Bychovco kronika - arba Lietuvos metraštis – Lietuvos metraščių Plačiojo sąvado plačiausias variantas.
Analizė:
Ištraukos:
Analizė:
Ištraukos:
Trumpos išvados:
- Erdvil, Eikšis, Grovžis, Dovmont, Narimunt, Golša, Gedrus, Golšis - rusiškai parašytoje kronikoje paminėti lietuviški vardai.
- nuo Grumpio gimė Goštautas, nuo Eikšio gimė Davaina, Nuo Graužvio - Manivydas - t.y. LDK aukštuomenės kilmė lietuviška.
- Mindaugas buvo pagonis, nors ir krikštijosi.
- Didysis Kunigaikštis Vytenis kilęs iš Ariogalos t.y. Žemaitijos.
- Lizdeika, kuris buvo "rastas erelio lizde", buvo vyriausiu pagonių šventiku valdant Gediminui.
- Visi lietuvių ponai buvo pagonys.
- Petras Goštautas pirmas krikštijosi katalikų tikėjimu ir atnešė šį tikėjimą į Lietuvą.
- Dauguma Vilniaus gyventojų buvo pagonys (iki 15a.)
- Mstislavlis, Orša, Vitebskas, Pinskas, Smolenskas, Polockas, Brestas, Naugardukas - rusų žemės, užkariautos lietuvių.
http://www.vostlit.info/Texts/rus/By.../frametext.htm (rusų k.)
Ištraukos iš kronikos:
...Po to nuo kunigaikščio Palemono gimė trys sūnūs: vyrausias Bork (Barkas), antras Kunos, trečias Spera. Vyriausias sūnus Borkas įkūrė pilį ant upės Jūros kranto ir susiliejo to kunigaikščio vardas su upe , kuri vadinasi Jūra ir kunigaikščio Bork (Barkas) ir pavadino tą pilį Jurbarkas. O vidurinysis sūnus Kunos atvyko iki Nevėžio žiočių, kur įteka į Nemuną, ir įkūrė pilį, kurią pavadino savo vardu Kunoso pilis. O trečias sūnus Spera keliavo dar toliau į girią kur saulė teka, perėjo Nevėžį, Šventąją, Širvintos upę ir rado ežerą (...) pamilo šią vietą, čia įsikūrė ir pavadino ežerą savo vardu - Spera. O Dausprunkas, Kitauro herbo, ėjo palei Šventosios upę ir rado labai gražią vietą, tinkamą gyvenvietei, ji jam labai patiko ir jis ten apsigyveno, pasistatė pilį ir pavadino Vilkmerge, o pats pasivadino Dievialtovskiu (Deltuviškiu)....
Kunigaikštis Kunos turėjo du sūmus, vieną vardu Kernus, kitą Gimbut (Gimbutas). Viešpataujant jam Žemaičių žemėse, pradėjo plėstis ir perėjo Vilijos upę , pereidami aukščiau per Šventosios upę, rado labai gražią vietą, kuri jam, labai patiko ir jis ten pagyvendimo sūnų Kernių ir pavadino tą vietą Kernave nuo Kerniaus vardo. O vėliau Kunos mirė ir po jo visoje žemėje už Vilijos, palei latvių sieną ir Breslaują ir iki pat Dauguvos upės valdė jo sūnus Kernus.
...Lietuvos žemė plėtėsi nuo Žemaitijos pusės....
...O Gimbutas buvo Žemaitijos kunigaikščiu daug metų ir mirė, palikęs sūnų Montvilą valdyti Žemaitiją. Ir valdant Montvilui iškilo caras Batijus ir išsiruošė jis į Rusų žemę ir ją visą užkariavo, užmušė daugelį rusų kunigaikščių, o kitus išsivedė į nelaisvę, o rusų žemės sostinę Kijevą sudegino...
O tuo metu didysis Žemaičių kunigaikštis Montvilas sužinojo, kad rusų žemė ištuštėjo....davė karius sūnui Erdvilui, pasiuntė savo didikus su juo, pirmiausiai iš Stulpų giminės vardu Grumpis, o kitą vardu Eikšis, o trečią Rožių giminės cardu Grovžis (Graužis). Ir perėjo jie Vilijos upę, o po to Nemuną ir už keturių mylių rado gražų kalną, kuris jiems patiko, ir čia įkūrė Naugarduko miestą. Čia įsikūrė didysis kunigaikštis Erdvilas ir vadinosi didžiuoju Naugarduko kunigaikščiu.
