mokėsi Krokuvos Universitete. Vienas pirmųjų liuteronų LDK. Nuo 1539m. dėstė A. Kulviečio liuteronų mokykloje Vilniuje. Pradėjo Biblijos vertimą į lietuvių kalbą. Martyno Mažvydo "Krikščioniškose giesmėse" yra Rapolionio verstos giesmės.
Teologijos daktaras, Karaliaučiaus Universiteto profesorius. Teologinių kūrinių lotynų kalba autorius.
Palaidotas Karaliaučiaus katedroje.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Nuo 1595 m. Vilniaus kolegijos studijų prefektu dirbo Jeronim Kiniszkis (dar užrašytas kaip Kiniskis, Keniskis, Kiniszkis, Kieniszkis,Kynisko, Kiniszko).
Įžymus lietuvis, Vilniaus Universiteto profesorius, etnografas, jezuitas Jokūbas Lavinskis (kilęs iš Anykščių), Konstantino Sirvydo globėjas.
pranešime į Romą (1598) buvo parašyta apie Lavinskį, kad turėjo ""tokią Lietuvių kalbos iškalbą, kad ne tik visiems patiko, bet ir buvo labai vaisinga." ...(in Lithuanico idiomate rarae facundiae et non minus gratae quam fructuosae omnibus exstitit)(1)
Jonas Jamielkauskis - jėzuitas, du kartus buvo paskirtas Lietuvos jėzuitų provincijos vadovu. Prižiūrėjo Vilniaus Universiteto veiklą. Vilniaus Universiteto medicinos ir teisės fakultetų įkūrimo iniciatorius (1).
K. Sirvydo mokslo draugas. Prisidėjo prie K. Sirvydo lietuviškų raštų leidimo.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Michalo Lituanus - arba Venclovas Mikalojaitis iš Maišiagalos, iš bajorų giminės. Nuo 1522 m. minimas kaip notaras. Apie 1526 m. pradėjo tarnauti Albertui Goštautui. 1528 m. ir 1534–1542 m. ir 1547–1556 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos sekretorius, 1533–1537 m. ir 1555–1556 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės pasiuntinys Maskvoje, 1542–1546 m. – Kryme.
1550 parašė: "De moribus Tartrarorum, Lituanorum et Moschorum, fragmina X ", kuriame lietuvių kalbą palygino ir sutapatino su lotynų. Davė lietuviškų žodžių pavyzdžius bei jų lotyniškus atitikmenis. Valstybės reikaluose siūlė rusų kalbą pakeisti lotynų kalba, kaip panašia lietuvių kalbai.
Sūnus Vencovas Agripa, žinomas XVIa. LDK kultūros veikėjas. Agripa vardas - romėnų kilmės, atitikęs tėvo, kuris savo tėvynainius laikė įtalų kilmės, ambicijas.
Taip pat skaitykite:
MYKOLO LIETUVIO DEŠIMT ĮVAIRAUS ISTORINIO TURINIO FRAGMENTŲ APIE TOTORIŲ, LIETUVIŲ IR MASKVĖNŲ PAPROČIUS
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Albertas Kojalavičius-Vijūkas, Wojciech Wijuk Kojałowicz (1609-1677)- Lietuvos istorikas, gimęs Romainiuose (prie Kauno).
Mokytojavo Kražių gimnazijoje. 1641–1644 m. ir 1645–1655 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1650–1651 m. vicekancleris, 1653–1655 m. – rektorius. 1662–1666 m. Vilniaus profesų namų viršininkas, 1666–1677 m. Varšuvos profesų namų dvasios tėvas ir studijų vyresnysis.
