Pirmosios žinios apie lietuvių kalbą - Volynės metraštyje. Metraščio autorius, būdamas slavas, nesuprasdamas lietuvių kalbos, aprašė lietuvių kalbą: "lietuviai rėkavo sava kalba (savaip)".
1. Iš Jono Malalos kronikos: Bставка в хронику И.Малалы "Оуказ же поганскои прельсти сице, иже Совия богом нарицают» 1261 г.:
Originalo kalba:
О великаа прелесть диавольскаа, яже въведе в Литовскыи род, и Ятвезе, и в Проусы, и в Емь, и во Либь и иныя многы языкы, иже Совицею наричются, мняще и душам своим суща проводника в ад Совья. Бывшоу емоу в лета Авимелеха, иже и ныне мертва телеса своя съжигають на крадах, якож Ахилеос и Эант и инии по рядоу Эллини. Сию прелесть Совии въведе в не, иж приносити жрътвоу скверным богом: Андаеви и Перкоунови, рекше громоу, и Жвороуне, рекше оуце, и Телявели и с коузнею, сковавше емоу солнце, яко светити по земли и възвергъшю емоу на небо солнце. Си же прелесть сквернаа прииде в не от Эллин. Лет же имеют от Авимелеха и многого родоу сквернаго Совья до сего лета, в няже начяхом писати книгы сия, есть лет 3000 и 400 и 40 и 6 лет.
0 didis šėtoniškas paklydime, kuris buvai įvestas į lietuvių giminę ir jotvingių, ir prūsų, ir jemų, ir lyvių, ir daugelio kitų, kurios sovika vadinamos ir [kurios] mano, kad jų sielų vedlys į pragarą esąs Sovijus, gyvenęs Abimelecho laikais, ir [kurios] po šiai dienai savo mirusiųjų kūnus degina laužuose kaip Achilas ir Eantas ir visi kiti graikai. šitą paklydimą Sovijus paskleidė, kad jie aukotų nelabiems dievams Andajui ir Perkūnui, kitaip tariant, griaustiniui, ir Žvorūnai, kitaip tariant, kalei, ir kalviui Teliaveliui, nukalusiam jiems saulę, kuri šviečia žemėje, ir įmetusiam jiems saulę į dangų. Šitas nelabas paklydimas atėjo pas juos iš graikų. O metų nuo Abimelecho ir nuo nelabojo Sovijaus gausios giminės iki šių metų, kai pradėjome rašyti šią knygą, yra 3000 ir 400 ir 40 ir 6 metai.
1261 m. Malalos kronikos slaviškoje redakcijoje rastas baltų mitologijai ir religijai labai svarbus intarpas, vadinamas Sovijaus mitu. Senovės rusai lietuvius ir kitas baltų tautas, kurios laikėsi mirusiųjų deginimo papročio, pagal Sovijaus vardą vadinę „Sovica“. Kronikoje kalbama apie lietuvių mirusiųjų deginimo paprotį, išvardyti lietuvių dievai.
2. Ipatijaus metraštis
Būtųjų laikų pasakojimas
«Се повЂсти времяньных лЂтъ, откуду есть пошла Руская земля, кто в Кие†нача первЂе княжити, и откуду Руская земля стала есть»
По перечислении славянских «племен» и других народов, обитающих на нашей равнине, автор пишет:
«се бо токмо СловЂнескъ языкъ въ Руси: Поляне, Деревляне, Ноугородьци, Полочане, Дреговичи, СЂверъ, Бужане, зане сЂдоша по Бугу, послЂже же Велыняне.
А се суть инии языци, иже дань дають Руси: Чюдь, Меря, Весь, Мурома, Черемись, Моръдва, Пермь, Печера, Ямь, Литва, Зимигола, Корсь, Нерома, Либь и суть свои ӕзыкъ имуще ѿ колѣна Афетова . иже живуть на странахъ полунощныхъ»
Vertimas:
Štai kas kalba Rusioje slaviškai: polianai, drevlianai, naugardiečiai, polockiečiai, dregovičiai, severianai, bužanai, pavadinti taip todėl, kad sėdėjo palei Būgą, o po to pradėjo vadintis volyniečiais. I štai kitos tautos, mokančios duoklę Rusiai: čiudė, merija, vesė, muroma, čeremisė, mordva, permė, pečiora, lietuva, žemgala, kuršiai, neroma, lyviai - šios kalba savo kalbomis....
Ipatijaus metraštis
«Романови же пришедшоу ко граду, и ЛитвЋ, потокши на градъ ЛитвЋ, ни вЋдЋша нишьто же, токмо и головнЋ ти псы течюще по городищоу. Тоужахоу же и плевахоу,по своискы рекуще «Янда», взывающе богы своя, Андая, и Дивирикса, и вся богы своя, поминающе, рекомыя бЋси»
Vertimas:
1258 m. lietuviai, radę nusiaubtą Vozviaglio pilį ir netekę grobio, „reiškė nepasitenkinimąir spjaudė, saviškai tardami „janda“, šaukėsi savo dievų Andajo ir Divirikso ir minėjo visus savo dievus, kipšais vadinamus“
Livlädische Reimchronik (01005.-02016.)
Livonijos kronika:
(01434.) zû Swurben vûren sie ubir sê,
(01435.) daß ist genant daß ūsterhap,
(01436.) als eß Perkune ir apgot gap
(01437.) daß nimmer sô hart gevrôs.
(01438.) sie wâren kûne unde lôs.
Originalo kalba:
О великаа прелесть диавольскаа, яже въведе в Литовскыи род, и Ятвезе, и в Проусы, и в Емь, и во Либь и иныя многы языкы, иже Совицею наричются, мняще и душам своим суща проводника в ад Совья. Бывшоу емоу в лета Авимелеха, иже и ныне мертва телеса своя съжигають на крадах, якож Ахилеос и Эант и инии по рядоу Эллини. Сию прелесть Совии въведе в не, иж приносити жрътвоу скверным богом: Андаеви и Перкоунови, рекше громоу, и Жвороуне, рекше оуце, и Телявели и с коузнею, сковавше емоу солнце, яко светити по земли и възвергъшю емоу на небо солнце. Си же прелесть сквернаа прииде в не от Эллин. Лет же имеют от Авимелеха и многого родоу сквернаго Совья до сего лета, в няже начяхом писати книгы сия, есть лет 3000 и 400 и 40 и 6 лет.
0 didis šėtoniškas paklydime, kuris buvai įvestas į lietuvių giminę ir jotvingių, ir prūsų, ir jemų, ir lyvių, ir daugelio kitų, kurios sovika vadinamos ir [kurios] mano, kad jų sielų vedlys į pragarą esąs Sovijus, gyvenęs Abimelecho laikais, ir [kurios] po šiai dienai savo mirusiųjų kūnus degina laužuose kaip Achilas ir Eantas ir visi kiti graikai. šitą paklydimą Sovijus paskleidė, kad jie aukotų nelabiems dievams Andajui ir Perkūnui, kitaip tariant, griaustiniui, ir Žvorūnai, kitaip tariant, kalei, ir kalviui Teliaveliui, nukalusiam jiems saulę, kuri šviečia žemėje, ir įmetusiam jiems saulę į dangų. Šitas nelabas paklydimas atėjo pas juos iš graikų. O metų nuo Abimelecho ir nuo nelabojo Sovijaus gausios giminės iki šių metų, kai pradėjome rašyti šią knygą, yra 3000 ir 400 ir 40 ir 6 metai.
1261 m. Malalos kronikos slaviškoje redakcijoje rastas baltų mitologijai ir religijai labai svarbus intarpas, vadinamas Sovijaus mitu. Senovės rusai lietuvius ir kitas baltų tautas, kurios laikėsi mirusiųjų deginimo papročio, pagal Sovijaus vardą vadinę „Sovica“. Kronikoje kalbama apie lietuvių mirusiųjų deginimo paprotį, išvardyti lietuvių dievai.
2. Ipatijaus metraštis
Būtųjų laikų pasakojimas
«Се повЂсти времяньных лЂтъ, откуду есть пошла Руская земля, кто в Кие†нача первЂе княжити, и откуду Руская земля стала есть»
По перечислении славянских «племен» и других народов, обитающих на нашей равнине, автор пишет:
«се бо токмо СловЂнескъ языкъ въ Руси: Поляне, Деревляне, Ноугородьци, Полочане, Дреговичи, СЂверъ, Бужане, зане сЂдоша по Бугу, послЂже же Велыняне.
А се суть инии языци, иже дань дають Руси: Чюдь, Меря, Весь, Мурома, Черемись, Моръдва, Пермь, Печера, Ямь, Литва, Зимигола, Корсь, Нерома, Либь и суть свои ӕзыкъ имуще ѿ колѣна Афетова . иже живуть на странахъ полунощныхъ»
Vertimas:
Štai kas kalba Rusioje slaviškai: polianai, drevlianai, naugardiečiai, polockiečiai, dregovičiai, severianai, bužanai, pavadinti taip todėl, kad sėdėjo palei Būgą, o po to pradėjo vadintis volyniečiais. I štai kitos tautos, mokančios duoklę Rusiai: čiudė, merija, vesė, muroma, čeremisė, mordva, permė, pečiora, lietuva, žemgala, kuršiai, neroma, lyviai - šios kalba savo kalbomis....
Ipatijaus metraštis
«Романови же пришедшоу ко граду, и ЛитвЋ, потокши на градъ ЛитвЋ, ни вЋдЋша нишьто же, токмо и головнЋ ти псы течюще по городищоу. Тоужахоу же и плевахоу,по своискы рекуще «Янда», взывающе богы своя, Андая, и Дивирикса, и вся богы своя, поминающе, рекомыя бЋси»
Vertimas:
1258 m. lietuviai, radę nusiaubtą Vozviaglio pilį ir netekę grobio, „reiškė nepasitenkinimąir spjaudė, saviškai tardami „janda“, šaukėsi savo dievų Andajo ir Divirikso ir minėjo visus savo dievus, kipšais vadinamus“
Livlädische Reimchronik (01005.-02016.)
Livonijos kronika:
(01434.) zû Swurben vûren sie ubir sê,
(01435.) daß ist genant daß ūsterhap,
(01436.) als eß Perkune ir apgot gap
(01437.) daß nimmer sô hart gevrôs.
(01438.) sie wâren kûne unde lôs.
3. Filippo Buonaccorsi Callimachus (1437-1496):
Callimachus Buonacorsi P. Vita et mores Sbignei Cardinalis // Pomniki dziejowe Polski. Warszawa, 1961. T. 6. P. 245
Filip Kallimach (łac. Philippus Callimachus Experiens) właściwie Filippo Buonaccorsi de Tebadis Experiens (ur. 2 maja 1437 w San Gimignano, zm. 1 listopada 1496 w Krakowie) – italų humanistas, poetas rašęs lotyniškai.
1472 apsigyveno Krokuvoje, Lenkijos karalius pakvietė jį būti sunų auklėtoju. 1474 tapo karaliaus sekretoriumi. Nemažai praleido Lietuvoje. ( 1474-75, 1480-84, 1495 )
Bendravo su lietuvių kilmės aukštuomene ( pvz. Jurgiu Goštautu) ...
Gerai pažinojo Janą Dlugošą.
