Baltarusių nacionalistų nuomone, senoji baltarusų kalba, naudota LDK raštijoje, buvo tikroji "lietuvių kalba".
Visgi istoriniai faktai byloja ką kita. 17-18 amžiuje atspausdintos lietuvių kalbos gramatikos bei žodynai parodo, kuri kalba buvo tikroji lietuvių.
Žemaičių kalba (tarmė) visada buvo dalis tikrosios lietuvių kalbos.
Trečias 1642m.
Ketvirtas:1677m.
Penktas: 1713m.
Visi spausdinti LDK.
psl. 134
Litewski Litvanicus Lietuviškas
Litwa Litvania Lietuva
LITWIN Litvanus Lietuvnikas
Pavyzdys 1
Pavyzdys 2 - lietuvių kalbos principai
Pavyzdys 3
psl. 66
Nors lietuvių kalba ne taip išplitusi, kaip anksčiau lotynų ir dabar vokiečių arba prancūzų, tačiau turi nedidelę erdvę Prūsijoje, apima visą LDK ir Žemaitiją.
15 dalis
Apie lietuvių kalbos grožį.
...Grožį ji gavo iš graikų (kalbos)....Penkiasdešimt metų atgal Didžiojoje Lietuvoje buvo daug bajorų, kurie kalbėjo tik lietuviškai. Aukštos kilmės moterys Kaune, kalbėdamos lietuviškai, labai maloniai gerbdamos viena kitą sakė Tamsta .
Visgi istoriniai faktai byloja ką kita. 17-18 amžiuje atspausdintos lietuvių kalbos gramatikos bei žodynai parodo, kuri kalba buvo tikroji lietuvių.
Žemaičių kalba (tarmė) visada buvo dalis tikrosios lietuvių kalbos.
- Dictionarium trium linguarum - 1620. Konstantinas Sirvydas (1579-1631) - Gimė 1579 m. Gimimo vieta tiksliai nežinoma. Buvo rytų aukštaitis. Spėjama, kad kilęs nuo Anykščių. Nuo 1598 m. priklausė jėzuitų ordinui. Mokėsi Vilniaus, Tartu, Rygos, Nesvyžiaus jėzuitų kolegijose. 1601-1603 m. mokytojavo Nesvyžiuje. Po to studijavo Pultuske (iki 1606 m.) ir Vilniaus akademijoje (iki 1610 m.). Baigęs mokslus nuo 1612 m. profesoriavo Vilniaus akademijoje, kur dėstė teologiją, aiškino Bibliją, buvo rektoriaus tarėjas. Daugiau kaip dešimtį metų šv. Jono bažnyčioje du kartus per dieną sakydavo pamokslus lietuvių ir lenkų kalbomis. Turėjo filosofijos ir laisvųjų mokslų magistro laipsnį.
- Pirmą kartą Sirvydo žodynas buvo išleistas 1629 m
Trečias 1642m.
Ketvirtas:1677m.
Penktas: 1713m.
Visi spausdinti LDK.
psl. 134
Litewski Litvanicus Lietuviškas
Litwa Litvania Lietuva
LITWIN Litvanus Lietuvnikas
- 1653 metai. Danielius Kleinas. 1653 m. Karaliaučiuje lotynų kalba išleido pirmąją lietuvių kalbos gramatiką «Grammatica Litvanica». Ją rašydamas daugiausia rėmėsi lotynų kalbos gramatikų tradicine schema bei kai kuriomis graikų ir hebrajų kalbų gramatikomis. Faktinę medžiagą ėmė iš gyvosios kalbos ir lietuviškų raštų. 1654 m. Karaliaučiuje išleido šios gramatikos santrauką vokiečių kalba „Compendium Litvanico-Germanicum“. Abi gramatikos išleistos 1977 m. Hamburge, su vertimais į lietuvių kalbą – 1957 m. Vilniuje.
- Michaeli Mörlin (1641-1708). „Principium primarium in lingva Lithvanica“ 1706 - Vokiškai išleista knyga.
Pavyzdys 1
Pavyzdys 2 - lietuvių kalbos principai
Pavyzdys 3
- Ruigys, Povilas Fridrikas, Friedrih Rugih (1725–1781). Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick ... [Lietuvių kalbos pradmenys]. – Königsberg : druckts und verlegts Johann Heinrich Hartung, 1747
- Pilypas Ruigys. Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas (lietuvių k.)