Parašė pirmąją LDK istoriją lotyniškai: "Historiae Lithuanae pars prior, de rebus Lithuanorum ante susceptam Christianam religionem conjunctionemque… cum regno Poloniae" (Dancingas, 1650); "Hisloriae Lithuanae pars altera a conjunctione cum Regno Poloniae ad unionem corum Dominiorum libri octo" (Аntverpenas, 1669); "Miscellanea rerum ad statum ecclesiasticum in Magno Lithuaniae Ducatu pertinentium" (Vilnius, 1650); "Rerum in M. D. Lithuaniae per tempus rebellionis Russicae gestarum commentarius etc.»"(Еlbingas, 1655), "Fasti Radiviliani etc."(Vilnius, 1653).
...
Žygimantas Liauksminas, Sigismundus, Zygmunt Lauxmin , gimė 1596 m. Žemaitijoje, jėzuitas, lietuvis, teologas, filosofas, lietuvių muzikologijos pradininkas, vienas pirmųjų VU profesorių - lietuvių, 1656-1657 Vilniaus Universiteto profesorių.
Jo globėju buvo LDK kancleris Albertas Goštautas.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
S. Rapolionis (Rapailionis, Rafajłowicz, Rafałowicz), pasirašinėjo taip pat Stanislaus Lituanus. Gimė 1485 m. netoli Eišiškių. Buvo iš bajorų giminės. Nuo 1528m. mokėsi Krokuvos Universitete. Vienas pirmųjų liuteronų LDK. Nuo 1539m. dėstė A. Kulviečio liuteronų mokykloje Vilniuje. Pradėjo Biblijos vertimą į lietuvių kalbą. Martyno Mažvydo "Krikščioniškose giesmėse" yra Rapolionio verstos giesmės.
Teologijos daktaras, Karaliaučiaus Universiteto profesorius. Teologinių kūrinių lotynų kalba autorius.
Palaidotas Karaliaučiaus katedroje.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Nuo 1595 m. Vilniaus kolegijos studijų prefektu dirbo Jeronim Kiniszkis (dar užrašytas kaip Kiniskis, Keniskis, Kiniszkis, Kieniszkis,Kynisko, Kiniszko).
Įžymus lietuvis, Vilniaus Universiteto profesorius, etnografas, jezuitas Jokūbas Lavinskis (kilęs iš Anykščių), Konstantino Sirvydo globėjas.
pranešime į Romą (1598) buvo parašyta apie Lavinskį, kad turėjo ""tokią Lietuvių kalbos iškalbą, kad ne tik visiems patiko, bet ir buvo labai vaisinga." ...(in Lithuanico idiomate rarae facundiae et non minus gratae quam fructuosae omnibus exstitit)(1)
Jonas Jamielkauskis - jėzuitas, du kartus buvo paskirtas Lietuvos jėzuitų provincijos vadovu. Prižiūrėjo Vilniaus Universiteto veiklą. Vilniaus Universiteto medicinos ir teisės fakultetų įkūrimo iniciatorius (1).
K. Sirvydo mokslo draugas. Prisidėjo prie K. Sirvydo lietuviškų raštų leidimo.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Michalo Lituanus - arba Venclovas Mikalojaitis iš Maišiagalos, iš bajorų giminės. Nuo 1522 m. minimas kaip notaras. Apie 1526 m. pradėjo tarnauti Albertui Goštautui. 1528 m. ir 1534–1542 m. ir 1547–1556 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos sekretorius, 1533–1537 m. ir 1555–1556 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės pasiuntinys Maskvoje, 1542–1546 m. – Kryme.
1550 parašė: "De moribus Tartrarorum, Lituanorum et Moschorum, fragmina X ", kuriame lietuvių kalbą palygino ir sutapatino su lotynų. Davė lietuviškų žodžių pavyzdžius bei jų lotyniškus atitikmenis. Valstybės reikaluose siūlė rusų kalbą pakeisti lotynų kalba, kaip panašia lietuvių kalbai.
Sūnus Vencovas Agripa, žinomas XVIa. LDK kultūros veikėjas. Agripa vardas - romėnų kilmės, atitikęs tėvo, kuris savo tėvynainius laikė įtalų kilmės, ambicijas.