Apie lietuvių garbinamą žaltį (lietuvių vadintą gyvate):
....Accedit ad haec, quod ab initio nullum praecipuum numen habuere, sed
Bosporanorum ritu, quidquid colere coepissent, pro deo ducebant; hinc est quod
ucos, lapides, solitudines, lacus et diversa animalia coluisse comperimus, sed
ante omnia serpentem, quem Gyvotem lingua sua dicunt....
4. Janas Dlugošas (Ioannis Dlugossii seu Longini... Historiae Polonicae libri XII / ed.):
"Pripažįstama, kad prūsai, lietuviai ir žemaičiai turi tuos pačius papročius, kalbą ir kilmę"
"Lietuviai ir žemaičiai ir jotvingiai, nors skiriasi pavadinimais ir yra atskirti į daugelį giminių, tačiau buvo ta pačia gentimi, kilusia iš romėnų ir italų.
Jų kalba lotyniška, turinti nežymių skirtumų, kadangi dėl bendravimo su kaimyninėmis gentimis, jau labiau linksta į rusiškų žodžių savybes.
..prašė, kad Vytautas neleistų jų (žemaičių) atskyrimo nuo savo kunigaikštystės ir nuo lietuvių su kuriais jie sudaro vieną gentį ir vieną tautą kaip pagal kalbos vienodumą, taip ir pagal papročių sutapimą (juk Žemaitija (Samogitia) jų kalba reiškia žemutinę žemę, skirtingai nuo Lietuvos, kurią ir viena ir kita gentis vadina aukštesniąja.
5. Marcin Bielski "Kronika polska wyd. Kraków, 1597":
"Lietuvių tauta tada buvo pagoniška, garbino daugelį dievų: ugnį, kurią vadino Zyne ir laikė ją šventa. Miškus taip pat vadino šventais namais. O kai saulė slėpdavosi už debesų, galvojo, kad ant jų supyko ir aukojo auksą. Ypač jie meldėsi dievui ir griaustiniui, kurį vadino Perkūnu.
Т.ХIII. - 173-178
6. Popiežiaus nuncijaus Varšuvoje (1566-1567) Julijaus Rudžero žodžiai Popiežiui Pijui V.:
"Šios tautos, nors ir gyvena turėdamos tą patį valdovą ir visi kartu kuria bendrą nedalomą kūną, visgi kalba ne viena kalba. Šioje karalystėje yra trys visiškai skirtingos kalbos, viena kurių turi du rašymo būdus, tačiau, kalbant, labai jos panašios ir nors tai visiškai skrtingi dialektai, jie visgi išlaiko vienos kalbos įspūdį, - tai Lenkų ir Rusų kalbos. Pirmoji rašoma lotyniškais rašmenimis, o antroji graikiškais....
Ši kalba yra bendra ne tik rusams ir lenkams, bet išplitusi ir kituose Europos kraštuose, kaip Bohemijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje... Be šios kalbos paminėtuose kraštuose yra dar dvi visiškai skirtingos kalbos - Lietuvių ir Vokiečių....
Lietuvių kalba iš principo skiriasi nuo Vokiečių ar Lenkų kalbų, kadangi turi daug visiškai nesuprantamų žodžių ir iki šiol šia kalba nieko nėra parašyta. Todėl karaliaus kanceliarija Lietuvoje naudoja rusų kalbą, taip daro ir atskiri asmenys, kurie rašo. Kai kurie betgi rašo lenkiškai, jeigu jiems tai patinka...
Žemaitijoje vartojama ta pati kalba, tačiau ji gana stipriai skiriasi nuo lietuvių kalbos. Žemaitijos kalba ir skiriasi, bet kartu ir yra ta pati, kaip kai kurių kaimų Prūsijoje, kuriuose gyvena senųjų prūsų palikuonys, seniau teutonų riterių ginklu ir jėga pavergti ir sunaikinti, o dabar gyvena mažuose kaimeliuose, vos išsaugodami savo kalbą..."
poi sicome e al tutto diversa non meno della Tedescha che della Polona, cosi ha molte voci corrote ne sin hora e stata mai scritta. Ma la Cancellaria del Re in Lituania si serve nello scrivere della lingua Russa et il simile fanno le particolari persone, che scriveno, de quali pero se alcuni sidilettano scriveno la lingua Polacca.In Samogitia si parla la medesima lingua, ma assai alterata della litnana, laquale ancora variata in altre maniere e commune ad alcune poreche ville di Prussia nelle quali vivono le reliquie degli antichi Prussi, che furono soggiogati et quasi estinti dal valore et dall'armi delli Cavallieri Teutonici, et hora habitano in picciole ville, conservando apena l'antica lingua ...»
7. Erzamas Ciolekas (1474-1522) , Vilniaus vyskupo A. Taboro patikėtinis , būdamas kunigaikščio Aleksandro sekretoriumi, taip aprašė lietuvių kalbą
"Lietuviai kalba savo kalba. Tačiau, kadangi rusinai užima beveik pusę valstybės, jų kalba, kadangi yra gražesnė ir lengvesnė, naudojama dažniau "
((Lithuani) linguam propriam observant. Verum quia Rutheni medium fere ducatum incolunt, illorum loguela, dum gracilis et facilior sit, untuntur communius. Theiner. Mon. Pol. et Lith. II, 278. ).
8. Gerberšteinas (Notes Upon Russia) rašė, kad LDK susideda net tik iš žemių, kurios jai priklauso, bet ir iš pačios Lietuvos, o kartu nurodė, kad lietuviai ir žemaičiai kalba savo kalba.
Lietuva: "Arčiausiai Maskovijai Lietuva. Aš turiu galvoje ne vieną (tikrąją lietuvišką) sritį, bet ir prie jos prieinančias šalis, kurios suprantamos bendru Lietuvos pavadinimu.:...
"...Toliau rusų pasienis grįžta iš ten atgal, šalia tautų, pavaldžių Švedijos karaliui, šalia pačios Suomijos ir Livonijos įlankos, per Livoniją, Žemaitiją (Samigitia), Mazoviją į Lenkiją, ir galiausiai baigiasi sarmatijos kalnais, taip kad jos viduje yra tik dvi sritys, Lietuva ir Žemaitija: jos yra tarp rusų išsidėstę, tačiau kalba savo kalba ir priklauso lotynų bažnyčiai..."
..."Rusiją dabar valdo trys valdovai:; didžiausia dalis priklauso Maskvos didžiąjam kunigaikščiui, antras yra Lietuvos didysis kunigaikštis, trečias Lenkijos karalius, dabar valdantis tiek Lenkiją, tiek Lietuvą..."
"Žemaitija lotyniškai Samogithia, o rusiškai — Samotzka semla"
"SAMAITHN das man Lateinisch SAMOGITHIA / und nach Reissicher sprach SAMOTZKA SEMLA genent wirdt"
9. М. Mechovskis DE DUABUS SARMATIIS.1517:
"...nuo Rygos iki Vilniaus tiesiu keliu 70 mylių, o jeigu eiti, kaip einama įprastai, per Polocką, tai nuo Rygos iki Vilnaius bus apie šimtą mylių....."
.. Lietuvių kalba turi keturis dialektus. Pirmas yra jotvingių (Iaczwingorum), tai yra tų, kurie gyveno šalia Dorogičino pilies, bet dabar jų liko labai nedaug. Kitas - lietuvių ir žemaičių. Trečias prūsų. Ketvirtas - Latvijoje arba Latgalijoje, tai yra Livonijoje Dauguvos upės ir Rygos apylinkėse. Nors tai yra viena kalba, tačiau vieno dialekto žmonės nepilnai supranta kito dialekto žmones, išskyrus tuos kurie keliauja tomis žemėmis.
Žemaitiją jie taip vadina savo kalba, kadangi pas juos tai reiškia žemąją žemę...
Callimachus Buonacorsi P. Vita et mores Sbignei Cardinalis // Pomniki dziejowe Polski. Warszawa, 1961. T. 6. P. 245
Filip Kallimach (łac. Philippus Callimachus Experiens) właściwie Filippo Buonaccorsi de Tebadis Experiens (ur. 2 maja 1437 w San Gimignano, zm. 1 listopada 1496 w Krakowie) – italų humanistas, poetas rašęs lotyniškai.
1472 apsigyveno Krokuvoje, Lenkijos karalius pakvietė jį būti sunų auklėtoju. 1474 tapo karaliaus sekretoriumi. Nemažai praleido Lietuvoje. ( 1474-75, 1480-84, 1495 )
Bendravo su lietuvių kilmės aukštuomene ( pvz. Jurgiu Goštautu) ...
Gerai pažinojo Janą Dlugošą.
Apie lietuvių garbinamą žaltį (lietuvių vadintą gyvate):
....Accedit ad haec, quod ab initio nullum praecipuum numen habuere, sed
Bosporanorum ritu, quidquid colere coepissent, pro deo ducebant; hinc est quod
ucos, lapides, solitudines, lacus et diversa animalia coluisse comperimus, sed
ante omnia serpentem, quem Gyvotem lingua sua dicunt....
4. Janas Dlugošas (Ioannis Dlugossii seu Longini... Historiae Polonicae libri XII / ed.):
"Pripažįstama, kad prūsai, lietuviai ir žemaičiai turi tuos pačius papročius, kalbą ir kilmę"
"Lietuviai ir žemaičiai ir jotvingiai, nors skiriasi pavadinimais ir yra atskirti į daugelį giminių, tačiau buvo ta pačia gentimi, kilusia iš romėnų ir italų.
Jų kalba lotyniška, turinti nežymių skirtumų, kadangi dėl bendravimo su kaimyninėmis gentimis, jau labiau linksta į rusiškų žodžių savybes.
..prašė, kad Vytautas neleistų jų (žemaičių) atskyrimo nuo savo kunigaikštystės ir nuo lietuvių su kuriais jie sudaro vieną gentį ir vieną tautą kaip pagal kalbos vienodumą, taip ir pagal papročių sutapimą (juk Žemaitija (Samogitia) jų kalba reiškia žemutinę žemę, skirtingai nuo Lietuvos, kurią ir viena ir kita gentis vadina aukštesniąja.
5. Marcin Bielski "Kronika polska wyd. Kraków, 1597":
"Lietuvių tauta tada buvo pagoniška, garbino daugelį dievų: ugnį, kurią vadino Zyne ir laikė ją šventa. Miškus taip pat vadino šventais namais. O kai saulė slėpdavosi už debesų, galvojo, kad ant jų supyko ir aukojo auksą. Ypač jie meldėsi dievui ir griaustiniui, kurį vadino Perkūnu.
Т.ХIII. - 173-178
6. Popiežiaus nuncijaus Varšuvoje (1566-1567) Julijaus Rudžero žodžiai Popiežiui Pijui V.:
"Šios tautos, nors ir gyvena turėdamos tą patį valdovą ir visi kartu kuria bendrą nedalomą kūną, visgi kalba ne viena kalba. Šioje karalystėje yra trys visiškai skirtingos kalbos, viena kurių turi du rašymo būdus, tačiau, kalbant, labai jos panašios ir nors tai visiškai skrtingi dialektai, jie visgi išlaiko vienos kalbos įspūdį, - tai Lenkų ir Rusų kalbos. Pirmoji rašoma lotyniškais rašmenimis, o antroji graikiškais....
