Henrikas Latvis. Livonijos kronika. (Chronicon Livonicum vetus, 1225–1227 m.).
http://www.junik.lv/~link/livonia/list.htm
http://www.vostlit.info/Texts/rus11/Heinrich_Liv_2/frametext1.htm
Pavadinimai, naudoti kronikoje:
Lietuva Lettonia, Letthonia
lietuviai lettones
latviai lettes
Latvija Lettia
Latgalija Lettigalia, Lettgalli
Žiemgaiai Semigalli
Kuršiai Curones
Polockas Ploceke
[1201 гmetai]..Dievo valia ir lietuviai tais metais atėjo į Rygą prašyti taikos ir iškarto, jai įsigaliojus, sudarė su krikščionimis draugišką sąjungą, o vėliau kitą žiemą, nusileidę Dauguva žemyn, didele kariuomene įžengė į Žemgaliją. Betgi išgirdę dar anksčiau, kad Polocko karalius su karuomene įsiveržė į Lietuvą, skubiai grįžo atgal: kildami upe, jie netoli Rumbulos rado du vyskupo žvejus ir čiupo juos, kaip išalkę vilkai, o jų rūbus atėmė. Po to išrengti žvejai atbėgo į Rygą ir papasakojo apie skriaudą. Sužinoję apie tai visą teisybę, piligrimai sučiupo keletą lietuvių, dar buvusių Rygoje, ir laikė juos kalėjime tol, kol žvejams nebuvo sugrąžinta, kas buvo atimta.
Vyskupo Alberto penktieji metai
Vladimiras Polockietis apsupa Ikškilę....
Tą vasarą (1203) netikėtai Livonijoje pasirodė Polocko karalius su kariuomene ir apsupo Ikškilės pilį. Lyviai, kurie neturėjo šarvų, nedrįso priešintis ir pažadėjo jam duoti pinigų. Gavęs pinigus, karalius nutraukė apsuptį. Tuo tarpu teutonai, pasiųsti su ginklais ir balistomis , užėmė Holmo pilį ir, kai karalius atžygiavo, kad apsuptų ir šią pilį, jie sužeidė labai daug arklių ir privertė rusus, nedrįsusius apšaudomiems keltis per Dauguvą, bėgti.
1206m. Vėliau kažkas iš lyvių užsispyrę klastingai pranešė Polocko karaliui apie patirtus pralaimėjimus ir nuostolius ir prašė ateiti jiems į pagalbą prieš teutonus, kol Rygoje buvo maža žmonių. Pasiklausęs jų kvietimo ir patarimų, karalius surinko karius iš visų karalystės pusių, o taip pat iš kaimyninių karalių, savo draugų ir su didele drąsa leidosi laivu Dauguva žemyn.
Išsilaipinant prie Iškilės, nemažai buvo sužeisti riterio Konrado balistų. Pastebėję, kad teutonai yra pilyje, išžygiavo toliau ir, netikėtai pasirodę prie Holmo pilies, apsupo ją. Lyviai, nežinoję apie karių atvykimą, vieni pabėgo ir pasislėpė miškuose, kiti prisijungė prie teutonų ir užsidarė pilyje. Balistų kariai užlipo ant pilies kuorų ir sužeidė nemažai priešų. Rusai gi, nežinoję apie balistų naudojimą, buvo geri lankininkai, daug dienų kovėsi, nemažai karių ant kuorų sužeidė...Pasigamino rusai ir nedidelę svaidomąją mašiną, pagal teutonų pavyzdį, tačiau, nemokėdami svaidyti akmenų, sužeidė nemažai saviškių. Teutonai (jų buvo tik 20), bijodami lyvių , esančių pilyje, išdavystės, liko ant kuorų ir dieną, ir naktį su pilna ginkluote, saugodami pilį tiek nuo draugų viduje, tiek nuo priešų išorėje. Lyviai kasdieną vis ieškojo kartu su karaliumi būdų, kaip gudrumu užimti pilį ir perduoti ją rusams...
.....(Taika su lyviais) Kai rusų karalius su kariais išėjo, lyvius visoje Livonijoje apėmė didelė baimė. Turaidos gyventojai ir Dauguvos lyviai pasiuntė pasiuntinius į Rygą ir prašė taikos.
1210m. Pasiuntinybė į Polocką. Todėl rygiečiai nusprendė pasiųsti pasiuntinius pas Polocko karalių ir bandyti gal pavyks pasiekti kokį nors taikų sutarimą su jais.
Eiti į Rusiją pavesta Rudolfui su kai kuriais draugais....