Taip pat skaitykite:
MYKOLO LIETUVIO DEŠIMT ĮVAIRAUS ISTORINIO TURINIO FRAGMENTŲ APIE TOTORIŲ, LIETUVIŲ IR MASKVĖNŲ PAPROČIUS
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Albertas Kojalavičius-Vijūkas, Wojciech Wijuk Kojałowicz (1609-1677)- Lietuvos istorikas, gimęs Romainiuose (prie Kauno).
Mokytojavo Kražių gimnazijoje. 1641–1644 m. ir 1645–1655 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1650–1651 m. vicekancleris, 1653–1655 m. – rektorius. 1662–1666 m. Vilniaus profesų namų viršininkas, 1666–1677 m. Varšuvos profesų namų dvasios tėvas ir studijų vyresnysis.
Parašė pirmąją LDK istoriją lotyniškai: "Historiae Lithuanae pars prior, de rebus Lithuanorum ante susceptam Christianam religionem conjunctionemque… cum regno Poloniae" (Dancingas, 1650); "Hisloriae Lithuanae pars altera a conjunctione cum Regno Poloniae ad unionem corum Dominiorum libri octo" (Аntverpenas, 1669); "Miscellanea rerum ad statum ecclesiasticum in Magno Lithuaniae Ducatu pertinentium" (Vilnius, 1650); "Rerum in M. D. Lithuaniae per tempus rebellionis Russicae gestarum commentarius etc.»"(Еlbingas, 1655), "Fasti Radiviliani etc."(Vilnius, 1653).
...
Žygimantas Liauksminas, Sigismundus, Zygmunt Lauxmin , gimė 1596 m. Žemaitijoje, jėzuitas, lietuvis, teologas, filosofas, lietuvių muzikologijos pradininkas, vienas pirmųjų VU profesorių - lietuvių, 1656-1657 Vilniaus Universiteto profesorių.
Kunigas Jonas Pašakauskis (1684-1757) -istorikas, kalendorių rengėjas. 1703–1706 m. Vilniaus akademijoje studijavo filosofiją, 1710–1714 m. – teologiją. Bestudijuodamas sakė lietuviškus pamokslus. 1714–1715 m. jis mokytojavo Kauno jėzuitų kolegijoje. Trumpai mokytojavo Kražiuose, 1716–1717 m. atliko terciatą Nesvyžiuje, grįžęs į Kauną 1717 m. rugpjūčio 15 d. jėzuitų bažnyčioje padarė 4 iškilmingus įžadus ir įstojo į Ordiną. Jis buvo paskirtas Kauno gimnazijos direktoriumi bei lietuvių pamokslininku. 1718 m. vasarą J. Pašakauskis paskirtas profesoriauti į VU, o rugpjūčio 30 d. gavo filosofijos daktaro laipsnį. Tris metus jis dėstė VU, o 1720 m. išvyko į Nesvyžių, kur tapo kolegijos prefektu.
1735–1738 m. dirbo Slucko, o 1738–1742 m. Nesvyžiaus kolegijų rektoriumi.
J. Pašakauskis – pirmųjų Lietuvos kalendorių sudarytojas.
1735–1738 m. dirbo Slucko, o 1738–1742 m. Nesvyžiaus kolegijų rektoriumi.
J. Pašakauskis – pirmųjų Lietuvos kalendorių sudarytojas.
Jonas Vaidutis - (1365-1422 ) Kunigaikščio Butauto sūnus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vaikaitis. Butautui 1365 m. pabėgus į Prūsiją pas kryžiuočius, 1381 m. tėvu pasekė ir Vaidutis. 1401-1402 m. antrasis Krokuvos akademijos rektorius. Manoma, palaidotas Krokuvos katedroje.
Merkelis Giedraitis (1536-1609)- iš Giedraičių giminės kilęs kunigaikštis, Žemaičių vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas.