Išžygiavęs iš Naugarduko, įkūrė Gardino miestą (Gorodien), o vėliau patraukė į Brestą ir rado Brestą ir Meliniką bei Dorogičiną ištuštėjusius, nusiaubtus Batijaus. Jis atstatė tuos miestus ir pradėjo juose valdyti.
O vėliau didysis Žemaičių kunigaikštis Montvilas mirė ir po jo pradėjo valdyti ....jo sūnus Vykintas.O kitas anksčiau paminėtas kunigaikštis Erdvilas turėjo valdyti Naugarduke ir kituose anksčiau paminėtuose miestuose ir išdalino savo didikams, kurie su juo atvyko, teritorijas, girias. Grumpiui davė Ašmenos upės teritoriją, kuri dabar vadinasi Ašmena ir viską šalia Ašmenos....O Eikšiui davė teritoriją, kuri pavadinta jo vardu Eišiškėmis ir visas teritorijas šalią Eišiškių. O Graužiui davė teritorijas, kurios pavadintos pagal jo vardą - Graužiškėmis ir visą pavietą, priklausantį Graužiškėms. O iš Grumpio gimė Goštautas,o iš Eikšio Davaina, o iš Graužio - Manivydas...
...O Po to valdė didysis kunigaikštis Skirmuntas ir paliko du sūnus- Trabusą ir Giliginą....
....Ir pradėjo Lietuvos, Žemaitijos ir Rusios žemes valdyti kunigaikštis Romanas. Jis turėjo penkis sūnus: vyriausiąjį Narimantą, antrąjį Daumantą, Golšį (Alšį), Giedrių, Traidenį. Po Romano mirties pradėjo valdyti jo vyriausias sūnus Narimantas ir jis įkūrė Kernavę ir perkėlė sostinę iš Naugarduko į Kernavę, pradėjo valdyti ir vadinosi didžiuoju Naugarduko, Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikščiu. O Daumantas gyveno savo tėviškėje Utenoje ir vadinosi Utenos kunigaikščiu. O trečias brolis Giedrius pastatė miestą ir pavadino savo vardu - Giedraičiai. Golšis (Alšis) perėjo Vilijos upę ir rado gražų kalną ...prieš Rokantiškes ir įkūrė miestą ir pavadino.Alšėnais (Golšany) ....
...Mindaugas pasiuntė popiežiui žinią ir krikštijosi, bet krikštas buvo apgaulingas, nes jis pastoviai slapta aukojo savo dievams Nonadievui, Teliaveliui ir Divirkisui, kiškių dievui ir Medeinei. Ir kai Mindaugas iškeliaudavo ir prieš jį kiškis prabėgdavo į mišką, jis į tą mišką neidavo ir žmonėms drausdavo...ir savo dievams aukojo ir mirusiųjų kūnus degindavo ir savo pagonybės laikėsi.
Vaišvilkas pradėjo valdyti Naugarduke, būdamas pagonis. Ir pradėjo jis ten kraujo praliejimą...Tačiau vėliau į jo širdį atėjo Dievo baimė ir jis panorėjo krikštytis. Krikštijosi Naugarduke ir tapo krikščioniu...
...Didysis kunigaikštis Daumantas pasiuntė šešis vyrus, kad jie užmuštų jo brolį Traidenį. Ir kai jis ėjo iš pirties, tie šeši jį išdavikiškai užmušė. O pats surinko savo Pskovo ir Polocko karius ir išžygiavo į Lietuvą, tikėdamasis tapti Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikščiu...
...Ir paminėtas vienuolis Lauras, lietuviškai vadinamas Rimantu , o rusiškai Vasilijumi, gedėdamas savo tėvo Traidenio, atsisakė vienuolio priesakų, nuvyko pas didikus ir, surinkęs visą lietuvių kariuomenę, išžygiavo prieš Daumantą...