- Philipp Ruhig. Betrachtung der littauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften, 1745:
psl. 66
Nors lietuvių kalba ne taip išplitusi, kaip anksčiau lotynų ir dabar vokiečių arba prancūzų, tačiau turi nedidelę erdvę Prūsijoje, apima visą LDK ir Žemaitiją.
15 dalis
Apie lietuvių kalbos grožį.
...Grožį ji gavo iš graikų (kalbos)....Penkiasdešimt metų atgal Didžiojoje Lietuvoje buvo daug bajorų, kurie kalbėjo tik lietuviškai. Aukštos kilmės moterys Kaune, kalbėdamos lietuviškai, labai maloniai gerbdamos viena kitą sakė Tamsta .
- Gramatika Universitas lingvarum Litvaniae in principali ducatus ejusde[m] dialecto grammaticis legibus circumscripta (apie lietuvių kalbą)…. Atspausdinta Vilniuje 1747 metais Akademijos tipografijoje.
- Neue Littauische Grammatik ... – Königsberg : gedrukt bey G. L. Hartung, 1791.
- Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörter-Buch ...Königsberg : im Druck und Verlag der Hartungschen Hofbuchdruckerey, 1800.
- Christian Mielcke: Anfangsgründe einer littauischen Sprachlehre. Königsberg 1800.
- Beiträge zur Geschichte der litauischen Sprache, Litauische und Lettische Drucke des 16. Jahrhunderts.Gottingen, 1877
- August Schleicher. Handbuch der litauischen Sprache, 1856.
- Grammatik der littauischen sprache, Friedrik Kurchajt, 1876.
- Litauische Elementar=Grammatik. Th. 1 : [Formenlehre]. - 1901. - 98 p.
- Grammatica brevis linguae lituanicae seu samogiticae... : / [spaudai parengė, pratarmę parašė S. Stanevičius]. - Vilnius. 1829
- Lexicon Germanico - Lithvanicum et Lithvanico - Germanicum. I Brodwasky. 1692-1744
|
UNIVERSITAS
Linguarum Litvaniae In Principali Ducatus Ejusdem Dialecto Grammaticis Legibus CIRCUMSCRIPTA. & in obsequium Zelorum Neo-Palaemonum ORDINATA Permissu Superiorum Anno a Descriptione Universi Orbis 1737. VILNAE Typis Collegii Academici Soc. JESU. |
Vocabvlarivm Litthvanico-Germanicvm, et Germanico-Litthvanicvm... : Nebst Einem Anhang einer kurzgefaßten Littauischen Grammatic / Ausgefertiget von Friederich Wilhelm Haack. / Ausgefertiget von Friederich Wilhelm Haack... - 1730
|
|
Moksłas skaytima raszta lietuwiszka dieł mażu wayku : / Ab obsequentissimo Fundatorio Nomini, & Honori, Collegio Novogrodensi, SOCIETATIS JESU PANEGYRICA ORATIONE CULTUS; Anno Domestici in Carne VERBI 1746. - 1828
Kalikstas Kasakauskis- Romos katalikų kunigas, teologijos daktaras (1831 m.), kalbininkas, vertėjas. Kilęs iš bajorų Kosakovskių giminės. Parašė lietuvių kalbos gramatiką „Kalbrėda liežuvio žemaitiško“ (lenk. Grammatyka języka žmudzkiego 1832 m.) – skyrė žemaičiams ir aukštaičiams
Kazimieras Kristupas Daukša (1795 m. Neciūnai, Biržų valsčius – 1865 m. kovo 14 d. Biržai) – Lietuvos kalbininkas, mokytojas. 1836–1844 m. parašė apie 11 000 žodžių lietuvių–lenkų kalbų žodyną, kurio 3/4 rankraščio išlikę Poznanės universiteto bibliotekoje. Tekstas daug kur paryškintas ir šiek tiek keistas sūnaus Edvardo Jokūbo. Žodžių rinko ir iš Biblijos, K. Sirvydo žodyno, S. Daukanto raštų. Žinoma jo lietuvių kalbos gramatika „Trumpa kalbomokslė liežuvio lietuviško“.
Sūnus - Edvardas Jokūbas Daukša (Daukšys) (1836 m. gegužės 13 d. Biržai – apie 1890 m. Papilio parapijoje) – Lietuvos poetas, vertėjas, 1863 m. sukilimo dalyvis.