Ši kalba yra bendra ne tik rusams ir lenkams, bet išplitusi ir kituose Europos kraštuose, kaip Bohemijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje... Be šios kalbos paminėtuose kraštuose yra dar dvi visiškai skirtingos kalbos - Lietuvių ir Vokiečių....
Lietuvių kalba iš principo skiriasi nuo Vokiečių ar Lenkų kalbų, kadangi turi daug visiškai nesuprantamų žodžių ir iki šiol šia kalba nieko nėra parašyta. Todėl karaliaus kanceliarija Lietuvoje naudoja rusų kalbą, taip daro ir atskiri asmenys, kurie rašo. Kai kurie betgi rašo lenkiškai, jeigu jiems tai patinka...
Žemaitijoje vartojama ta pati kalba, tačiau ji gana stipriai skiriasi nuo lietuvių kalbos. Žemaitijos kalba ir skiriasi, bet kartu ir yra ta pati, kaip kai kurių kaimų Prūsijoje, kuriuose gyvena senųjų prūsų palikuonys, seniau teutonų riterių ginklu ir jėga pavergti ir sunaikinti, o dabar gyvena mažuose kaimeliuose, vos išsaugodami savo kalbą..."
poi sicome e al tutto diversa non meno della Tedescha che della Polona, cosi ha molte voci corrote ne sin hora e stata mai scritta. Ma la Cancellaria del Re in Lituania si serve nello scrivere della lingua Russa et il simile fanno le particolari persone, che scriveno, de quali pero se alcuni sidilettano scriveno la lingua Polacca.In Samogitia si parla la medesima lingua, ma assai alterata della litnana, laquale ancora variata in altre maniere e commune ad alcune poreche ville di Prussia nelle quali vivono le reliquie degli antichi Prussi, che furono soggiogati et quasi estinti dal valore et dall'armi delli Cavallieri Teutonici, et hora habitano in picciole ville, conservando apena l'antica lingua ...»
7. Erzamas Ciolekas (1474-1522) , Vilniaus vyskupo A. Taboro patikėtinis , būdamas kunigaikščio Aleksandro sekretoriumi, taip aprašė lietuvių kalbą
"Lietuviai kalba savo kalba. Tačiau, kadangi rusinai užima beveik pusę valstybės, jų kalba, kadangi yra gražesnė ir lengvesnė, naudojama dažniau "
((Lithuani) linguam propriam observant. Verum quia Rutheni medium fere ducatum incolunt, illorum loguela, dum gracilis et facilior sit, untuntur communius. Theiner. Mon. Pol. et Lith. II, 278. ).
8. Gerberšteinas (Notes Upon Russia) rašė, kad LDK susideda net tik iš žemių, kurios jai priklauso, bet ir iš pačios Lietuvos, o kartu nurodė, kad lietuviai ir žemaičiai kalba savo kalba.
Lietuva: "Arčiausiai Maskovijai Lietuva. Aš turiu galvoje ne vieną (tikrąją lietuvišką) sritį, bet ir prie jos prieinančias šalis, kurios suprantamos bendru Lietuvos pavadinimu.:...
"...Toliau rusų pasienis grįžta iš ten atgal, šalia tautų, pavaldžių Švedijos karaliui, šalia pačios Suomijos ir Livonijos įlankos, per Livoniją, Žemaitiją (Samigitia), Mazoviją į Lenkiją, ir galiausiai baigiasi sarmatijos kalnais, taip kad jos viduje yra tik dvi sritys, Lietuva ir Žemaitija: jos yra tarp rusų išsidėstę, tačiau kalba savo kalba ir priklauso lotynų bažnyčiai..."
..."Rusiją dabar valdo trys valdovai:; didžiausia dalis priklauso Maskvos didžiąjam kunigaikščiui, antras yra Lietuvos didysis kunigaikštis, trečias Lenkijos karalius, dabar valdantis tiek Lenkiją, tiek Lietuvą..."
"Žemaitija lotyniškai Samogithia, o rusiškai — Samotzka semla"
"SAMAITHN das man Lateinisch SAMOGITHIA / und nach Reissicher sprach SAMOTZKA SEMLA genent wirdt"
9. М. Mechovskis DE DUABUS SARMATIIS.1517:
"...nuo Rygos iki Vilniaus tiesiu keliu 70 mylių, o jeigu eiti, kaip einama įprastai, per Polocką, tai nuo Rygos iki Vilnaius bus apie šimtą mylių....."
.. Lietuvių kalba turi keturis dialektus. Pirmas yra jotvingių (Iaczwingorum), tai yra tų, kurie gyveno šalia Dorogičino pilies, bet dabar jų liko labai nedaug. Kitas - lietuvių ir žemaičių. Trečias prūsų. Ketvirtas - Latvijoje arba Latgalijoje, tai yra Livonijoje Dauguvos upės ir Rygos apylinkėse. Nors tai yra viena kalba, tačiau vieno dialekto žmonės nepilnai supranta kito dialekto žmones, išskyrus tuos kurie keliauja tomis žemėmis.
Žemaitiją jie taip vadina savo kalba, kadangi pas juos tai reiškia žemąją žemę...
10. Ištraukos iš Vytauto Didžiojo laiško Šv. Romos Imerijos imperatoriui (1420m.):
..." Jūs juk iš pradžių padarėte ir pranešėte sprendimą dėl mūsų Žemaitijos žemės, kuri yra mūsų palikimas ir mūsų teisėtai paveldėta tėvų žemė. Ji ir dabar yra mūsų nuosavybė, ji ir dabar yra ir visada buvo ta pati Lietuvos žemė, nes yra viena kalba ir tie patys gyventojai. Kadangi žemaičių žemė yra žemiau negu Lietuvos žemė, tai ir vadinasi Žemaitija, nes taip lietuviškai vadinasi žemutinė žemė. O žemaičiai Lietuvą vadina Aukštaitija, t.y. žiūrint iš Žemaitijos, aukštesniąja žeme. Taip pat Žemaitijos gyventojai visada save vadino lietuviais ir niekada nevadino žemaičiais. Iš tokių sąsajų mes visada savo raštuose nerašome Žemaitija, kadangi tai yra tas pats - viena žemė ir viena tauta..."
Codex epistolaris Vitoldi, 1882.
Taip pat skaitykite: Vytauto laiškai (vertimas lietuvių k.)
..." Jūs juk iš pradžių padarėte ir pranešėte sprendimą dėl mūsų Žemaitijos žemės, kuri yra mūsų palikimas ir mūsų teisėtai paveldėta tėvų žemė. Ji ir dabar yra mūsų nuosavybė, ji ir dabar yra ir visada buvo ta pati Lietuvos žemė, nes yra viena kalba ir tie patys gyventojai. Kadangi žemaičių žemė yra žemiau negu Lietuvos žemė, tai ir vadinasi Žemaitija, nes taip lietuviškai vadinasi žemutinė žemė. O žemaičiai Lietuvą vadina Aukštaitija, t.y. žiūrint iš Žemaitijos, aukštesniąja žeme. Taip pat Žemaitijos gyventojai visada save vadino lietuviais ir niekada nevadino žemaičiais. Iš tokių sąsajų mes visada savo raštuose nerašome Žemaitija, kadangi tai yra tas pats - viena žemė ir viena tauta..."
Codex epistolaris Vitoldi, 1882.
Taip pat skaitykite: Vytauto laiškai (vertimas lietuvių k.)
Lenkų istorikas Balinskis, 1836m. taip pat išvertė šį laišką.
Janas Dlugošas (Ioannis Dlugossii seu Longini... Historiae Polonicae libri XII / ed.):
...Žemaičiai kreipėsi į kunigaikštį Aleksandrą (Vytautą) su graudžiais prašymais ir maldavimais, kad jų neleistų atskirti nuo savo kunigaištystės - nuo lietuvių, su kuriais jie sudaro vieną gentį ir vieną tautą kaip pagal kalbos sutapimą, taip ir pagal bendrus papročius (kadangi Žemaitija jų kalboje reiškia "žemutinė" žemė, gavusi šį pavadinima iš Lietuvos, kurią abi gentys vadina "aukštesniąja"...
Janas Dlugošas (Ioannis Dlugossii seu Longini... Historiae Polonicae libri XII / ed.):
...Žemaičiai kreipėsi į kunigaikštį Aleksandrą (Vytautą) su graudžiais prašymais ir maldavimais, kad jų neleistų atskirti nuo savo kunigaištystės - nuo lietuvių, su kuriais jie sudaro vieną gentį ir vieną tautą kaip pagal kalbos sutapimą, taip ir pagal bendrus papročius (kadangi Žemaitija jų kalboje reiškia "žemutinė" žemė, gavusi šį pavadinima iš Lietuvos, kurią abi gentys vadina "aukštesniąja"...
A. Merkatoriaus atlase (1623). Žemaitija taip pat pavadinta žemąja žeme:
Lietuvos aprašymas:
Toliau eina Žemaitija, kuri jų kalboje reiškia "žemutinė"...
Lietuvos aprašymas:
Toliau eina Žemaitija, kuri jų kalboje reiškia "žemutinė"...
11. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius rašo (1639) apie žemaičius, kad jie turi bendrą kalbą su lietuviais (Idioma samogitis cum lituanis..quam Lituania), turi vienodus papročius, įstatymus, aprangą. Žemaičiais vadinasi, kadangi gyvena žemesnėse vietose...
Gimtąja kalba save vadina Žemaitis..
Idioma samogitis cum lituanis, sicut ritus, leges, mores, habitus, forma aedificiorum et ratio vivendi ac religio est communis, nisi quod Somagitia inferiora loca incolat, quam Lituania. Unde et nomen gentis nativa lingua ab infernis terrae sumitur: Zemeitis namque inferiorem terram colentem notat.
Gimtąja kalba save vadina Žemaitis..
Idioma samogitis cum lituanis, sicut ritus, leges, mores, habitus, forma aedificiorum et ratio vivendi ac religio est communis, nisi quod Somagitia inferiora loca incolat, quam Lituania. Unde et nomen gentis nativa lingua ab infernis terrae sumitur: Zemeitis namque inferiorem terram colentem notat.
12. G. Ditenas. Laoniko Chalkokondilo žinios apie Rusiją.
"Lietuvių kalba nepanaši nei į rusų, nei į vengrų, nei į vokiečių ar rumunų kalbas. Jie kalba visiškai ypatinga kalba. "
13. 1421 m. iš Jogailos ir Vytauto laiško popiežiaus pasiuntiniui kardinolui Gvilermui:
Lites ac Res gestae inter Polonos Ordinemque Cruciferorum. tomus tertius. Posnaniae, 1856, psl. 39-52
"Žemaitija ir Sūduva, dėl kurių tęsiasi ginčas, su visais miestais, tvirtovėmis, pilimis, kaimais ir kitomis žemėmis ir viskuo ten esančiu, buvo svarbios LDK dalys ir priklausė LDK.
Šių žemių gyventojai kalbėjo ir dabar kalba lietuviškai. Jie neturi ir niekda neturėjo jokios kitos kalbos, kaip lietuvių. Ir nebuvo, ir šiandien nėra taip, kad šių žemių gyventojai nesuprastų ar negalėtų suprasti lietuviškai.