...Ir matydami Vytenį, protingą ir tinkamą vyrą, kuris buvo kilęs iš Stulpų giminės ir valdė Žemaitijoje Ariogalą, paėmė jį sau didžiuoju Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikščiu, nes kunigaikštis Traidenis, būdamas Žemaitijoje, važiavo per Ariogalą ir matė Vytenį dar mažą berniuką...
Ištraukos iš kronikos:
...Po to nuo kunigaikščio Palemono gimė trys sūnūs: vyrausias Bork (Barkas), antras Kunos, trečias Spera. Vyriausias sūnus Borkas įkūrė pilį ant upės Jūros kranto ir susiliejo to kunigaikščio vardas su upe , kuri vadinasi Jūra ir kunigaikščio Bork (Barkas) ir pavadino tą pilį Jurbarkas. O vidurinysis sūnus Kunos atvyko iki Nevėžio žiočių, kur įteka į Nemuną, ir įkūrė pilį, kurią pavadino savo vardu Kunoso pilis. O trečias sūnus Spera keliavo dar toliau į girią kur saulė teka, perėjo Nevėžį, Šventąją, Širvintos upę ir rado ežerą (...) pamilo šią vietą, čia įsikūrė ir pavadino ežerą savo vardu - Spera. O Dausprunkas, Kitauro herbo, ėjo palei Šventosios upę ir rado labai gražią vietą, tinkamą gyvenvietei, ji jam labai patiko ir jis ten apsigyveno, pasistatė pilį ir pavadino Vilkmerge, o pats pasivadino Dievialtovskiu (Deltuviškiu)....
Kunigaikštis Kunos turėjo du sūmus, vieną vardu Kernus, kitą Gimbut (Gimbutas). Viešpataujant jam Žemaičių žemėse, pradėjo plėstis ir perėjo Vilijos upę , pereidami aukščiau per Šventosios upę, rado labai gražią vietą, kuri jam, labai patiko ir jis ten pagyvendimo sūnų Kernių ir pavadino tą vietą Kernave nuo Kerniaus vardo. O vėliau Kunos mirė ir po jo visoje žemėje už Vilijos, palei latvių sieną ir Breslaują ir iki pat Dauguvos upės valdė jo sūnus Kernus.
...Lietuvos žemė plėtėsi nuo Žemaitijos pusės....
...O Gimbutas buvo Žemaitijos kunigaikščiu daug metų ir mirė, palikęs sūnų Montvilą valdyti Žemaitiją. Ir valdant Montvilui iškilo caras Batijus ir išsiruošė jis į Rusų žemę ir ją visą užkariavo, užmušė daugelį rusų kunigaikščių, o kitus išsivedė į nelaisvę, o rusų žemės sostinę Kijevą sudegino...
O tuo metu didysis Žemaičių kunigaikštis Montvilas sužinojo, kad rusų žemė ištuštėjo....davė karius sūnui Erdvilui, pasiuntė savo didikus su juo, pirmiausiai iš Stulpų giminės vardu Grumpis, o kitą vardu Eikšis, o trečią Rožių giminės cardu Grovžis (Graužis). Ir perėjo jie Vilijos upę, o po to Nemuną ir už keturių mylių rado gražų kalną, kuris jiems patiko, ir čia įkūrė Naugarduko miestą. Čia įsikūrė didysis kunigaikštis Erdvilas ir vadinosi didžiuoju Naugarduko kunigaikščiu.
Išžygiavęs iš Naugarduko, įkūrė Gardino miestą (Gorodien), o vėliau patraukė į Brestą ir rado Brestą ir Meliniką bei Dorogičiną ištuštėjusius, nusiaubtus Batijaus. Jis atstatė tuos miestus ir pradėjo juose valdyti.
O vėliau didysis Žemaičių kunigaikštis Montvilas mirė ir po jo pradėjo valdyti ....jo sūnus Vykintas.O kitas anksčiau paminėtas kunigaikštis Erdvilas turėjo valdyti Naugarduke ir kituose anksčiau paminėtuose miestuose ir išdalino savo didikams, kurie su juo atvyko, teritorijas, girias. Grumpiui davė Ašmenos upės teritoriją, kuri dabar vadinasi Ašmena ir viską šalia Ašmenos....O Eikšiui davė teritoriją, kuri pavadinta jo vardu Eišiškėmis ir visas teritorijas šalią Eišiškių. O Graužiui davė teritorijas, kurios pavadintos pagal jo vardą - Graužiškėmis ir visą pavietą, priklausantį Graužiškėms. O iš Grumpio gimė Goštautas,o iš Eikšio Davaina, o iš Graužio - Manivydas...