Sūnus - Edvardas Jokūbas Daukša (Daukšys) (1836 m. gegužės 13 d. Biržai – apie 1890 m. Papilio parapijoje) – Lietuvos poetas, vertėjas, 1863 m. sukilimo dalyvis.
Liudvikas Adomas Jucevičius (1813-1846) - L. A. Jucevičius savo gimtomis kalbomis laikė tiek lietuvių, tiek lenkų kalbą, nors pats save laikė lietuviu, Lietuvos patriotu.
|
|
|
Pranciškus Ksaveras Bogušas - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės veikėjas, kultūros tyrėjas, pedagogas, publicistas. Rašė lenkų kalba. Studijoje „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“ (O początkach narodu języka litewskiego rozprawa 1808 m.; ištraukos rusų kalba 1811 m., prancūzų kalba 1939 m., lietuvių kalba 1957 m.) neigė lietuvių kilmės iš romėnų teoriją, įrodinėjo, kad lietuviai kilę iš herulių, nuo seno gyvena Lietuvoje, kad lietuvių kalba labai sena, tinka grožinei literatūrai ir turi teisę būti vartojama viešajame gyvenime.
TRAKTATAS APIE LIETUVIŲ TAUTOS IR KALBOS PRADŽIĄ (lietuvių kalba)
TRAKTATAS APIE LIETUVIŲ TAUTOS IR KALBOS PRADŽIĄ (lietuvių kalba)
Aleksandras Butkevičius (1780-1829) - lietuvių kalbininkas, bazilijonų ordino vienuolis, gyveno vienuolynuose Baltarusijoje. Parašė lietuvių kalbos gramatiką „Kalbrėda lietuviškai lenkiško liežuvio“ (apie 1824), kurios rankraštis buvo uždraustas Vilniaus cenzūros.
A. Butkevičiaus gramatikos byla.
A. Butkevičiaus gramatikos byla.
Leonas Uvainis - (1755 m. balandžio 5 d. Žemygaloje (Raseinių r.) - 1828 m. balandžio 1 d.) Žemygaloje. Lietuvių kalbos tyrinėtojas, kultūros veikėjas. Minimas neišlikęs L.Uvainio etimologinis žodynas.
K.Kontrimas (VU bibliotekininkas, Universiteto sekretorius, istoriografas), keldamas reikalą steigti Vilniaus universitete lietuvių kalbos katedrą 1822 metais, lektoriumi siūlė L.Uvainį. Jį vertino ir profesorius I.Loboika: 1824 m. rašė N.Rumiancevui, kad L.Uvainis - geras kalbininkas ir jei reikėtų palyginimo su lietuvių kalba, leidžiant suomių kalbos žodyną, L.Uvainis būtų geras talkininkas.
K.Kontrimas (VU bibliotekininkas, Universiteto sekretorius, istoriografas), keldamas reikalą steigti Vilniaus universitete lietuvių kalbos katedrą 1822 metais, lektoriumi siūlė L.Uvainį. Jį vertino ir profesorius I.Loboika: 1824 m. rašė N.Rumiancevui, kad L.Uvainis - geras kalbininkas ir jei reikėtų palyginimo su lietuvių kalba, leidžiant suomių kalbos žodyną, L.Uvainis būtų geras talkininkas.
Jan Otrębski Gramatyka języka litewskiego, 1956
Staroruska nazwa Лътва pozniejsza Литва jest dokladnym odpowiednikiem litewskiej (Lietuva). Senrusių pavadinimas Ltva ir vėlesnė Litva yra tikslus atitikmuo lietuvių Lietuva.
W dawnej litewszczizne w znaceniu Litwin pospolita byla nazwa lietuvninkas...I ta nazwa urobiona jest od Lietuva, lecz za pomocą przyrostka -ininkas.
Senojoje Lietuvoje bendra Litwin reikšmė buvo lietuvninkas. Tas pavadinimas padarytas iš Lietuva...
Staroruska nazwa Лътва pozniejsza Литва jest dokladnym odpowiednikiem litewskiej (Lietuva). Senrusių pavadinimas Ltva ir vėlesnė Litva yra tikslus atitikmuo lietuvių Lietuva.