Ir paminėta žemė visada buvo ir visada vadinosi, turėjo pavadinimą ir dabar liaudyje vadinama Žemaitija, tai yra lietuvių kalba - žemutinė Lietuva.
14. Iš Viniaus miesto Įstatų apie kalbas naudojamas teisme 1551m.:
po polsku i po litewsku, i po rusku, aby wszyscy, ktorzy by sluchali, rozumiel ( lenkiškai ir lietuviškai, ir rusiškai, kad visi, kas klauso, suprastų)
Dubiński P. Zbiór praw y przywilejów miastu stolecznemu… S. 96
15. Vilniaus miesto vaitas A. Rotundas 1575m. lotyniškojo LDK statuto įvade rašė: "Lituanos ab Italis originem ducere, sermo agrestium, multum ad sermonem Italorum, tanto locorum et temporum intervallo, accedens, verisimile facit; nam nobiliores ex consuetudine, quam cum Polonis et Russis, ob commune imperium habent, Polono et Russo sermone, nativum permutarunt" - Lietuviai yra kilę iš italų, kaip galima spręsti iš liaudies kalbos, kuri yra labai panaši į italų kalbą, nežiūrint į tai, kad jas skiria didelis atstumas laike ir vietovėje. Juk bajorai, gyvendami bendroje valstybėje kartu su lenkais ir rusinais vietoje gimtosios kalbos priprato vartoti lenkų arba rusų kalbą.
16. M. Bielskis "Lenkijos kronika" 1597m.:
"Karalius Vladislovas , atvykęs į Lietuvą, sušaukė Vilniaus Seimą, į kurį atvyko Trakų kunigaikštis Skirgaila, Gardino kunigaikštis Vytautas, Kijevo kunigaikštis Vladimiras ir Naugarduko kunigaikštis Kaributas - karaliaus broliai ir kiti bajorai bei paprasti žmonės. Ten skubiai aptarė katalikybės priėmimą, nes to norėjo karalius. Jis pats mokė ir vertė vienuolių žodžius, nes mūsų (lenkų) vienuoliai nemokėjo lietuviškai, o karalius, mokėjęs rusų kalbą, suprato ir lenkų; ir greitai įkalbėjo daugelė ponų ir paprastų žmonių priimti krikščionybę."
17. Janas Dlugošas . Ioannis Dlugossii seu Longini... Historiae Polonicae libri XII / ed. I. Żegota Pauli. Cracoviae, 1873. T. 1, p. 151. - (Opera omnia; t. 10).
Pripažįstama, kad prūsai, lietuviai ir žemaičiai turi tuos pačius papročius, kalbą ir yra tos pačios kilmės... (Unius enim et moris et linguae, cognationisque Prutheni, Lithuani et Samagitae fuisse dignoscuntur...)
Atverti nuorodą
18. Опись документов Виленского Центрального Архива древних актовых книг. Вып.04. Акты Россиенского Земского суда за 1595-1598 годы, №№ 14601-14610. 1905.
Raseinių Žemės teismo aktai 1595-1598m. Nr. 151
".. Lietuviškai Ožolos (Ąžuolas), o rusiškai dubiny...".
Но.151..."По Литовску Ожолос а по русску дубины"...
19. Lenkų ir Lietuvių katekizmas. Atspausdinta Pono Melchioro Petkevičiaus, Vilniaus žemės raštininko. 1598m.
Polski z Litewskim Katechism Albo Krotkie w iedno mieysce zebranie, wiary y powinnošči Krzeščiańskiey ... Nakładem Jego Mšči Pana Malchera Pietkiewicža, Pisarza ziemskiego Wileńskiego. W Wilnie, Drukował Stanislaw Wierzeyski, Roku 1598.
Atverti čia.
20. Alessandro Guagnini. "Sarmatiae Europeae descriptio, quae Regnum Poloniae, Lituaniam, Samogitiam, Russiam, Masoviam, Prussiam, Pomeraniam... complectitur":
"litewski jasnie assernje albowiem wiele slow lacinskich i wloskich w jezyku ich przyrodzonym najduje sie jako Dziewos po litewsku a po lacinie Deus Bog; saulas u nich slonce a po lacinie soi maja i niemieckich slow w swej mowie niemalo jako Kinig a u nich kоnigos ksiaze Maja i greckich slow nieco w sobie bo ":
...lietuvių kalboje daug lotyniškų ir itališkų žodžių surasime Kaip Dziewos lietuviškai, o lotyniškai Deus, saulas pas juos Saulė, o lotyniškai soi, turi ir vokiškų žodžių nemažai savo kalboje kaip Kinig, o pas juos konigos (kunigas). Turi ir graikiškų žodžių nemažai..."
Atverti čia
Alessandro Guagnini, Kronika sarmacyey europskiey, 1611 ( Europinės saramatijos kronika, 1611)
"Mowa też swa Zmudź, z Litwa, z Lotwa, yz Inflantczytam, niemal sie we wszystkim zgadza, mało rozna iest od śiebie: bo y Pacierź tak Zmudzki, iako y Litewski iednaki iest: ktorysmy tu dla lepszego zrozumienia włozyli.
...Pagal savo kalbą Žemaičiai mažai kuo skiriais nuo lietuvių, latvių, livoniečių.... ..Žemaičių malda yra tokia pat kaip ir lietuvių, kurią dėl geresnio supratimo įdėjome.."
Paćierz Zmudzki.
Žemaičių malda:
Tewe musu, kuris esi dungui, szwiskis wardas tawa, ateik karaliste tawa, buk wala tawa, kap dungui, teip ir zamey, donu musu, wisudienu dok mumus nu, ir atlaid mumus, kaltyby keip ir mias atlaydimus sawiemus kaltiemus, ir nie wiask musu und pagundymo, be gialbek musu, nog wiso, pikto, Amin.
Atverti čia.
21. Gdansko pasiuntiniai, kurie 1492m. Vilniuje derėjosi su LDK didžiuoju kunigaikščiu Kazimieru ir LDK diduomene, rašė, kad derybos buvo vykdomos lenkiškai, lietuviškai ir rusiškai.
"Daruff wart manchfaldig handelt gehat itzundt Polnisch, itzundt Lithows, itzundt Reuszch" (Hansisches Urkundenbuch, Munchen u. Leipzig, 1916, XI, p. 364).
Atverti čia.
22. 1628m. liepą Vilniuje vyko Lietuvos provincijos (kongregacijos) jezuitų suvažiavimas. Jame dalyvavo 40 jėzuitų. Vienas iš aptariamų suvažiavimo punkyų buvo: "Dėl lietuvių kalbos studijų paskatinimo..." (De promovendo studio linguae Lituanicae) (1)
23. 1568m. Vilniaus vaivada Kristupas I Perkūnas Radvillas savo laiške kardinolui (lenkiškai) Jurgiui Radivilui rašė, kad pradėjo statyti Biržų pilį, kuri statoma taip greitai, kad kviečia pusbrolį dalyvauti pilies įkurtuvėse . Originale parašyta: „inkurtuwinach“ (įkurtuvėse).
24. Radvanus Ioannes 1592 metai. Radviliada:
..."Radivilias, sive, De vita, et rebus praeclarissime gestis, immortalis memoriae, il lustrissimi principis Nicolai Radivili Georgii filii, ducis in Dubinki ac Bierze […] libri quatuor, Ioannis Radvani Lit[uani]; iussu ac auctoritate mag. d. Ioannis Abramowicz, in Worniany […] Addita est oratio funebris, generosi d. Andreae Volani, secretarii sacrae regiae magestatis, et quorundam auctorum epigrammata, vilnae metropoli lituanorum: ex officina ioannis kartzani,
"...Nec multu minor hoc Litauum liquidissimus amnis
Iglionum veteres campos, & pinguia stringens
nota: Lituanis Nerys Vilia culta secat", psl. 71-73,
Lietuviškai Nerys Vilija vadinasi.
___________________________________________________________________________
Nevius Mathias. Pagyrimas Radivilui. Aulaevm Radivilaueum, prosapiam Radivilorum continens.
"..Vix ea Villia fatus erat, cum protinus omnes
Sese operi accingunt alacres nudantuque lacertos
Textricum ritu, iussos peraguntque labores:
nota: Villia Lituanice Neris Gnaua praeest operis Neris cum matre Nearea..."psl. 349-352.
25. Wisner.H. knygoje apie Jonušą Radivilą (Janusz Radziwiłł 1612–1655. 2000) rašė, kad J.Radvil 1651 metais nenorėdamas, kad rusinai arba kazokai perskaitytų jo siunčiamus nurodymus LDK totoriams Kijeve, užrašė juos lietuviškai. .
26. Laurentius Boierus, parašė „Carolomachia, qua felix victoria, ope divina [...] per Ioannem Carolum Chodkiewicium [...] de Carolo duce Sudermaniae [...] reportata, narratur“. – Vilnae, 1606.
«...»
Priešo aštrius kardus jie savo kardais sutinka
O grėsmingą ginklą - savo ginklais, vadinamais muškietomis.
Žino lietuviai, yra lietuviškas žodis «muszti»,
Jis reiškia mušti arba užmušti...
«...»
(Carol. III, l. 1753 – 1756)
...
27. Pilipp Hainhofer (1578-1647),
Diplomatas. Turėjo kontaktus su Žečpospolitos karaliumi ir LDK diduomene. Geras lingvistas.
1617 m. išleido du eilėraščių rinkinius. Rašė, kad "eiles kūrė Europos šviesuomenė" ir išvardijo kalbas, kuriomis eilėraščiai parašyti:
"Dem Philippo Heinhofer von den gelehrteµten le¸ten º Europø, in felecissimum ipsiusiter Pomeranicum ¸u eh=ºren gemachte Carmina gratulatoria in folgenden sprachen: 1. Syriµch. 2. Samaritaniµch. 3. Hebr‰iµch. º 4. Cøleµtiµch. 5. Angeliµch. 6. Arabiµch. 7. Øoliµch. 8. Øtiopiµch. 9. Chalddiµch. º 10. Griechiµch. 11. Lateiniµch. 12. Spanniµch. 13. Fran¸ˆµiµch. 14. Italieniµch. 15. Engliµch. º 16. Littawiµch. 17. Polniµch. 18. Sclawoniµch. º 19. Bˆhmiµch. 20. Mohriµch. 21. Schotl‰ndiµch. º 22. Te¸tµch. [322v] (HAB,sign.: Cod. Guelf. 83 Extrav.)"
Antroje knygoje "Carmina gratulatoria amicorum in felicissimum iter" (1617) yra eilėraštis lietuvių kalba:
"ALIVD. Lithuanicе
ATIOTIMAS AuEN PHILP HAINHOFER.
Das litauische Gedicht in Carmina gratulatoria amicorum (1617)
28. GRAMMATYKA POLSKA DLA LITWINÓW UCZÀCYCH SIE JEZYKA POLSKIEGO [...]PRZEZ M. F. MARCIÑSKIEGO. W SUWALKACH w DRUKARNI WOIEWÓDZKIEY, 1833.
Lenkų kalbos gramatika lietuviams, besimokantiems lenkų kalbos.
Dalis teksto lietuviškai.