Priešinosi lenkų kunigų skverbimuisi į lietuvių vyskupijas, rengė lietuviškai mokančius kunigus, globojo Motiejų Strijkovskį, Mikalojų Daukšą, išleido pastarojo parengtas knygas lietuvių kalba.
Priešinosi lenkų kunigų skverbimuisi į lietuvių vyskupijas, rengė lietuviškai mokančius kunigus, globojo Motiejų Strijkovskį, Mikalojų Daukšą, išleido pastarojo parengtas knygas lietuvių kalba.
Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754 – 1838) – Lietuvos vyskupas, raštijos veikėjas. Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės. Žемаиčиų выскупас. Dėl mokyklų palaikė ryšius su Vilniaus universitetu, rūpinosi lietuvių kalbos ugdymu, bendravo su rašytojais, globojo literatus. Svarbiausias darbas – pirmąkart į lietuvių kalbą išverstas visas Naujojo Testamento tekstas katalikams. Biblijos draugijos prašymu parašė studiją „Apie lietuvių tautą, kalbą ir literatūrą“ .
Jokūbas Morkūnas, Jakub Markowicz. - Lietuvos spaustuvininkas, knygrišys, Vilniaus miestietis.
Ingė Lukšaitė
Jokūbas Morkūnas - Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kultūros veikėjas
Ingė Lukšaitė
Jokūbas Morkūnas - Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kultūros veikėjas
|
Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 m. Kėdainiai – 1668 m. ten pat) – lietuvių raštijos kūrėjas, evangelikų reformatų veikėjas. 1631–1666 m. Kėdainių burmistras, 1648 m. – Kėdainių gimnazijos rektorius.
|
|
Andrius Benediktas Klongevičius (lenk. Andrzej Benedykt Kłągiewicz, Klungis, 1767 m. sausio 1 d. Alūksta – 1841 m. gruodžio 27 d. Vilnius) – Vilniaus vyskupas, teologijos daktaras.1822 m. laikinai ėjo Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas.
Išleido pamokslų („Trumpas pamokslas apey pašanavoima ciesoriaus visos Rossios“ 1832 m.), paskaitų rinkinį, vadovėlių, į lietuvių k. 1832 m. išvertė katekizmą, parengė lietuviškų („Litanios su maldomis apė š. Petru apaštalu pagal evangelios ir darbu apaštalu“, išsp. 1842 m.), lenkiškų knygų, bendradarbiavo periodinėje spaudoje.
Išleido pamokslų („Trumpas pamokslas apey pašanavoima ciesoriaus visos Rossios“ 1832 m.), paskaitų rinkinį, vadovėlių, į lietuvių k. 1832 m. išvertė katekizmą, parengė lietuviškų („Litanios su maldomis apė š. Petru apaštalu pagal evangelios ir darbu apaštalu“, išsp. 1842 m.), lenkiškų knygų, bendradarbiavo periodinėje spaudoje.
Martynas Liudvikas Gediminas Rėza (1776 m. sausio 9 d. Karvaičiuose, Kuršių nerija – 1840 m. rugpjūčio 30 d. Karaliaučiuje) – kuršininkas, prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.1809 m. paskirtas Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos Seminaro inspektoriumi.
Parengė trečiąjį (1816 m.) ir ketvirtąjį (1824 m.) lietuviškosios Biblijos leidimą, išleido (vokiškai) „Lietuviškosios Biblijos istoriją“ („Geschichte der litthauischen Bibel“, 1816 m.), „Filologines kritines pastabas dėl lietuviškosios Biblijos“ („Philologisch-kritische Anmerkungen zur litthauischen Bibel“, 2 d., 1816 m. ir 1824 m.).