...O Po to valdė didysis kunigaikštis Skirmuntas ir paliko du sūnus- Trabusą ir Giliginą....
....Ir pradėjo Lietuvos, Žemaitijos ir Rusios žemes valdyti kunigaikštis Romanas. Jis turėjo penkis sūnus: vyriausiąjį Narimantą, antrąjį Daumantą, Golšį (Alšį), Giedrių, Traidenį. Po Romano mirties pradėjo valdyti jo vyriausias sūnus Narimantas ir jis įkūrė Kernavę ir perkėlė sostinę iš Naugarduko į Kernavę, pradėjo valdyti ir vadinosi didžiuoju Naugarduko, Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikščiu. O Daumantas gyveno savo tėviškėje Utenoje ir vadinosi Utenos kunigaikščiu. O trečias brolis Giedrius pastatė miestą ir pavadino savo vardu - Giedraičiai. Golšis (Alšis) perėjo Vilijos upę ir rado gražų kalną ...prieš Rokantiškes ir įkūrė miestą ir pavadino.Alšėnais (Golšany) ....
...Mindaugas pasiuntė popiežiui žinią ir krikštijosi, bet krikštas buvo apgaulingas, nes jis pastoviai slapta aukojo savo dievams Nonadievui, Teliaveliui ir Divirkisui, kiškių dievui ir Medeinei. Ir kai Mindaugas iškeliaudavo ir prieš jį kiškis prabėgdavo į mišką, jis į tą mišką neidavo ir žmonėms drausdavo...ir savo dievams aukojo ir mirusiųjų kūnus degindavo ir savo pagonybės laikėsi.
Vaišvilkas pradėjo valdyti Naugarduke, būdamas pagonis. Ir pradėjo jis ten kraujo praliejimą...Tačiau vėliau į jo širdį atėjo Dievo baimė ir jis panorėjo krikštytis. Krikštijosi Naugarduke ir tapo krikščioniu...
...Didysis kunigaikštis Daumantas pasiuntė šešis vyrus, kad jie užmuštų jo brolį Traidenį. Ir kai jis ėjo iš pirties, tie šeši jį išdavikiškai užmušė. O pats surinko savo Pskovo ir Polocko karius ir išžygiavo į Lietuvą, tikėdamasis tapti Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikščiu...
...Ir paminėtas vienuolis Lauras, lietuviškai vadinamas Rimantu , o rusiškai Vasilijumi, gedėdamas savo tėvo Traidenio, atsisakė vienuolio priesakų, nuvyko pas didikus ir, surinkęs visą lietuvių kariuomenę, išžygiavo prieš Daumantą...
...Ir matydami Vytenį, protingą ir tinkamą vyrą, kuris buvo kilęs iš Stulpų giminės ir valdė Žemaitijoje Ariogalą, paėmė jį sau didžiuoju Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikščiu, nes kunigaikštis Traidenis, būdamas Žemaitijoje, važiavo per Ariogalą ir matė Vytenį dar mažą berniuką...
...Ir prasidėjo didis Vytenio valdymas. Kunigaikštis Vytenis (Vitenes) valdė Lietuvos, Žemaitijos ir Rusios Didžiąją kunigaikštystę daug metų ir gimė jam sūnus vardu Gediminas.
...Ir atsibudęs iš miego, papasokojo savo vyriausiam žyniui Lizdeikai, kuris buvo rastas erelio lizde, ir buvo tas Lizdeika Gedimino žyniu ir aukščiausiu pagonių šventiku....