W dawnej litewszczizne w znaceniu Litwin pospolita byla nazwa lietuvninkas...I ta nazwa urobiona jest od Lietuva, lecz za pomocą przyrostka -ininkas.
Senojoje Lietuvoje bendra Litwin reikšmė buvo lietuvninkas. Tas pavadinimas padarytas iš Lietuva...
Mikolaj Akelevič, Gramatyka języka litewskiego, 1890
|
|
Jana Karłowicza knyga "O języku litewskim", 1875 (Apie lietuvių kalbą).
psl 243
Perkunas
piorun, Perkun, Gromnik, skr. parjanya chmura, bóstwo dżdżowe
psl.. 250
Mówić odtąd będę o właściwym języku litewskim.
Mówiący tym językiem Litwini zamieszkują czworobok, który jedną ścianą opiera się o morze Baltyckie, a po rogach na miasta Lipawę ( Liebau ), Dyneburg, Grodno i Labiawę(Labiau). Dokładniej mówiąc granica języka litewskiego taki ma przebieg: Począwszy od morza Labiawa, Instruć(Insterburg), Gombin, Przerośl, Sejny, Sopockinie, Hoża; Berszty, Żyrmuny, Oszmiana, Michaliszki, Świr, Postawy, Brasław, Druja, zkąd granica gub. Kurlandzkiej do Połągi nad Bałtykiem.
Dabar kalbėsiu apie tikrąją lietuvių kalbą. Lietuviai, kalbantys šia kalba, užima keturkampį, kuris viena puse remiasi į Baltijos jūrą, o kampais į miestus - Liepoją, Daugpilį, Gardiną ir Labiau. Tiksliau lietuvių kalbos siena eina šitaip: pradedant nuo Liepojos, Isteburgu, Gumbine, Sejnais, Sapeckine, Goža, Berštais, Žirmūnais, Ašmena, Micailiškėmis, Sviriais, Pastoviais, Breslauja, Druja, iš kur eina Kuršo gubernijos siena iki Palangos.
psl. 268
Znane z niezliczonych nazw miejscowości na Litwie zakończenie -iszki, -yszki, np. Ejszyszki, Kietowiszki, Surwiliszki, Graużyszki i td.( po lit. wyraża się -iszkei i jest przyrostkiem przymiotnikowym w męzkim rodzaju -iszkas lub -iszkis, w żeńskim -iszka, -iszke) ma takąż wstawkę sz i odpowiada naszemy przyrostkowi -ski, niemieckiemu -isch, gr. -ikos, łac -icus, np. letuviszkas litewski, zemaitiszkas żmudzki, lenkiszkas polski i td.
Žinomi Lietuvoje pavadinimai, besibaigiantys -iškiai, - iškės: Ejšiškės, Radviliškis, Ketaviškės, Sutviliškės, Graužiškės ir t.t. turi tokį pat priedėlį š ir atitinka mūsų (lenkų) -ski, vokiečių -iš, graikų -ikos, lotynų -ikus, pavyzdžiui, lietuviškas, žemaitiškas, lenkiškas - polskij.
psl. 164
Vilnius właściwie znaczy Wilno
psl 243
Perkunas
piorun, Perkun, Gromnik, skr. parjanya chmura, bóstwo dżdżowe
psl.. 250
Mówić odtąd będę o właściwym języku litewskim.
Mówiący tym językiem Litwini zamieszkują czworobok, który jedną ścianą opiera się o morze Baltyckie, a po rogach na miasta Lipawę ( Liebau ), Dyneburg, Grodno i Labiawę(Labiau). Dokładniej mówiąc granica języka litewskiego taki ma przebieg: Począwszy od morza Labiawa, Instruć(Insterburg), Gombin, Przerośl, Sejny, Sopockinie, Hoża; Berszty, Żyrmuny, Oszmiana, Michaliszki, Świr, Postawy, Brasław, Druja, zkąd granica gub. Kurlandzkiej do Połągi nad Bałtykiem.