1818 m. savo lėšomis pirmasis išleido Kristijono Donelaičio poemą „Metai“, parašė įvadinį straipsnį. 1824 m. kartu su savo verstomis Ezopo pasakėčiomis paskelbė ir šešias išlikusias Donelaičio pasakėčias. 1825 m. kartu su devyniais talkininkais sudarė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos, oder Littauische Volkslieder“, kurį sudaro 85 lietuvių liaudies dainos su vertimais į vokiečių kalbą, 7 dainų melodijos, komentarai ir straipsnis „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai".
Parengė trečiąjį (1816 m.) ir ketvirtąjį (1824 m.) lietuviškosios Biblijos leidimą, išleido (vokiškai) „Lietuviškosios Biblijos istoriją“ („Geschichte der litthauischen Bibel“, 1816 m.), „Filologines kritines pastabas dėl lietuviškosios Biblijos“ („Philologisch-kritische Anmerkungen zur litthauischen Bibel“, 2 d., 1816 m. ir 1824 m.).
1818 m. savo lėšomis pirmasis išleido Kristijono Donelaičio poemą „Metai“, parašė įvadinį straipsnį. 1824 m. kartu su savo verstomis Ezopo pasakėčiomis paskelbė ir šešias išlikusias Donelaičio pasakėčias. 1825 m. kartu su devyniais talkininkais sudarė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos, oder Littauische Volkslieder“, kurį sudaro 85 lietuvių liaudies dainos su vertimais į vokiečių kalbą, 7 dainų melodijos, komentarai ir straipsnis „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai".
Antanas Jackus Klementas - (1756-1823) Lietuvos poetas. Vienas pirmųjų vadinamojo žemaičių sąjūdžio poetų. Dirbo advokatu Raseiniuose, Telšiuose. 1797 m. Lietuvos Vyriausiojo Teismo deputatas Vilniuje. 1802–1808 m. Telšių teismo teisėjas. 1814–1817 m. Telšių apskrities vėliavininkas. Rašė lenkų ir lietuvių kalba, kūrybos nespausdino. Rankraščiais paliko apie 140 kūrinių lietuvių kalba.
Kazimieras Kontrimas (1777-1836) - Lietuvos bibliotekininkas, publicistas. Studijavo Vilniaus universitete. Dalyvavo 1794 m. sukilime. 1803–1808 m. ir 1814–1824 m. Vilniaus universiteto bibliotekininko padėjėjas, 1804–1814 m. universiteto sekretorius ir istoriografas. 1817 m. vienas Šubravcų draugijos, 1817 m. „Vilniaus spaudos“ ir 1821 m. Nepasiturinčių mokinių pagalbos draugijų steigėjų. Masonas, 1818 m. prisidėjo prie Uoliojo lietuvio ložės reformos. 1822 parengė projektus, kurie liko neįgyvendinti, Vilniaus universitete įsteigti lietuvių kalbos katedrą, Rytų kalbų institutą.
Filomatams didelį poveikį darė „Uolaus lietuvio“ masonų ložės narys, buvęs Tado Kosciuškos būrio kareivis Kazimieras Kontrimas, dirbęs Vilniaus universitete bibliotekininko padėjėju.
Taip pats skaitykite:
Vytautas Skuodis .VILNIAUS UNIVERSITETO FILOMATAI IR FILARETAI
Filomatams didelį poveikį darė „Uolaus lietuvio“ masonų ložės narys, buvęs Tado Kosciuškos būrio kareivis Kazimieras Kontrimas, dirbęs Vilniaus universitete bibliotekininko padėjėju.
Taip pats skaitykite:
Vytautas Skuodis .VILNIAUS UNIVERSITETO FILOMATAI IR FILARETAI
Simonas Daukantas - (1793-1864) Lietuvos istorikas, prašęs pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba. Baigė Vilniaus Universitetą. Mokėsi kartu su A. Mickevičiumi. Palaikė ryšius su kitu Lietuvos istoriku T. Narbutu.
Jo darbai iš Lietuvos istorijos:
Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių (1822 m.);
Istorija žemaitiška (1838 m.);
Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (1845 m.);
Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje (1850 m.).