...Būdamas labai senas Gediminas padalino savo valdas sūnums ...., vyriausiam Manivydui - Karačiaevą ir Slonimą, Narimuntui - Pinską, Algirdui - Krėvą, o Vitebsko kunigaikštis sūnų neturėjo, o tik dukrą, todėl už jo ištekino savo dukrą ir jį paliko Vitebsko žemėje, Kariotui (Kariautojui) atidavė Naugarduką, Liubartui - Vladimirą ir Lucką ir Volynės žemę (tos žemės buvo įjungtos į Lietuvos valstybę). O kitus du sūnus pasodino į didžiųkų kunigaikštysčių sostus: Jaunutį į sostinę Vilnių Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, o Kęstutį Trakuose ir visoje Žemaitijos žemėje....
pastaba: dėl Lizdeikos vardo (Bychovco kronika tiesiogiai jo reikšmės nepaaiškino):
Pomniejsze pisma historyczne szczegolgni do historyi Litwy odnoszące się
Seniausi istoriniai raštai, susiję su Lietuvos istorija (lenkų k.)
Autorius: Teodor Narbutt
psl. 77
Vardas Lizdeika nuo Lizda - lietuviškai.
...Ir atsibudęs iš miego, papasokojo savo vyriausiam žyniui Lizdeikai, kuris buvo rastas erelio lizde, ir buvo tas Lizdeika Gedimino žyniu ir aukščiausiu pagonių šventiku....
...Būdamas labai senas Gediminas padalino savo valdas sūnums ...., vyriausiam Manivydui - Karačiaevą ir Slonimą, Narimuntui - Pinską, Algirdui - Krėvą, o Vitebsko kunigaikštis sūnų neturėjo, o tik dukrą, todėl už jo ištekino savo dukrą ir jį paliko Vitebsko žemėje, Kariotui (Kariautojui) atidavė Naugarduką, Liubartui - Vladimirą ir Lucką ir Volynės žemę (tos žemės buvo įjungtos į Lietuvos valstybę). O kitus du sūnus pasodino į didžiųkų kunigaikštysčių sostus: Jaunutį į sostinę Vilnių Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, o Kęstutį Trakuose ir visoje Žemaitijos žemėje....
pastaba: dėl Lizdeikos vardo (Bychovco kronika tiesiogiai jo reikšmės nepaaiškino):
Pomniejsze pisma historyczne szczegolgni do historyi Litwy odnoszące się
Seniausi istoriniai raštai, susiję su Lietuvos istorija (lenkų k.)
Autorius: Teodor Narbutt
psl. 77
Vardas Lizdeika nuo Lizda - lietuviškai.
..Ir kunigaikštis Algirdas vedė kunigaikštytę Ulijaną Vitebskietę, dėl kurios Algirdas krikštijosi rusų tikėjimu, o lietuvių didikai visi liko pagonimis...
...Ir kai Goštautas valdė Podolės Kamenecą, dažnai vykdavo pas poną Bučackį, kuris turėjo gražią dukrą ir Kameneco seniūnas Goštautas paprašė, kad Bučackis atiduotų tą dukrą jam į žmonas. Bučackis pasakė: "Aš su džiaugsmu atiduočiau savo dukrą, tačiau man netinka, ištekinti savo dukrą krikščionę už tavęs pagonio, nors tu ir didelis ponas. Bet jeigu tu krikštysies mūsų tikėjimu, aš ją tau atiduosiu".
Ir Goštautas pasikrikštijo ir paėmė pono Bučackio dukrą sau į žmonas. Pasikrikštijo jis lenkų tikėjimu ir davė jam Petro vardą.
Po kiek laiko Didysis kunigaikštis Algirdas davė jam Vilnių valdyti. Būdamas Vilniaus vaivada jis pirmą kartą pakvietė iš Lenkijos pranciškonus ir savo valdose Vilniuje, kur dabar vyskupo rūmai, Algirdo leidimu, įkūrė Dievo motinos vienuolyną.....Ir buvo Petras Goštautas pirmas, kuris į Lietuvą atnešė Romos tikėjimą.
...Tuo met, kai kunigaikštis Algirdas buvo Maskvoje ir su juo kartu vaivada Petras Goštautas, susirinko daug Vilniaus miestiečių pagonių, atėjo į vienuolyną ir nenorėdami Romos tikėjimo krikščionių, sudegino vienuolyną ir užmušė septynis vienuolius, o kitus septynis pririšo prie kryžių ir paleido žemyn Vilijos upe sakydami: Iš saulėlydžio atėjote į saulėlydį ir keliaukite, kad mūsų dievus naikinote.