"Lietuvių kalba nepanaši nei į rusų, nei į vengrų, nei į vokiečių ar rumunų kalbas. Jie kalba visiškai ypatinga kalba. "
13. 1421 m. iš Jogailos ir Vytauto laiško popiežiaus pasiuntiniui kardinolui Gvilermui:
Lites ac Res gestae inter Polonos Ordinemque Cruciferorum. tomus tertius. Posnaniae, 1856, psl. 39-52
"Žemaitija ir Sūduva, dėl kurių tęsiasi ginčas, su visais miestais, tvirtovėmis, pilimis, kaimais ir kitomis žemėmis ir viskuo ten esančiu, buvo svarbios LDK dalys ir priklausė LDK.
Šių žemių gyventojai kalbėjo ir dabar kalba lietuviškai. Jie neturi ir niekda neturėjo jokios kitos kalbos, kaip lietuvių. Ir nebuvo, ir šiandien nėra taip, kad šių žemių gyventojai nesuprastų ar negalėtų suprasti lietuviškai.
Ir paminėta žemė visada buvo ir visada vadinosi, turėjo pavadinimą ir dabar liaudyje vadinama Žemaitija, tai yra lietuvių kalba - žemutinė Lietuva.
14. Iš Viniaus miesto Įstatų apie kalbas naudojamas teisme 1551m.:
po polsku i po litewsku, i po rusku, aby wszyscy, ktorzy by sluchali, rozumiel ( lenkiškai ir lietuviškai, ir rusiškai, kad visi, kas klauso, suprastų)
Dubiński P. Zbiór praw y przywilejów miastu stolecznemu… S. 96
15. Vilniaus miesto vaitas A. Rotundas 1575m. lotyniškojo LDK statuto įvade rašė: "Lituanos ab Italis originem ducere, sermo agrestium, multum ad sermonem Italorum, tanto locorum et temporum intervallo, accedens, verisimile facit; nam nobiliores ex consuetudine, quam cum Polonis et Russis, ob commune imperium habent, Polono et Russo sermone, nativum permutarunt" - Lietuviai yra kilę iš italų, kaip galima spręsti iš liaudies kalbos, kuri yra labai panaši į italų kalbą, nežiūrint į tai, kad jas skiria didelis atstumas laike ir vietovėje. Juk bajorai, gyvendami bendroje valstybėje kartu su lenkais ir rusinais vietoje gimtosios kalbos priprato vartoti lenkų arba rusų kalbą.
16. M. Bielskis "Lenkijos kronika" 1597m.:
"Karalius Vladislovas , atvykęs į Lietuvą, sušaukė Vilniaus Seimą, į kurį atvyko Trakų kunigaikštis Skirgaila, Gardino kunigaikštis Vytautas, Kijevo kunigaikštis Vladimiras ir Naugarduko kunigaikštis Kaributas - karaliaus broliai ir kiti bajorai bei paprasti žmonės. Ten skubiai aptarė katalikybės priėmimą, nes to norėjo karalius. Jis pats mokė ir vertė vienuolių žodžius, nes mūsų (lenkų) vienuoliai nemokėjo lietuviškai, o karalius, mokėjęs rusų kalbą, suprato ir lenkų; ir greitai įkalbėjo daugelė ponų ir paprastų žmonių priimti krikščionybę."
17. Janas Dlugošas . Ioannis Dlugossii seu Longini... Historiae Polonicae libri XII / ed. I. Żegota Pauli. Cracoviae, 1873. T. 1, p. 151. - (Opera omnia; t. 10).
Pripažįstama, kad prūsai, lietuviai ir žemaičiai turi tuos pačius papročius, kalbą ir yra tos pačios kilmės... (Unius enim et moris et linguae, cognationisque Prutheni, Lithuani et Samagitae fuisse dignoscuntur...)
Atverti nuorodą
18. Опись документов Виленского Центрального Архива древних актовых книг. Вып.04. Акты Россиенского Земского суда за 1595-1598 годы, №№ 14601-14610. 1905.
Raseinių Žemės teismo aktai 1595-1598m. Nr. 151
".. Lietuviškai Ožolos (Ąžuolas), o rusiškai dubiny...".
Но.151..."По Литовску Ожолос а по русску дубины"...
19. Lenkų ir Lietuvių katekizmas. Atspausdinta Pono Melchioro Petkevičiaus, Vilniaus žemės raštininko. 1598m.
Polski z Litewskim Katechism Albo Krotkie w iedno mieysce zebranie, wiary y powinnošči Krzeščiańskiey ... Nakładem Jego Mšči Pana Malchera Pietkiewicža, Pisarza ziemskiego Wileńskiego. W Wilnie, Drukował Stanislaw Wierzeyski, Roku 1598.
Atverti čia.
20. Alessandro Guagnini. "Sarmatiae Europeae descriptio, quae Regnum Poloniae, Lituaniam, Samogitiam, Russiam, Masoviam, Prussiam, Pomeraniam... complectitur":
"litewski jasnie assernje albowiem wiele slow lacinskich i wloskich w jezyku ich przyrodzonym najduje sie jako Dziewos po litewsku a po lacinie Deus Bog; saulas u nich slonce a po lacinie soi maja i niemieckich slow w swej mowie niemalo jako Kinig a u nich kоnigos ksiaze Maja i greckich slow nieco w sobie bo ":
...lietuvių kalboje daug lotyniškų ir itališkų žodžių surasime Kaip Dziewos lietuviškai, o lotyniškai Deus, saulas pas juos Saulė, o lotyniškai soi, turi ir vokiškų žodžių nemažai savo kalboje kaip Kinig, o pas juos konigos (kunigas). Turi ir graikiškų žodžių nemažai..."
Atverti čia
Alessandro Guagnini, Kronika sarmacyey europskiey, 1611 ( Europinės saramatijos kronika, 1611)
"Mowa też swa Zmudź, z Litwa, z Lotwa, yz Inflantczytam, niemal sie we wszystkim zgadza, mało rozna iest od śiebie: bo y Pacierź tak Zmudzki, iako y Litewski iednaki iest: ktorysmy tu dla lepszego zrozumienia włozyli.
...Pagal savo kalbą Žemaičiai mažai kuo skiriais nuo lietuvių, latvių, livoniečių.... ..Žemaičių malda yra tokia pat kaip ir lietuvių, kurią dėl geresnio supratimo įdėjome.."
Paćierz Zmudzki.
Žemaičių malda:
Tewe musu, kuris esi dungui, szwiskis wardas tawa, ateik karaliste tawa, buk wala tawa, kap dungui, teip ir zamey, donu musu, wisudienu dok mumus nu, ir atlaid mumus, kaltyby keip ir mias atlaydimus sawiemus kaltiemus, ir nie wiask musu und pagundymo, be gialbek musu, nog wiso, pikto, Amin.
Atverti čia.
21. Gdansko pasiuntiniai, kurie 1492m. Vilniuje derėjosi su LDK didžiuoju kunigaikščiu Kazimieru ir LDK diduomene, rašė, kad derybos buvo vykdomos lenkiškai, lietuviškai ir rusiškai.
"Daruff wart manchfaldig handelt gehat itzundt Polnisch, itzundt Lithows, itzundt Reuszch" (Hansisches Urkundenbuch, Munchen u. Leipzig, 1916, XI, p. 364).
Atverti čia.
22. 1628m. liepą Vilniuje vyko Lietuvos provincijos (kongregacijos) jezuitų suvažiavimas. Jame dalyvavo 40 jėzuitų. Vienas iš aptariamų suvažiavimo punkyų buvo: "Dėl lietuvių kalbos studijų paskatinimo..." (De promovendo studio linguae Lituanicae) (1)
23. 1568m. Vilniaus vaivada Kristupas I Perkūnas Radvillas savo laiške kardinolui (lenkiškai) Jurgiui Radivilui rašė, kad pradėjo statyti Biržų pilį, kuri statoma taip greitai, kad kviečia pusbrolį dalyvauti pilies įkurtuvėse . Originale parašyta: „inkurtuwinach“ (įkurtuvėse).
24. Radvanus Ioannes 1592 metai. Radviliada:
..."Radivilias, sive, De vita, et rebus praeclarissime gestis, immortalis memoriae, il lustrissimi principis Nicolai Radivili Georgii filii, ducis in Dubinki ac Bierze […] libri quatuor, Ioannis Radvani Lit[uani]; iussu ac auctoritate mag. d. Ioannis Abramowicz, in Worniany […] Addita est oratio funebris, generosi d. Andreae Volani, secretarii sacrae regiae magestatis, et quorundam auctorum epigrammata, vilnae metropoli lituanorum: ex officina ioannis kartzani,
"...Nec multu minor hoc Litauum liquidissimus amnis
Iglionum veteres campos, & pinguia stringens
nota: Lituanis Nerys Vilia culta secat", psl. 71-73,
Lietuviškai Nerys Vilija vadinasi.
___________________________________________________________________________
Nevius Mathias. Pagyrimas Radivilui. Aulaevm Radivilaueum, prosapiam Radivilorum continens.
"..Vix ea Villia fatus erat, cum protinus omnes
Sese operi accingunt alacres nudantuque lacertos
Textricum ritu, iussos peraguntque labores:
nota: Villia Lituanice Neris Gnaua praeest operis Neris cum matre Nearea..."psl. 349-352.
25. Wisner.H. knygoje apie Jonušą Radivilą (Janusz Radziwiłł 1612–1655. 2000) rašė, kad J.Radvil 1651 metais nenorėdamas, kad rusinai arba kazokai perskaitytų jo siunčiamus nurodymus LDK totoriams Kijeve, užrašė juos lietuviškai. .
26. Laurentius Boierus, parašė „Carolomachia, qua felix victoria, ope divina [...] per Ioannem Carolum Chodkiewicium [...] de Carolo duce Sudermaniae [...] reportata, narratur“. – Vilnae, 1606.
«...»
Priešo aštrius kardus jie savo kardais sutinka
O grėsmingą ginklą - savo ginklais, vadinamais muškietomis.
Žino lietuviai, yra lietuviškas žodis «muszti»,
Jis reiškia mušti arba užmušti...
«...»
(Carol. III, l. 1753 – 1756)
...
27. Pilipp Hainhofer (1578-1647),
Diplomatas. Turėjo kontaktus su Žečpospolitos karaliumi ir LDK diduomene. Geras lingvistas.
1617 m. išleido du eilėraščių rinkinius. Rašė, kad "eiles kūrė Europos šviesuomenė" ir išvardijo kalbas, kuriomis eilėraščiai parašyti:
"Dem Philippo Heinhofer von den gelehrteµten le¸ten º Europø, in felecissimum ipsiusiter Pomeranicum ¸u eh=ºren gemachte Carmina gratulatoria in folgenden sprachen: 1. Syriµch. 2. Samaritaniµch. 3. Hebr‰iµch. º 4. Cøleµtiµch. 5. Angeliµch. 6. Arabiµch. 7. Øoliµch. 8. Øtiopiµch. 9. Chalddiµch. º 10. Griechiµch. 11. Lateiniµch. 12. Spanniµch. 13. Fran¸ˆµiµch. 14. Italieniµch. 15. Engliµch. º 16. Littawiµch. 17. Polniµch. 18. Sclawoniµch. º 19. Bˆhmiµch. 20. Mohriµch. 21. Schotl‰ndiµch. º 22. Te¸tµch. [322v] (HAB,sign.: Cod. Guelf. 83 Extrav.)"