Jo darbai iš Lietuvos istorijos:
Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių (1822 m.);
Istorija žemaitiška (1838 m.);
Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (1845 m.);
Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje (1850 m.).
Dionizas Poška - Dionizy Paszkiewicz(1764-1830). Tyrinėjo istoriją, vykdė kasinėjimus, kolekcionavo senienas: senas knygas, monetas, ginklus, archeologinius radinius. Rašė lietuvių ir lenkų kalbomis eilėraščius, odes, paneigirikas, epigramas.
Tėvas Adomas Paškevičius (Adam Paszkiewicz), Maldūnų sieniūnas.
Poškos geneologija.
Giminė prasideda 15 amžiuje. Giminės pradininkas - Vizbaras.
Oda Dionizego Paszkiewicza na pochwałę Franciszka Ksawerego Bohusza i Joachima Lelewela w języku litewskim i polskim opublikowana w Dzienniku Warszawskim w 1829 roku przypomniana z okazji 200 rocznicy urodzin Joachima Lelewela (Dionizo Paškevičiaus odė pagyrimas Pranciškui Ksaverui Bogušui)
Tėvas Adomas Paškevičius (Adam Paszkiewicz), Maldūnų sieniūnas.
Poškos geneologija.
Giminė prasideda 15 amžiuje. Giminės pradininkas - Vizbaras.
Oda Dionizego Paszkiewicza na pochwałę Franciszka Ksawerego Bohusza i Joachima Lelewela w języku litewskim i polskim opublikowana w Dzienniku Warszawskim w 1829 roku przypomniana z okazji 200 rocznicy urodzin Joachima Lelewela (Dionizo Paškevičiaus odė pagyrimas Pranciškui Ksaverui Bogušui)
http://www.ifp.uni.wroc.pl/data/files/pub-172.pdf:
Vienas seniausių Poškos kūrinių yra epitafija karaliui Augustui Poniatovskiui - Užrašas Stanislavui Poniatovskiui Karliui Lenku.
Vienas seniausių Poškos kūrinių yra epitafija karaliui Augustui Poniatovskiui - Užrašas Stanislavui Poniatovskiui Karliui Lenku.
Laurynas Stuoka-Gucevičius-— lietuvių architektas, brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje. Gimė valstiečių šeimoje. Tėvas Simonas Masiulis, kaip įrašyta krikšto dokumentuose: "babtisavi infantem n(omi)ne Laurentium patris Symoni Masulis et Matris Catharinae Masulowa de villa Migance", kad atskirti nuo bendrapavard-ių, kaimynai jį praminė Gucevičiumi. Jo dukros krikšto įraše randame: Simonis Gucewiczas.
Kartu su Martynu Knakfusu tapo Masalskio Verkių ansamblio statybos architektu. Vadovavo Vilniaus katedros rekonstrukcijai, už kurios projektą Stanislovo Augusto buvo apdovanotas medaliu. 1785 m. pakanclerio Jurgio Chreptavičiaus pavedimu perstatė Vilniaus rotušę.
Dalyvavo 1794 m. sukilime.
Kartu su Martynu Knakfusu tapo Masalskio Verkių ansamblio statybos architektu. Vadovavo Vilniaus katedros rekonstrukcijai, už kurios projektą Stanislovo Augusto buvo apdovanotas medaliu. 1785 m. pakanclerio Jurgio Chreptavičiaus pavedimu perstatė Vilniaus rotušę.
Dalyvavo 1794 m. sukilime.