Dabar kalbėsiu apie tikrąją lietuvių kalbą. Lietuviai, kalbantys šia kalba, užima keturkampį, kuris viena puse remiasi į Baltijos jūrą, o kampais į miestus - Liepoją, Daugpilį, Gardiną ir Labiau. Tiksliau lietuvių kalbos siena eina šitaip: pradedant nuo Liepojos, Isteburgu, Gumbine, Sejnais, Sapeckine, Goža, Berštais, Žirmūnais, Ašmena, Micailiškėmis, Sviriais, Pastoviais, Breslauja, Druja, iš kur eina Kuršo gubernijos siena iki Palangos.
psl. 268
Znane z niezliczonych nazw miejscowości na Litwie zakończenie -iszki, -yszki, np. Ejszyszki, Kietowiszki, Surwiliszki, Graużyszki i td.( po lit. wyraża się -iszkei i jest przyrostkiem przymiotnikowym w męzkim rodzaju -iszkas lub -iszkis, w żeńskim -iszka, -iszke) ma takąż wstawkę sz i odpowiada naszemy przyrostkowi -ski, niemieckiemu -isch, gr. -ikos, łac -icus, np. letuviszkas litewski, zemaitiszkas żmudzki, lenkiszkas polski i td.
Žinomi Lietuvoje pavadinimai, besibaigiantys -iškiai, - iškės: Ejšiškės, Radviliškis, Ketaviškės, Sutviliškės, Graužiškės ir t.t. turi tokį pat priedėlį š ir atitinka mūsų (lenkų) -ski, vokiečių -iš, graikų -ikos, lotynų -ikus, pavyzdžiui, lietuviškas, žemaitiškas, lenkiškas - polskij.
psl. 164
Vilnius właściwie znaczy Wilno
Akademikas Andrej Zalizniak (rusų k.): http://elementy.ru/lib/431350
Lietuvių kalba skiriasi nuo rusų iš dalies tuo, kad ji labai archaiška tam tikru fonetiniu veiksniu. Visos indoeuropiečių kalbos be išimties paskutinių trijų tūkstančių metų laikotarpiu trumpino žodžius. Ypač buvo trumpinama žodžio pabaiga. Žodžio pabaiga, kaip taisyklė yra suspaudžiama, išmetama.
Lietuvių kalba užimtų pirmą vietą tarp gyvų kalbų pagal senųjų skiemenų išsaugojimą. Ji išsaugojo vardininko galūnę -as. Rostov lietuviškai būtų Rostovas, nes -as yra reikalingas šiuolaikinėje lietuvių kalboje, kaip ir prieš tris tūkstančius metų sanskrite. Lietuviškas variantas yra dar senesnis, negu sanskritas: sanskrito palikuonys pilnai prarado sanskrito ypatybes, o lietuvių kalba išsaugojo.
Lietuvos Metrikos dokumente – 1500 m. privilegija valdovas
suteikė Jonui Końcui Godutiškio dvarą – rašoma: „што около того дворца
седят (čia ir toliau paryńkimas – T. Č.), со въсимъ с тымъ, што тыи люди
дякол и податеи намъ даивали <...>“133.
K. Jablonskis pateikė savo
tyrinėjimų pavyzdžius: „Dominus Zorawski dedit Petro altariste quoddam
suum arum ... circa aream dictam Mycza Ssedeymas et quaddam pratum suum
dictum Virsnys <...>“ (1515 m. Maišiagala, Vilniaus vaivadija) 134
; „на седяимо мне, Яну Новицкому [...] На Куелевщине на седеимо пану
Михолаю (Новицкому) кгрунту оромого вымероно [...] При том же лесе
седеимъ Нетковских <...> (1585 m. Jelna, Lydos pavietas)“135
; „Другая нива называема врочищомъ по литовъску Моцкосъ Седеимас <...>“(1595 m.
(1596?) Gaižuva, Vilkijos valsčius)136.
133 Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 6, nr. 351, p. 228–229 (1500 m.).
134 LMAVB, RS, f. 256–297, l. 136.
135 Ibid.
136 Ibid. Taip pat ņr. Jablonskis K. Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje, d. 1 (toliau –
Jablonskis K. Lietuviški žodžiai). Kaunas 1941, p. 210: „Продали... ниву, прозываемую Ясовичов
Седеимас... а третею ниву прозываемую врочищом Под Мишкалем недалеко Ясевичов седеима
(1601 m., Vaiguva, Užvenčio valsčius)“; p. 77 – „через селищо Воиткового седеима“ (1600 m.