Antroje knygoje "Carmina gratulatoria amicorum in felicissimum iter" (1617) yra eilėraštis lietuvių kalba:
"ALIVD. Lithuanicе
ATIOTIMAS AuEN PHILP HAINHOFER.
Das litauische Gedicht in Carmina gratulatoria amicorum (1617)
28. GRAMMATYKA POLSKA DLA LITWINÓW UCZÀCYCH SIE JEZYKA POLSKIEGO [...]PRZEZ M. F. MARCIÑSKIEGO. W SUWALKACH w DRUKARNI WOIEWÓDZKIEY, 1833.
Lenkų kalbos gramatika lietuviams, besimokantiems lenkų kalbos.
Dalis teksto lietuviškai.
29. EWANIELIE POLSKIE y LITEWSKIE... Jonas Jaknavičius. - 1705. Evangelijos lenkiškai ir lietuviiškai.
30. Punkty kazan. K.Szirvydas. 1629. Lietuvių kalba, perrašyta iš lenkiškos.
31. Neues Abermahl verbessert- und mit vielen neuen Liedern vermehrtes Littausches Gesang- Buch... = / Patogiey sutaisitos ir szweźey iszdutos per M. Jona Rikowia, Norkićû Kleboną. - 1685.
32. RITVALE SACRAMENTORVM AC ALIARVM ECCLESIÆ CEREMONIARVM, Ex Rituali, iuxta decretum Synodi provinc. Petricovien. edito, depromptum, ad uniformem Ecclesiarum Regni Polon. & M. Ducatus Lith. usum: insuper, aliquibus auctum. 1641 metai.
Ritualiniai sakramentai ir kitos Bažnyčios ceremonijos. RITVALE SACRAMENTORVM, AC ALIARVM ECCLESIÆ CÆREMONIARVM, Ex Rituali... - 1641
Ritualiniai sakramentai ir kitos Bažnyčios ceremonijos. RITVALE SACRAMENTORVM, AC ALIARVM ECCLESIÆ CÆREMONIARVM, Ex Rituali... - 1641
|
|
|
33. 1806m. Parmoje (Italija) knygoje "Oratio Dominica in CLV. lingvas versa", kurią išleido Giambattistа Bodoni (1740-1813) yra "Tėve mūsų" lietuvių ir kitomis kalbomis. Knygoje yra keturios dalys. Lietuvių kalbos malda yra antrojoje: "Pars Secunda, Linguas Europaeas complectens" :
O R A T I O D O M I N I C A
L I T H U A N I C E .
1 Tewe musu kursey esi danguy, szwes-
2 kis wardas tawo; ateyk karaliste tawo.
3 Buk wala tawo kayp and dangaus teyp ir
4 andziam es. Donos musu wisu dienu dok
5 mumus szedien. Ir atlayisk mums musu
6 kaltes kayp ir mes atlaydziam sawiemus
7 kaltiemus. Ir newesk musu ing pagundy-
8 nima; bet giaf bekmus nog pikto. Amen.
Ex Sylloge Londinensi.
34. Tas pats lietuviškas tekstas yra ir Jean Jacques Marcelio
(1777-1854) Paryžiuje 1805m. atspausintame ORATIO DOMINICA CL LINGUIS VERSA 1.
35. Lietuviškas "Tėve mūsų" yra įtrauktas į anglų filosofo Wilkinson (1614-1672) "AN ESSAY Towards a REAL CHARACTER And a PHILOSOPHICAL LANGUAGE", išleisto Londone 1668 m. ir Lorenzo Hervаs (1735-1809) "Saggio Pratico delle lingue", išleistame Senoje (Italija) 1787 metais. (2)
36. Christianus Mentzelius. Index nominum plantarum (skaityti on line) multilinguis Latenorum ,Graecorum&Germanorum literis per Europam Ufitatis confcriptus&fic confctructus..1682. Berlynas. 331 psl.. Joje užrašyti augalų pavadinimai įvarioms kalbomis: : Belgica cum fua Brabantica, Bohemica, Polonica, Lituanica, Vinidica, Rutenica, Walachica, Hungarica....Lituanica - pavadinimai lietuvių kalba.
O R A T I O D O M I N I C A
L I T H U A N I C E .
1 Tewe musu kursey esi danguy, szwes-
2 kis wardas tawo; ateyk karaliste tawo.
3 Buk wala tawo kayp and dangaus teyp ir
4 andziam es. Donos musu wisu dienu dok
5 mumus szedien. Ir atlayisk mums musu
6 kaltes kayp ir mes atlaydziam sawiemus
7 kaltiemus. Ir newesk musu ing pagundy-
8 nima; bet giaf bekmus nog pikto. Amen.
Ex Sylloge Londinensi.
34. Tas pats lietuviškas tekstas yra ir Jean Jacques Marcelio
(1777-1854) Paryžiuje 1805m. atspausintame ORATIO DOMINICA CL LINGUIS VERSA 1.
35. Lietuviškas "Tėve mūsų" yra įtrauktas į anglų filosofo Wilkinson (1614-1672) "AN ESSAY Towards a REAL CHARACTER And a PHILOSOPHICAL LANGUAGE", išleisto Londone 1668 m. ir Lorenzo Hervаs (1735-1809) "Saggio Pratico delle lingue", išleistame Senoje (Italija) 1787 metais. (2)
36. Christianus Mentzelius. Index nominum plantarum (skaityti on line) multilinguis Latenorum ,Graecorum&Germanorum literis per Europam Ufitatis confcriptus&fic confctructus..1682. Berlynas. 331 psl.. Joje užrašyti augalų pavadinimai įvarioms kalbomis: : Belgica cum fua Brabantica, Bohemica, Polonica, Lituanica, Vinidica, Rutenica, Walachica, Hungarica....Lituanica - pavadinimai lietuvių kalba.
37. 1589 m. Vilniaus jėzuitai, sveikindami Žygimantą III, išleido sveikinimų rinkinį (hegzametrą): "Gratulationes Serenissimo ac Potentissimo Principi Sigismundo III, Vilnae, MDLXXXIX jame yra du eilėraščiai - vienas lietuvių tautos vardu, kviečiantis švęsti karaliaus atvykimą į Vilnių, o kitas karaliaus vardui, kviečiantis triumfuoti:
PAKVIETIMAS LIETUVOS GIMINĖS, IDANT, PATI LINKSMINDAMOS, VIEŠPAČIUI KARALIUI, EINANČIAM LIETUVON, DARYTŲ TRIUMFĄ
Linksmink'tės, Liet'vos giminės, kuńgaikštis ateiti
Jūsų žemėsna, jamui skaityk'te triumfą.
Jogėla tai mielas, linksmybė, tikra malonė,
Tėvas, padūksis. Katram tas yra nemielas?
Tam, katras dievo ir tėvikščios šičia nemyli.
PAKVIETIMAS VIEŠPATIES KARALIAUS, IDANT SENYSNA LIETUVOS ĮEITŲ TRIUMFE
Jogėla Sigismundai, Liet'vos senysna triumfe
Eik! Tavi dangaus paskyrė šviesa turėti
Tą giminę plačią. Dienų tad skaičius įeiki
Ilguosius, - vardas tavo tęsie čia praūžmas!
PAKVIETIMAS LIETUVOS GIMINĖS, IDANT, PATI LINKSMINDAMOS, VIEŠPAČIUI KARALIUI, EINANČIAM LIETUVON, DARYTŲ TRIUMFĄ
Linksmink'tės, Liet'vos giminės, kuńgaikštis ateiti
Jūsų žemėsna, jamui skaityk'te triumfą.
Jogėla tai mielas, linksmybė, tikra malonė,
Tėvas, padūksis. Katram tas yra nemielas?
Tam, katras dievo ir tėvikščios šičia nemyli.
PAKVIETIMAS VIEŠPATIES KARALIAUS, IDANT SENYSNA LIETUVOS ĮEITŲ TRIUMFE
Jogėla Sigismundai, Liet'vos senysna triumfe
Eik! Tavi dangaus paskyrė šviesa turėti
Tą giminę plačią. Dienų tad skaičius įeiki
Ilguosius, - vardas tavo tęsie čia praūžmas!
38. Čekų kunigas jezuitas Baltasar Hostounsky (Hostovinus) 1569m. gruodžio 10 d. rašė laiške iš Vilniaus: "Diduomenė ir apsišvietę žmonės naudoja lenkų kalbą, užsieniečiai vokiečių, o valstiečiai lietuvių kalbą. Tačiau lietuviškai reikės išmokti čia vietoje, nes kitose vietose jos neįmanoma išmokti.".-(3)
|
"Vilniuje ir kituose aukščiau paminėtuose vietovėse [Unitas Lituaniae ] o taip pat karališkuose miestuose Naugarduke, Minske ir kituose yra kai kur šventyklos. Jose ne lenkų, o dažniau lietuvių kalba naudojama. O lietuvių kalba visiškai skiriasi nuo lenkų ir yra labiau artima italų ir ispanų kalboms. Taigi lietuviškai giesmės giedamos Naujamiestyje, Upytės žemėje, Kėdajniuose, Seirijuose, Papilėje, Kurtuvėnuose ir kitose vietose. Rašymo ir skaitymo požiūriu, ši kalba tokia pat kaip lotynų. Reikia pažymėti, kad šioje kalboje yra polinkis priešpaskutinį skiemenį ištęsti.
|
Savo knygoje autorius pateikia įMerkelio Petkevičiaus (Vilniaus žemės raštininko) 1598m. išleistą lenkų-lietuvių katekizmo pavadinimą lietuvių kalba. (lituanica , titulum hunc exhibet):
katechismas, Ta est sura Knimas Wieros Krikszcioniszkos delmoksma ber neliu Cathechismus, hoc est, Summa fidei Christianae, pro institutione puerorum 
|
40. "Varšuvos Mokslo draugų bendrija" (Towarzystwo Warszawskie Przyjaciół Nauk, Roczniki, Tom 6) 1810 г.
Psl. 186
"Język Zmudzki zupełnie iest tenże со Litewski. Różni się czasem akcentem, ale ta różnica mnieysza iest, niż między Wielko Polaninem a Mazurem.
(Žemaičių kalba yra absoliučiai ta pati, kaip ir lietuvių. Kai kada skiriasi akcentu, bet šis skirtumas mažesnis, negu tarp lenko ir mozūro).
Psl. 187
Litwa pochodzi od słowa Litewskiego Letuwa, Letuwis, znaczy dżdzysty, niepogodny. Letus znaczy descz...», «Żmudź zowie się źiemaíten. Niemcy przerobili to imie na Schamaiten, Samland. Łacinnicy na Samogitia, a Polacy na Zmudź; źemia po Litewsku nie samę znaczy ziemię, ale też niskosć, pochyłosć; źemiausis znaczy poziomy, niski; źemiausis Kałnelis niski pagóreczek; źemiausis Tarnaitis uniźony sługa.» («Litva pavadinimas kilęs iš lietuviško žodžio Letuwa, Letuwis, kas reiškia lietingas. Letus reiškia lietų...», «Žemaitija vadinasi źiemaíten. Vokiečiai perdarė šį pavadinimą į Schamaiten, Samland. Lotynai į Samogitia, o lenkai į Žmud; źemia lietuviškai reiškia ne žemę, o žemumą»)..