Pranciškus Ksaveras Bogušas (gimė 1746 m. Pabaisko valsčiuje). 1780—1782 m. — Lietuvos Tribunolo prezidentas. 1803-1804 m. Lietuvos mokyklų generalinis vizitatorius. Rašė lenkų kalba. Studijoje „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“ (O początkach narodu języka litewskiego rozprawa 1808 m.) neigė lietuvių kilmės iš romėnų teoriją, įrodinėjo, kad lietuviai kilę iš herulių, nuo seno gyvena Lietuvoje, kad lietuvių kalba labai sena, tinka grožinei literatūrai ir turi teisę būti vartojama viešajame gyvenime. Studija sukėlė lenkų ir lietuvių visuomenės susidomėjimą lietuvių tautos praeitimi, kalba, ji buvo paskelbta rusiškai (1811), rankraščiuose liko jos vertimai į vokiečių ir prancūzų kalbas.
Merkelis Petkevičius - Raseinių seniūnas, Vilniaus žemės teismo raštininkas, Vyriausiojo tribunolo sekretorius, kai tribunolas posėdžiaudavo Vilniuje. Pirmosios reformatų knygos Lietuvoje rengėjas ir leidėjas M. Petkevičius kilęs iš etnografinės Lietuvos, iš senos pasiturinčių bajorų giminės, kurios nariai ėjo LDK mažesniųjų vietininkų ir kiemo tarnybas. Jo dėdė Matas Petkevičius buvo LDK taurininkas, tėvo dėdė Jurgis – Maišiagalos vietininkas ir LDK kalavijininkas.
Vilniuje turėjo savo namus, keletą dvarų apie Maišiagalą, Giedraičius, Salaką. Buvo vedęs du kartus. Trys sūnūs iš pirmosios santuokos – Samuelis, Vaitiekus ir Juozas – 1596 metais įsirašė į Karaliaučiaus universitetą. Antroji žmona buvo žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio pusseserė Darata Jokūbaitė Giedraitytė, Petro Šalkauskio našlė. 1598 išleido pirmą reformatų Katekizmą lietuvių kalba "Postilla lietuwiszka tatay est išguldimas prastas ewangeliu".
Vilniuje turėjo savo namus, keletą dvarų apie Maišiagalą, Giedraičius, Salaką. Buvo vedęs du kartus. Trys sūnūs iš pirmosios santuokos – Samuelis, Vaitiekus ir Juozas – 1596 metais įsirašė į Karaliaučiaus universitetą. Antroji žmona buvo žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio pusseserė Darata Jokūbaitė Giedraitytė, Petro Šalkauskio našlė. 1598 išleido pirmą reformatų Katekizmą lietuvių kalba "Postilla lietuwiszka tatay est išguldimas prastas ewangeliu".
Jonas Kazimieras Vilčinskis- gimė Jasonių dvare (Ukmergės apskrityje), baigė Troškūnų gimnaziją, Vilniaus Universitetą. Lietuvis (nors lenkų istoriografija jį priskiria lenkams), gydytojas, kolekcionierius, leidėjas, "Vilniaus albumo" leidėjas. Albumas išleistas Paryžiuje.
Žiūrėkite:
Režisieriaus B. Morkevičiaus apybraiža apie "Vilniaus albumo" sudarytoją Joną Kazimierą Vilčinskį (1806-1862).
Žiūrėkite:
Režisieriaus B. Morkevičiaus apybraiža apie "Vilniaus albumo" sudarytoją Joną Kazimierą Vilčinskį (1806-1862).
Pranciškus Petras Būčys (g.1872) - Lietuvos Rytų apeigų vyskupas, teologas, marijonas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, teologijos daktaras.
1895 m. baigė Seinų kunigų seminariją, 1899 m. – Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, įšventintas kunigu. 1899–1901 m. studijavo Fribūro universitete, teologijos daktaras.
1902–1916 m. su pertraukomis dėstė Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje; 1912–1915 m. ėjo rektoriaus pareigas, kaip ne lenkas rektoriumi nepaskirtas. 1905 m. su kitais parengė Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos programos projektą; vienas Didžiojo Vilniaus Seimo pirmininkų
1895 m. baigė Seinų kunigų seminariją, 1899 m. – Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, įšventintas kunigu. 1899–1901 m. studijavo Fribūro universitete, teologijos daktaras.