Gedikėnai, Tvėrų valsčius). Analogiška sąvokos sėdėti samprata nurodyta Lietuvių kalbos žodyne (5
reikšmė). Ņr. LKŅ, t. 12. Vilnius, 1981, p. 282–283. Dėl įdomumo galima paminėti XVI a. viduryje
per LDK keliavusio imperatoriaus pasiuntinio Zigmunto Herberšteino pateiktas žinias apie žemaičių
namus. Rašoma, jog tai buvo žemas ir ilgas pastatas, kurio viduryje kurenta ugnis, o šiame name kartu
su žmonėmis gyveno ir gyvuliai. Ņr. Сигизмунд Герберштейн. Записки о Московии (toliau –
Сигизмунд Герберштейн. Записки о Московии). Перевод Малеина И. А., Назаренко В. А.
Москва, 1988, c. 195.
suteikė Jonui Końcui Godutiškio dvarą – rašoma: „што около того дворца
седят (čia ir toliau paryńkimas – T. Č.), со въсимъ с тымъ, што тыи люди
дякол и податеи намъ даивали <...>“133.
K. Jablonskis pateikė savo
tyrinėjimų pavyzdžius: „Dominus Zorawski dedit Petro altariste quoddam
suum arum ... circa aream dictam Mycza Ssedeymas et quaddam pratum suum
dictum Virsnys <...>“ (1515 m. Maišiagala, Vilniaus vaivadija) 134
; „на седяимо мне, Яну Новицкому [...] На Куелевщине на седеимо пану
Михолаю (Новицкому) кгрунту оромого вымероно [...] При том же лесе
седеимъ Нетковских <...> (1585 m. Jelna, Lydos pavietas)“135
; „Другая нива называема врочищомъ по литовъску Моцкосъ Седеимас <...>“(1595 m.
(1596?) Gaižuva, Vilkijos valsčius)136.
133 Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 6, nr. 351, p. 228–229 (1500 m.).
134 LMAVB, RS, f. 256–297, l. 136.
135 Ibid.
136 Ibid. Taip pat ņr. Jablonskis K. Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje, d. 1 (toliau –
Jablonskis K. Lietuviški žodžiai). Kaunas 1941, p. 210: „Продали... ниву, прозываемую Ясовичов
Седеимас... а третею ниву прозываемую врочищом Под Мишкалем недалеко Ясевичов седеима
(1601 m., Vaiguva, Užvenčio valsčius)“; p. 77 – „через селищо Воиткового седеима“ (1600 m.
Gedikėnai, Tvėrų valsčius). Analogiška sąvokos sėdėti samprata nurodyta Lietuvių kalbos žodyne (5
reikšmė). Ņr. LKŅ, t. 12. Vilnius, 1981, p. 282–283. Dėl įdomumo galima paminėti XVI a. viduryje
per LDK keliavusio imperatoriaus pasiuntinio Zigmunto Herberšteino pateiktas žinias apie žemaičių
namus. Rašoma, jog tai buvo žemas ir ilgas pastatas, kurio viduryje kurenta ugnis, o šiame name kartu
su žmonėmis gyveno ir gyvuliai. Ņr. Сигизмунд Герберштейн. Записки о Московии (toliau –
Сигизмунд Герберштейн. Записки о Московии). Перевод Малеина И. А., Назаренко В. А.
Москва, 1988, c. 195.
The origin of the aryans - Arijų kilmė
The Origin of the Aryans
An Account of the Prehistoric, Ethnology and Civilisation of Europe
by Isaac Taylor
psl.. 2 Didelė lingvistinė grupė, kuri apėmė septynias Europos kalbines grupes: graikų, italų, keltų, teutonų, slavų ir lietuvi arba letų, albanų.
psl. 258. Lietuvių kalba nesiplėtė ir tie kurie dabar kalba lietuviškai, galimai yra palikuonys tų, kurie ja kalbėjo prieš tris tūkstančius metų.
Joje buvo mažiau gramatinių formų destrukcijos, negu kitose Arijų kalbose.
Jos fonetinė sistema žemesnė už sanskritą, o kai kuriais aspektais ji daug archaiškesnė.
psl. 260 Bendrai letų kalbos pasikeitė mažiausiai, o Teutonų labiausiai.
Atrodo, kad lietuviai turi pačią geriausią pretenziją reprezentuoti pirminę arijų rasę, kadangi jų kalba patyrė mažiausiai fonetinių ir gramatinių pokyčių.