Psl. 186
"Język Zmudzki zupełnie iest tenże со Litewski. Różni się czasem akcentem, ale ta różnica mnieysza iest, niż między Wielko Polaninem a Mazurem.
(Žemaičių kalba yra absoliučiai ta pati, kaip ir lietuvių. Kai kada skiriasi akcentu, bet šis skirtumas mažesnis, negu tarp lenko ir mozūro).
Psl. 187
Litwa pochodzi od słowa Litewskiego Letuwa, Letuwis, znaczy dżdzysty, niepogodny. Letus znaczy descz...», «Żmudź zowie się źiemaíten. Niemcy przerobili to imie na Schamaiten, Samland. Łacinnicy na Samogitia, a Polacy na Zmudź; źemia po Litewsku nie samę znaczy ziemię, ale też niskosć, pochyłosć; źemiausis znaczy poziomy, niski; źemiausis Kałnelis niski pagóreczek; źemiausis Tarnaitis uniźony sługa.» («Litva pavadinimas kilęs iš lietuviško žodžio Letuwa, Letuwis, kas reiškia lietingas. Letus reiškia lietų...», «Žemaitija vadinasi źiemaíten. Vokiečiai perdarė šį pavadinimą į Schamaiten, Samland. Lotynai į Samogitia, o lenkai į Žmud; źemia lietuviškai reiškia ne žemę, o žemumą»)..
41. Polski z Litewskim Katechism (Lenkų ir Lietuvių katekizmas, M. Petkevičius. 1598m. Vilniuje) Albo Krotkie w iedno mieysce zebranie, wiary y powinnošči Krzeščiańskiey ... Nakładem Jego Mšči Pana Malchera Pietkiewicza, Pisarza ziemskiego Wileńskiego. W Wilnie, Drukował Stanislaw Wierzeyski, Roku 1598.
42. Agenda Parva Vilnius. 1617 m.
|
|
43. Priesaikos lietuviškai 1750, 1705m.
|
|
44. "Lenko pasikalbėjimas su lietuviu ”(1564m) Radivilo Juodojo sekretoriaus A. Volano ir LDK pakanclerio Augustino Rotundo numanomas kūrinys: " Rusų tauta, kuri buvo pavadinta slavais, galbūt, kad kilo "iš šlovės" , o galbūt, nuo "slovo žodžio", išplito didelėje Europos dalyje, kai lietuvių kalba nebuvo tokia plačiai paplitusi, išskyrus vietas, kur prūsai, žemaičiai, latviai ir pagal Vilijos upę. (Rozmowa polaka z litwinem, psl. 68)
45.Syrokomla, Władysław (1823-1862). Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna (Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą). T. 2, (Do Oszmiany - do Kiernowa - do Kowna), 1860.
Sirokomlė pateikia lietuvių kalbos citatas:
Sirokomlė pateikia lietuvių kalbos citatas:
|
|
46. Aleksander Brückner Starożytna Litwa. Ludy i Bogi. Szkice historyczne i mitologiczne (Senovės Lietuva. Žmonės ir dievai.)
Wiadomości o pogańskiej Litwie zamąciła wcześnie hipoteza, sprowadzająca jej dzieje i podania na fatalne manowce. Już w XV wieku uderzały pozorne łacińskie wyrazy i brzmienia w mowie litewskiej; takie deus i diewos (bóg), pekus (bydlę), ignis i ugnis (ogień), dentes i duntis (zęby), noctes i naktis (noce); lucus i łaukas (pole) itp. wydawały się łacińskimi, włoskimi, zgrubiałymi na obcej ziemi, w słowiańskim otoczeniu (jakby np. rumuńskie), samą nazwę Litua, Lituani, tłumaczono dlatego przez l'Italia, l'Italiani. I urosła bajka, że Litwini, to Włosi-Rzymianie, uchodzący przed Cezarem (z Pompejuszem czy za Nerona) na morze, zagnani nad Niemen i Dźwinę;
Wiadomości o pogańskiej Litwie zamąciła wcześnie hipoteza, sprowadzająca jej dzieje i podania na fatalne manowce. Już w XV wieku uderzały pozorne łacińskie wyrazy i brzmienia w mowie litewskiej; takie deus i diewos (bóg), pekus (bydlę), ignis i ugnis (ogień), dentes i duntis (zęby), noctes i naktis (noce); lucus i łaukas (pole) itp. wydawały się łacińskimi, włoskimi, zgrubiałymi na obcej ziemi, w słowiańskim otoczeniu (jakby np. rumuńskie), samą nazwę Litua, Lituani, tłumaczono dlatego przez l'Italia, l'Italiani. I urosła bajka, że Litwini, to Włosi-Rzymianie, uchodzący przed Cezarem (z Pompejuszem czy za Nerona) na morze, zagnani nad Niemen i Dźwinę;
47. Philipp Ruhig: Betrachtung der Littauischen Sprache (Lietuvių kalbos apžvalga)
psl. 21 Harmonica Lexica Graecae cum Lituanica - Graikų ir lietuvių kalbų harmonija
psl. 66
Nors lietuvių kalba ne taip paplitusi kaip anksčiau lotynų, o dabar vokiečių ar prancūzų, tačiau turi savo nedidelę erdvę Prūsų Lietuvoje...., apima dar visą Žemaitiją ir Didžiąją Lietuvos kunigaikštystę.
psl. 21 Harmonica Lexica Graecae cum Lituanica - Graikų ir lietuvių kalbų harmonija
psl. 66
Nors lietuvių kalba ne taip paplitusi kaip anksčiau lotynų, o dabar vokiečių ar prancūzų, tačiau turi savo nedidelę erdvę Prūsų Lietuvoje...., apima dar visą Žemaitiją ir Didžiąją Lietuvos kunigaikštystę.
49. Lietuviški žodžiai LDK rusiškoje raštijoje.
pagal Zigmą Zinkevičių (žvaigždute * pažymėti žodžiai, kurie sutinkami už etninės Lietuvos ribų, kiti žinomi paagal dokumentus, sudarytus etninėje Lietuvoje):
1. Juridinė terminologija: велдомы, коиминец*, поитиник, копа*, торпостаи, людьникъ*, текунъ*, жибентяи*, рыкунья*, леить, онтрыникъ, бицюлевство, бендръ, шеиминишка, ыномъ, ушкуръ, преикшъ, пеикуръ, исадъ, исунъ, мезлева*, дякло*, илкги, поседъ*, кренъ*, отъмоть, пентиники, шерибы, бонда, приидъ.
Veldomai, kaminec, pojtinik, kopa, torpostaj, liudnik, tekun, žibentiaj, rykunja, lejt, ontrinyk, biciulestvo, bedr, šeiminiška, ynom, uškur, rejkš, peikur, isad, isun, mezleva,
2. Matavimo vienetai: треина, шостаиня, кетвиртаиня, соиктъ, пуръ, секъ, пусиникъ, пускетвирте, своръ, бужъ, вондера, кгемпоръ, пундель, липина.
Treina, šostajnia, torpostaj, ketvirtinia, sojkt, pur, sek, pusnik, pusketvirte, svor, bu-, vondera, gempor, pundel, lipina.
3. Statybos terminologija: доилида*, дольбиникъ, склютъ*, коишена, ведекга, бакшта*, пиляля, свиренъ*, евъя (явъя)*, клоимъ, клуня*, пуня*, номъ, номокгалъ, пиркоита, пиртикя, применъ*, торпъ (торпина)*, тарпупедя, орудъ*, помотъ, ужлы, кгегъне, скирстъ, гребестъ, рошитинъ, липты, куля липтъ, шуло*.
Doilida, dolbinik, skliut, kojšena, vedegta, bakšta, pilialia, sviren, kloim, klunia, punq, nom, nomgal, pirkoita, primen, torpina, tarpupedq, orud, pomot, užly, kgegnq, skirst, grebets, roištin, lipty, kulia lipt, šulo.
4. Upių plaukiojimas: витина*, шкултъ, шкултодаила.
Bitina, škult, škultodaila.
5. Augalų pavadinimai: винкшна, кглуснь, кгоба, ева, клевъ, мядлеписъ, керъ, кгумбъ, лупснь, мовкна, морина. Klev (klevas), Gumb (gumbas) ir t.t.
6. Fiziografiniai terminai: опидома, приворти, ужутворъ, клонавете, доржъ, седеимасъ, опидворецъ, дирва, дырванъ*, рячва*, молине, шлина, рудунъ, режкгали, ужворъ*, перворъ, колва, крутя, покрутя, скордъ, шлоитъ, рокгува, колновиршы, капмижлысъ, пилекалнь, клонь, довба, дубуля, кгровжъ, косинъ, молкасъ, пево, лонкеля, пявнь, вея, нуотака, лекнасъ, палекнъ, нендрине, панендрине, думбло, мишкъ, кгирела, шылъ, мединъ, пушынъ, алкснинъ, олкснита, карклинъ, олкъ, кгоявиетя, ишовги, побиржа, побиржинъ, лидимъ, скинимъ, скердимъ, декгесы ...
Opidoma, privorti, užtvor, klonavete, dorž, sedeimas, opidvorec, dirva, moline, užtvor, perevor, kolva, krutia, skord, roguva, kolnoviršy, pilekaln, klon, dovba, dubulia, gro-v, pevo, lonkelia, veja, nuotaka, leknas, palekn, nendrine, dumblo, mišk, girela, medin ir t.t.
pagal Zigmą Zinkevičių (žvaigždute * pažymėti žodžiai, kurie sutinkami už etninės Lietuvos ribų, kiti žinomi paagal dokumentus, sudarytus etninėje Lietuvoje):
1. Juridinė terminologija: велдомы, коиминец*, поитиник, копа*, торпостаи, людьникъ*, текунъ*, жибентяи*, рыкунья*, леить, онтрыникъ, бицюлевство, бендръ, шеиминишка, ыномъ, ушкуръ, преикшъ, пеикуръ, исадъ, исунъ, мезлева*, дякло*, илкги, поседъ*, кренъ*, отъмоть, пентиники, шерибы, бонда, приидъ.
Veldomai, kaminec, pojtinik, kopa, torpostaj, liudnik, tekun, žibentiaj, rykunja, lejt, ontrinyk, biciulestvo, bedr, šeiminiška, ynom, uškur, rejkš, peikur, isad, isun, mezleva,
2. Matavimo vienetai: треина, шостаиня, кетвиртаиня, соиктъ, пуръ, секъ, пусиникъ, пускетвирте, своръ, бужъ, вондера, кгемпоръ, пундель, липина.
Treina, šostajnia, torpostaj, ketvirtinia, sojkt, pur, sek, pusnik, pusketvirte, svor, bu-, vondera, gempor, pundel, lipina.
3. Statybos terminologija: доилида*, дольбиникъ, склютъ*, коишена, ведекга, бакшта*, пиляля, свиренъ*, евъя (явъя)*, клоимъ, клуня*, пуня*, номъ, номокгалъ, пиркоита, пиртикя, применъ*, торпъ (торпина)*, тарпупедя, орудъ*, помотъ, ужлы, кгегъне, скирстъ, гребестъ, рошитинъ, липты, куля липтъ, шуло*.