...Po to Petras Goštautas pakvietė kitus vienuolius pranciškonus, bet jau nedrįso statyti vienuolyno toje vietoje, kur buvo užmuūti pirmieji vienuoliai, o įkūrė vienuolyną toje vietoje, kur sau buvo pastatęs namą....ir nuo to laiko stovi Vilniuje krikščioniškas Romos tikėjimo Dievo Motinos vienuolynas...
...Vilniaus gyventojai sutiko Didijį kunigaikštį Jogailą pagal seną pagonišką paprotį - su žmonomis ir vaikais priešais miestą daunuodami dainas ir plodami delnais, šlovino Didijį kunigaikštį, kad laimėjo tokią pergalę ir buvo Vilnaius gatvėse ankšta tuo metu.
...Didysis kunigaikštis Švitrigaila nuvyko į Polocką ir Smolenską ir rusų kunigaikščiai ir bajorai pasodino jį į rusų sostą. Tą rudenį surinko Švitrigaila keturiasdešimt tūkstančių savo karių ...ir su visa savo jėga patraukė į Lietuvą su visomis savo rusų jėgomis.
.. Kitą savaitę Švitrigaila surinkęs savo rusų kunigaikščius ir bajorus ir visą rusų jėgą patraukė į Lietuvą. Jam į pagalbą atbėjo Livonijos magistras ir jie susiėjo Breslaujoje (Braslave). Ir Dievo valia prasidėjo stiprus lietus, del ko jie negalėjo žygiuoti į Lietuvos žemę.
...Tą rudenį kunigaikštis Žygimantas, surinkęs lietuvių ir lenkų karius, išžygiavo į rusų žemę ir sustojo prie Mstislavlio: prastovėjęs tris savaites ir nepaėmęs pilies, grįžo į savo žemę.
... Ir susirinko kunigaikštis Švitrigaila su savo rusų kunigaikščiais ir bajorais ir visomis rusų jėgomis Vitebske ir išžygiavo į Breslaują...
O Didysis kunigaikštis pats nežygiavo prieš Švitrigailą, bet surinkęs lietuvių karius, pasiuntė su jais sūnų Mykolą ir šis atvėjo su Lietuva ir lenkais...
...Po trijų savaičių nuo mūšio (su Švitrigaila) Žygimantas surinkęs visą lietuvių jėgą, pasiuntė sūnų Mykolą į Rusią. Kunigaikštis Mykolas, žygiuodamas, sustojo Oršoje ir smolenskiečiai sutiko Mykolą prie Oršos ir pasidavė Žygimantui ir jo sūnui Mykolui...
Ir kunigaikštis Mykolas nežygiavo į Smolenską, o iš Oršos išžygiavo į Vitebską, ten stovėjo šešias savaites ir nepaėmęs pilies, atsitraukė, o vėliau, tą žiemą, kunigakštis Žygimantas vėl surinko savo lietuvių jėgas ir pasiuntė prie Polocko. Atėję, stovėjo prie Polocko savaitę ir nepaėmę miesto, atsitraukė. Kitais metais polockiečiai ir vitebskiečiai, nerasdami pagalbos, pasidavė Didžiajam Kunigaikščiui Žygimantui Kęstutaičiui ir pradėjo Žygiantas valdyti Didžiojoje Lietuvos ir Rusios kunigaikštystėje.
...Ir kai Goštautas valdė Podolės Kamenecą, dažnai vykdavo pas poną Bučackį, kuris turėjo gražią dukrą ir Kameneco seniūnas Goštautas paprašė, kad Bučackis atiduotų tą dukrą jam į žmonas. Bučackis pasakė: "Aš su džiaugsmu atiduočiau savo dukrą, tačiau man netinka, ištekinti savo dukrą krikščionę už tavęs pagonio, nors tu ir didelis ponas. Bet jeigu tu krikštysies mūsų tikėjimu, aš ją tau atiduosiu".
Ir Goštautas pasikrikštijo ir paėmė pono Bučackio dukrą sau į žmonas. Pasikrikštijo jis lenkų tikėjimu ir davė jam Petro vardą.