[1212 metai]....Tuo tarpu Polocko karalius, paskyręs dieną ir vietą, pasiuntė vyskupui pakvietimą atvykti susitikti su juo Gercikoje, kad atsakytų apie karaliaus duoklininkus lyvius: kad bendrai susitarti apie saugų pirklių plaukimą Dauguva ir, atnaujinus taiką, lengviau būtų priešintis lietuviams. Vyskupas, pasiėmęs kartu savo žmones ir karalių Vladimirą, su broliais riteriais ir lyvių bei letų seniūnais, išvyko susitikti su karaliumi. Su juo savo laivais vyko pirkliai, tačiau visi buvo su šarvais, saugodamiesi nuo lietuvių pasalų...
http://www.junik.lv/~link/livonia/list.htm
http://www.vostlit.info/Texts/rus11/Heinrich_Liv_2/frametext1.htm
Pavadinimai, naudoti kronikoje:
Lietuva Lettonia, Letthonia
lietuviai lettones
latviai lettes
Latvija Lettia
Latgalija Lettigalia, Lettgalli
Žiemgaiai Semigalli
Kuršiai Curones
Polockas Ploceke
[1201 гmetai]..Dievo valia ir lietuviai tais metais atėjo į Rygą prašyti taikos ir iškarto, jai įsigaliojus, sudarė su krikščionimis draugišką sąjungą, o vėliau kitą žiemą, nusileidę Dauguva žemyn, didele kariuomene įžengė į Žemgaliją. Betgi išgirdę dar anksčiau, kad Polocko karalius su karuomene įsiveržė į Lietuvą, skubiai grįžo atgal: kildami upe, jie netoli Rumbulos rado du vyskupo žvejus ir čiupo juos, kaip išalkę vilkai, o jų rūbus atėmė. Po to išrengti žvejai atbėgo į Rygą ir papasakojo apie skriaudą. Sužinoję apie tai visą teisybę, piligrimai sučiupo keletą lietuvių, dar buvusių Rygoje, ir laikė juos kalėjime tol, kol žvejams nebuvo sugrąžinta, kas buvo atimta.
Vyskupo Alberto penktieji metai
Vladimiras Polockietis apsupa Ikškilę....
Tą vasarą (1203) netikėtai Livonijoje pasirodė Polocko karalius su kariuomene ir apsupo Ikškilės pilį. Lyviai, kurie neturėjo šarvų, nedrįso priešintis ir pažadėjo jam duoti pinigų. Gavęs pinigus, karalius nutraukė apsuptį. Tuo tarpu teutonai, pasiųsti su ginklais ir balistomis , užėmė Holmo pilį ir, kai karalius atžygiavo, kad apsuptų ir šią pilį, jie sužeidė labai daug arklių ir privertė rusus, nedrįsusius apšaudomiems keltis per Dauguvą, bėgti.
1206m. Vėliau kažkas iš lyvių užsispyrę klastingai pranešė Polocko karaliui apie patirtus pralaimėjimus ir nuostolius ir prašė ateiti jiems į pagalbą prieš teutonus, kol Rygoje buvo maža žmonių. Pasiklausęs jų kvietimo ir patarimų, karalius surinko karius iš visų karalystės pusių, o taip pat iš kaimyninių karalių, savo draugų ir su didele drąsa leidosi laivu Dauguva žemyn.
Išsilaipinant prie Iškilės, nemažai buvo sužeisti riterio Konrado balistų. Pastebėję, kad teutonai yra pilyje, išžygiavo toliau ir, netikėtai pasirodę prie Holmo pilies, apsupo ją. Lyviai, nežinoję apie karių atvykimą, vieni pabėgo ir pasislėpė miškuose, kiti prisijungė prie teutonų ir užsidarė pilyje. Balistų kariai užlipo ant pilies kuorų ir sužeidė nemažai priešų. Rusai gi, nežinoję apie balistų naudojimą, buvo geri lankininkai, daug dienų kovėsi, nemažai karių ant kuorų sužeidė...Pasigamino rusai ir nedidelę svaidomąją mašiną, pagal teutonų pavyzdį, tačiau, nemokėdami svaidyti akmenų, sužeidė nemažai saviškių. Teutonai (jų buvo tik 20), bijodami lyvių , esančių pilyje, išdavystės, liko ant kuorų ir dieną, ir naktį su pilna ginkluote, saugodami pilį tiek nuo draugų viduje, tiek nuo priešų išorėje. Lyviai kasdieną vis ieškojo kartu su karaliumi būdų, kaip gudrumu užimti pilį ir perduoti ją rusams...
.....(Taika su lyviais) Kai rusų karalius su kariais išėjo, lyvius visoje Livonijoje apėmė didelė baimė. Turaidos gyventojai ir Dauguvos lyviai pasiuntė pasiuntinius į Rygą ir prašė taikos.
1210m. Pasiuntinybė į Polocką. Todėl rygiečiai nusprendė pasiųsti pasiuntinius pas Polocko karalių ir bandyti gal pavyks pasiekti kokį nors taikų sutarimą su jais.
Eiti į Rusiją pavesta Rudolfui su kai kuriais draugais....
[1212 metai]....Tuo tarpu Polocko karalius, paskyręs dieną ir vietą, pasiuntė vyskupui pakvietimą atvykti susitikti su juo Gercikoje, kad atsakytų apie karaliaus duoklininkus lyvius: kad bendrai susitarti apie saugų pirklių plaukimą Dauguva ir, atnaujinus taiką, lengviau būtų priešintis lietuviams. Vyskupas, pasiėmęs kartu savo žmones ir karalių Vladimirą, su broliais riteriais ir lyvių bei letų seniūnais, išvyko susitikti su karaliumi. Su juo savo laivais vyko pirkliai, tačiau visi buvo su šarvais, saugodamiesi nuo lietuvių pasalų...