1902–1916 m. su pertraukomis dėstė Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje; 1912–1915 m. ėjo rektoriaus pareigas, kaip ne lenkas rektoriumi nepaskirtas. 1905 m. su kitais parengė Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos programos projektą; vienas Didžiojo Vilniaus Seimo pirmininkų
Frydrichas Kuršaitis (g. 1806m.) - Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas, religinių raštų rengėjas, spaudos darbuotojas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
Zacharijus Niemčevskis (g. 1766m. Raseinių paviete, vainuto valsčiuje, mokėsi Kražių gimnazijoje) . Vilniaus Universiteto matematikos profesorius, filosofijos ir laisvųjų menų daktaras. Studijavo Italijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. 1802-1808m. gyveno Prancūzijoje, buvo pažįstamas su Konradu Malte Brunu, kuriam perdavė žinias apie lietuvių kalbą.
Malte Brunas šią informaciją panaudojo savo leidinyje Tableau de la Pologne Ancienne et Moderne, Paris: Chez Henri Tardieu,1807:
psl. 217:....lietuvių rasė skiriasi savo kalba, senu tikėjimu ir išore nuo tautų, vadinamų bendru finų vardu..., dar ji skiriasi (tomis pačiomis savybėmis) nuo slavų rasės t.y. lenkų, rusų, bohemiečių...
... „race diffère par son langage, par son ancienne religion et même par son
extérieur des peuples désignés sous le nom collectif de race Finnoise [...]; elle diffère encore par
les mêmes caractères de la race Slavonne ou des Russes, Polonais et Bohèmes“.
...kaip mes čia parodėme, lietuvių kalba ypač skiriasi nuo rusų ir lenkų kalbų....
psl. 233: „la langue lithuanienne, telle que nous l’avons retracée, diffère extrêmement du
polonais et du russe“
Malte Brunas šią informaciją panaudojo savo leidinyje Tableau de la Pologne Ancienne et Moderne, Paris: Chez Henri Tardieu,1807:
psl. 217:....lietuvių rasė skiriasi savo kalba, senu tikėjimu ir išore nuo tautų, vadinamų bendru finų vardu..., dar ji skiriasi (tomis pačiomis savybėmis) nuo slavų rasės t.y. lenkų, rusų, bohemiečių...
... „race diffère par son langage, par son ancienne religion et même par son
extérieur des peuples désignés sous le nom collectif de race Finnoise [...]; elle diffère encore par
les mêmes caractères de la race Slavonne ou des Russes, Polonais et Bohèmes“.
...kaip mes čia parodėme, lietuvių kalba ypač skiriasi nuo rusų ir lenkų kalbų....
psl. 233: „la langue lithuanienne, telle que nous l’avons retracée, diffère extrêmement du
polonais et du russe“
Tadas Daugirdas - archeologas, dailininkas. 1885 m. Lenkų mokslų akademijos Krokuvoje narys korespondentas. Kilęs iš Ariogalos bajorų Daugirdų šeimos, herbas „Gulbė“. 1905 m. Vilniaus seimo narys. Nuo 1907 m. Kauno miesto muziejaus konservatorius, nuo 1909 m. direktorius.1907 m. Lietuvių mokslo draugijos narys. 1917 m. dalyvavo komisijos, kuri rengė Lietuvos tautinės vėliavos projektą, darbe. Buvo priimtas jo pasiūlymas šalia raudonos ir žalios spalvos įvesti geltoną. Kūrė Vyčio projektus bei Lietuvos miestų herbus. 1919 m. Valstybinės archeologijos komisijos pirmininkas.
Tomas Žebrauskas - (g. 1714 m. lapkričio 24 d. Žemaitijoje – 1758 m. kovo 18 d. Vilniuje)[1] – Lietuvos astronomas, matematikas, architektas. Jėzuitas, filosofijos ir laisvųjų mokslų daktaras (1752 m.). Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos įkūrėjas.