The Origin of the Aryans
An Account of the Prehistoric, Ethnology and Civilisation of Europe
by Isaac Taylor
psl.. 2 Didelė lingvistinė grupė, kuri apėmė septynias Europos kalbines grupes: graikų, italų, keltų, teutonų, slavų ir lietuvi arba letų, albanų.
psl. 258. Lietuvių kalba nesiplėtė ir tie kurie dabar kalba lietuviškai, galimai yra palikuonys tų, kurie ja kalbėjo prieš tris tūkstančius metų.
Joje buvo mažiau gramatinių formų destrukcijos, negu kitose Arijų kalbose.
Jos fonetinė sistema žemesnė už sanskritą, o kai kuriais aspektais ji daug archaiškesnė.
psl. 260 Bendrai letų kalbos pasikeitė mažiausiai, o Teutonų labiausiai.
Atrodo, kad lietuviai turi pačią geriausią pretenziją reprezentuoti pirminę arijų rasę, kadangi jų kalba patyrė mažiausiai fonetinių ir gramatinių pokyčių.
http://vilnews.com/2011-04-incredibl...an-relations-2
Professor Lokesh Chandra (84), one of India’s leading experts on Sanskrit and Buddhism
It’s early morning in Delhi. I have been invited to the small, dark office of Professor Lokesh Chandra, one of India’s leading experts on Sanskrit and Buddhism. “The same year I was born, 1927, my father went to London to get a degree in Lithuanian language. He spoke the language fluently, but he never visited Lithuania,” tells the elderly professor.....
I soon learn that the professor’s knowledge about the connections between Old Sanskrit and Lithuanian language and ancient cultural ties between India and Lithuania is nothing but amazing. He confirms that there since ancient times have been unique ties between India and Lithuania, not only with regards to language. Also the songs, the medieval cultures and more were extraordinary closely connected to each other.
Since the 19th century, when the similarity between Lithuanian and Sanskrit was discovered, Lithuanians have taken a particular pride in their mother tongue as the oldest living Indo-European language.
It is no surprise then that they proudly quote the French linguist Antoine Meillet, who said, that anyone who wanted to hear old Indo-European should go and listen to a Lithuanian farmer.
It is a common belief that there is a close similarity between the Lithuanian and Sanskrit languages; Lithuanian being the European language grammatically closest to Sanskrit. I
Professor Lokesh Chandra (84), one of India’s leading experts on Sanskrit and Buddhism
It’s early morning in Delhi. I have been invited to the small, dark office of Professor Lokesh Chandra, one of India’s leading experts on Sanskrit and Buddhism. “The same year I was born, 1927, my father went to London to get a degree in Lithuanian language. He spoke the language fluently, but he never visited Lithuania,” tells the elderly professor.....
I soon learn that the professor’s knowledge about the connections between Old Sanskrit and Lithuanian language and ancient cultural ties between India and Lithuania is nothing but amazing. He confirms that there since ancient times have been unique ties between India and Lithuania, not only with regards to language. Also the songs, the medieval cultures and more were extraordinary closely connected to each other.
Since the 19th century, when the similarity between Lithuanian and Sanskrit was discovered, Lithuanians have taken a particular pride in their mother tongue as the oldest living Indo-European language.
It is no surprise then that they proudly quote the French linguist Antoine Meillet, who said, that anyone who wanted to hear old Indo-European should go and listen to a Lithuanian farmer.
It is a common belief that there is a close similarity between the Lithuanian and Sanskrit languages; Lithuanian being the European language grammatically closest to Sanskrit. I
|
|
|
Ever wanted to travel back in time? Talk to a Lithuanian!
“Anyone wishing to hear how Indo-Europeans spoke should come and listen to a Lithuanian peasant.” – Antoine Meillet (1886-1936)
"Kiekvienas, kas vis dar nori išgirsti, kaip Indo-Europiečiai kalbėjo, turėtų atvykti ir paklausyti Lietuvos kaimo gyventojo..."
“Anyone wishing to hear how Indo-Europeans spoke should come and listen to a Lithuanian peasant.” – Antoine Meillet (1886-1936)
"Kiekvienas, kas vis dar nori išgirsti, kaip Indo-Europiečiai kalbėjo, turėtų atvykti ir paklausyti Lietuvos kaimo gyventojo..."
|
History of the European nations. 3d ed. 1841
Автор: James Cowles Prichard Apie Letų, Lietuvių ir Prūsų kalbas psl. 453 ...lietuvių kalba pati artimausia Sanskritui... |
|