Po kiek laiko Didysis kunigaikštis Algirdas davė jam Vilnių valdyti. Būdamas Vilniaus vaivada jis pirmą kartą pakvietė iš Lenkijos pranciškonus ir savo valdose Vilniuje, kur dabar vyskupo rūmai, Algirdo leidimu, įkūrė Dievo motinos vienuolyną.....Ir buvo Petras Goštautas pirmas, kuris į Lietuvą atnešė Romos tikėjimą.
...Tuo met, kai kunigaikštis Algirdas buvo Maskvoje ir su juo kartu vaivada Petras Goštautas, susirinko daug Vilniaus miestiečių pagonių, atėjo į vienuolyną ir nenorėdami Romos tikėjimo krikščionių, sudegino vienuolyną ir užmušė septynis vienuolius, o kitus septynis pririšo prie kryžių ir paleido žemyn Vilijos upe sakydami: Iš saulėlydžio atėjote į saulėlydį ir keliaukite, kad mūsų dievus naikinote.
...Po to Petras Goštautas pakvietė kitus vienuolius pranciškonus, bet jau nedrįso statyti vienuolyno toje vietoje, kur buvo užmuūti pirmieji vienuoliai, o įkūrė vienuolyną toje vietoje, kur sau buvo pastatęs namą....ir nuo to laiko stovi Vilniuje krikščioniškas Romos tikėjimo Dievo Motinos vienuolynas...
...Vilniaus gyventojai sutiko Didijį kunigaikštį Jogailą pagal seną pagonišką paprotį - su žmonomis ir vaikais priešais miestą daunuodami dainas ir plodami delnais, šlovino Didijį kunigaikštį, kad laimėjo tokią pergalę ir buvo Vilnaius gatvėse ankšta tuo metu.
...Didysis kunigaikštis Švitrigaila nuvyko į Polocką ir Smolenską ir rusų kunigaikščiai ir bajorai pasodino jį į rusų sostą. Tą rudenį surinko Švitrigaila keturiasdešimt tūkstančių savo karių ...ir su visa savo jėga patraukė į Lietuvą su visomis savo rusų jėgomis.
.. Kitą savaitę Švitrigaila surinkęs savo rusų kunigaikščius ir bajorus ir visą rusų jėgą patraukė į Lietuvą. Jam į pagalbą atbėjo Livonijos magistras ir jie susiėjo Breslaujoje (Braslave). Ir Dievo valia prasidėjo stiprus lietus, del ko jie negalėjo žygiuoti į Lietuvos žemę.
...Tą rudenį kunigaikštis Žygimantas, surinkęs lietuvių ir lenkų karius, išžygiavo į rusų žemę ir sustojo prie Mstislavlio: prastovėjęs tris savaites ir nepaėmęs pilies, grįžo į savo žemę.
... Ir susirinko kunigaikštis Švitrigaila su savo rusų kunigaikščiais ir bajorais ir visomis rusų jėgomis Vitebske ir išžygiavo į Breslaują...
O Didysis kunigaikštis pats nežygiavo prieš Švitrigailą, bet surinkęs lietuvių karius, pasiuntė su jais sūnų Mykolą ir šis atvėjo su Lietuva ir lenkais...
...Po trijų savaičių nuo mūšio (su Švitrigaila) Žygimantas surinkęs visą lietuvių jėgą, pasiuntė sūnų Mykolą į Rusią. Kunigaikštis Mykolas, žygiuodamas, sustojo Oršoje ir smolenskiečiai sutiko Mykolą prie Oršos ir pasidavė Žygimantui ir jo sūnui Mykolui...
Ir kunigaikštis Mykolas nežygiavo į Smolenską, o iš Oršos išžygiavo į Vitebską, ten stovėjo šešias savaites ir nepaėmęs pilies, atsitraukė, o vėliau, tą žiemą, kunigakštis Žygimantas vėl surinko savo lietuvių jėgas ir pasiuntė prie Polocko. Atėję, stovėjo prie Polocko savaitę ir nepaėmę miesto, atsitraukė. Kitais metais polockiečiai ir vitebskiečiai, nerasdami pagalbos, pasidavė Didžiajam Kunigaikščiui Žygimantui Kęstutaičiui ir pradėjo Žygiantas valdyti Didžiojoje Lietuvos ir Rusios kunigaikštystėje.