Doilida, dolbinik, skliut, kojšena, vedegta, bakšta, pilialia, sviren, kloim, klunia, punq, nom, nomgal, pirkoita, primen, torpina, tarpupedq, orud, pomot, užly, kgegnq, skirst, grebets, roištin, lipty, kulia lipt, šulo.
4. Upių plaukiojimas: витина*, шкултъ, шкултодаила.
Bitina, škult, škultodaila.
5. Augalų pavadinimai: винкшна, кглуснь, кгоба, ева, клевъ, мядлеписъ, керъ, кгумбъ, лупснь, мовкна, морина. Klev (klevas), Gumb (gumbas) ir t.t.
6. Fiziografiniai terminai: опидома, приворти, ужутворъ, клонавете, доржъ, седеимасъ, опидворецъ, дирва, дырванъ*, рячва*, молине, шлина, рудунъ, режкгали, ужворъ*, перворъ, колва, крутя, покрутя, скордъ, шлоитъ, рокгува, колновиршы, капмижлысъ, пилекалнь, клонь, довба, дубуля, кгровжъ, косинъ, молкасъ, пево, лонкеля, пявнь, вея, нуотака, лекнасъ, палекнъ, нендрине, панендрине, думбло, мишкъ, кгирела, шылъ, мединъ, пушынъ, алкснинъ, олкснита, карклинъ, олкъ, кгоявиетя, ишовги, побиржа, побиржинъ, лидимъ, скинимъ, скердимъ, декгесы ...
Opidoma, privorti, užtvor, klonavete, dorž, sedeimas, opidvorec, dirva, moline, užtvor, perevor, kolva, krutia, skord, roguva, kolnoviršy, pilekaln, klon, dovba, dubulia, gro-v, pevo, lonkelia, veja, nuotaka, leknas, palekn, nendrine, dumblo, mišk, girela, medin ir t.t.
50. De ratione communi omnium linguarum et literarum commentarius Theodorus Bibliander. 1548.
In Lithuania non unus fermo frequentatur populariter, fed plures. Id quod cognoscere licet ex descriptione, cuius sunt hec uerba Linguagiu Lithuanicu est quadripartítum. Primum linguagium est Iaczuíngorum, uthorum qui circa castrum Drohicin inhabitarunt, & pauci supersunt. Alterum est Líthuanorum & Samagíttharum; Tertíum Prutenorum; Quartum in Lothua seu Loththola, hoc est, Lívonia circa fluuíum Dzuína &Rigam ciuitatem. Etho rum quanqua eadem fit lingua, unus tamen non plenè alterum íntelligit nisi cursíuus & qui uagatus est per illas terras.
Lietuvių kalba susideda kaip ir iš keturių rūšių: jotvingių , prūsų, lietuvių ir žemaičių bei latgalių, kuri paplitusi Livonijoje ...Tai viena bendra kalba. Jų kalba suprantama tik tose žemėse.
In Lithuania non unus fermo frequentatur populariter, fed plures. Id quod cognoscere licet ex descriptione, cuius sunt hec uerba Linguagiu Lithuanicu est quadripartítum. Primum linguagium est Iaczuíngorum, uthorum qui circa castrum Drohicin inhabitarunt, & pauci supersunt. Alterum est Líthuanorum & Samagíttharum; Tertíum Prutenorum; Quartum in Lothua seu Loththola, hoc est, Lívonia circa fluuíum Dzuína &Rigam ciuitatem. Etho rum quanqua eadem fit lingua, unus tamen non plenè alterum íntelligit nisi cursíuus & qui uagatus est per illas terras.
Lietuvių kalba susideda kaip ir iš keturių rūšių: jotvingių , prūsų, lietuvių ir žemaičių bei latgalių, kuri paplitusi Livonijoje ...Tai viena bendra kalba. Jų kalba suprantama tik tose žemėse.
51. Matthaus Pratorius (1635 - 1704) - Deliciae Prussicae, apie1690:
«der Preusse sagt mes kirdime (nos audimus), der Cur mes sirdime, der Littaw mes girdime» — čia eina kalba apie tarimą "mes girdime", visi variantai etimologiškai yra sutampantys: prūsas sako mes kirdime, kuršis — mes sirdime, lietuvis — mes girdime’; arba «der curische Preuss sagt szwintinna…»; kuršių prūsas sako szwintinna’ ir «der alte Preusz sagt wirdas, der Cur werdas, der Littau wardas». (senasis prūsas sako wirdas kuršis werdas, lietuvis wardas) .
«der Preusse sagt mes kirdime (nos audimus), der Cur mes sirdime, der Littaw mes girdime» — čia eina kalba apie tarimą "mes girdime", visi variantai etimologiškai yra sutampantys: prūsas sako mes kirdime, kuršis — mes sirdime, lietuvis — mes girdime’; arba «der curische Preuss sagt szwintinna…»; kuršių prūsas sako szwintinna’ ir «der alte Preusz sagt wirdas, der Cur werdas, der Littau wardas». (senasis prūsas sako wirdas kuršis werdas, lietuvis wardas) .
52. Zigmanto Vazos privilegijoje bažnyčiom (1601m.) nurodyta, kad Vilkijoje po kunigo Gogoleckio (kuris kalbėjo lietuviškai) visi kunigai turi būti lietuviai ir mokėti lietuviškai (Levas Sapiega užrašė šią sąlygą Rietvaui ir Josvainiams), Vainute (1606m.) žemaitiškai, Žvingiuose, Radviliškyje (1619m. ) žemaitiškai ir lietuviškai.
Mikalojus Pacas - žemaičių vyskupas.
1610 m. atvyko į Žemaitiją iš Vilniaus. Pamokslus sakydavo lietuviškai.
Andrius Valavičius, Platelių valdytojas, fundacijos vietinei bažnyčiai sąlygose nurodė, kad kunigai turi gerai kalbėti lietuviškai. (takie, któryby język litewski dobrze).
Jo brolis, Jeronimas valavičius, karališkųjų valdų Plungėje prievaizdas, karaliaus vardu nurodė kunigui, kad šis mokėtų lietuvių ir žemaičių kalbą: linguae lithuanicae ac samogiticae peritus atque inposterus.
STASYS YLA .ŠILUVA ŽEMAIČIŲ ISTORIJOJE.
Mikalojus Pacas - žemaičių vyskupas.
1610 m. atvyko į Žemaitiją iš Vilniaus. Pamokslus sakydavo lietuviškai.
Andrius Valavičius, Platelių valdytojas, fundacijos vietinei bažnyčiai sąlygose nurodė, kad kunigai turi gerai kalbėti lietuviškai. (takie, któryby język litewski dobrze).
Jo brolis, Jeronimas valavičius, karališkųjų valdų Plungėje prievaizdas, karaliaus vardu nurodė kunigui, kad šis mokėtų lietuvių ir žemaičių kalbą: linguae lithuanicae ac samogiticae peritus atque inposterus.
STASYS YLA .ŠILUVA ŽEMAIČIŲ ISTORIJOJE.
54. 1863m. sukilimo atsišaukimas lietuviškai
|
|
55. Janas Lasickis. «De diis Samagitarum caeterorumque Sarmatarum et falsorum Christianorum», parašytas apie 1582 ir publikuotas Bazelyje 1615 metais. 1855m. V. Sirokomlė išvertė iš lotynų į lenkų kalbą.
psl.6
....Mykolas (lietuvis) .... penktame fragmente pasakoja šiek tiek kitaip: jis tvirtina, kad dalis Julijaus Cezario laivų plaukusių iš Galijos į Britaniją, audros buvo atnešti šalia Žemaitijos kranto, kur dabar Platelių pilis. Ir šiandien dažnai vėjai atneša laivus šalia kranto, kur lietuvių protėviai..., pradėjo gyventi toje pačioje Žemaitijoje, laikydamiesi savo karinių papročių..., užkariavo jotvingius ir roksolanus. Toks tvirtinimas ne be pagrindo:juk Žemaitija dėl artumo jūrai, pavadinta "žemutine žeme", o Lietuva "aukštesniąja"; lietuviai ir žemaičiai turi beveik vienodą kalbą, aprangą, beveik tą pačią religiją...
psl.6
....Mykolas (lietuvis) .... penktame fragmente pasakoja šiek tiek kitaip: jis tvirtina, kad dalis Julijaus Cezario laivų plaukusių iš Galijos į Britaniją, audros buvo atnešti šalia Žemaitijos kranto, kur dabar Platelių pilis. Ir šiandien dažnai vėjai atneša laivus šalia kranto, kur lietuvių protėviai..., pradėjo gyventi toje pačioje Žemaitijoje, laikydamiesi savo karinių papročių..., užkariavo jotvingius ir roksolanus. Toks tvirtinimas ne be pagrindo:juk Žemaitija dėl artumo jūrai, pavadinta "žemutine žeme", o Lietuva "aukštesniąja"; lietuviai ir žemaičiai turi beveik vienodą kalbą, aprangą, beveik tą pačią religiją...
56. Karaliaus Vladislovo Vazos IV įsakas lietuviškai 1639m.
Karaliaus Vladislovo Vazos IV įsakymas lietuvių, vokiečių ir lenkų kalbomis. 1641m.
VON GOTtes Gnaden Wir Friderich Wilhelm, Marggraff zu Branderburg... : Władysław IV. z Bożey łaski Krol Połski, Wielkie Xiąźe Lithewskie, Ruskie, Pruskie, Mazowieckie, Zmudzkie... - 1641
Karaliaus Vladislovo Vazos IV įsakymas lietuvių, vokiečių ir lenkų kalbomis. 1641m.
VON GOTtes Gnaden Wir Friderich Wilhelm, Marggraff zu Branderburg... : Władysław IV. z Bożey łaski Krol Połski, Wielkie Xiąźe Lithewskie, Ruskie, Pruskie, Mazowieckie, Zmudzkie... - 1641
57. Žilberas de Lanua 1413 metais aplankė į Didijį Novgorodą ir Pskovą, o po to per Lietuvą, Lenkiją, Čekiją ir Vokietiją gryžo į tėvynę.
Lelewel J. Gilbert de Lannoy i jego podroze. — Poznan, 1844
psl. 47. Kaunas - Caune.
....Atvažiavau į pagrindinę vietą Lietuvoje, pavadintą Vilne....
Lelewel J. Gilbert de Lannoy i jego podroze. — Poznan, 1844
psl. 47. Kaunas - Caune.
....Atvažiavau į pagrindinę vietą Lietuvoje, pavadintą Vilne....
....Lietuviai turi savo nuosavą kalbą...
...ir gyvena toje vietoje (Trakuose) vokiečiai, lietuviai (litvinai), rusinai ir daug žydų, visi jie turi nuosavą kalbą...
58. Apie Anglijoje 1663m. išleistą Bibliją lietuvių kalba
lingua lithuanica- lietuvių kalba
lingua lithuanica- lietuvių kalba
59. Gegužės 3 Konstitucijos vertimas į lietuvių kalbą (19a. pradžia).
D. Poška. „Pas Kunigą Xawera Bohusza Lietuwi, yr Jokima Leleweli Mozura“, 1810. на литовском.
Перевод на польский 1829г. „od[a], napisan[a] przez D. P. na pochwałę X. Bohusza i Lelewela za napisanie przez nich rozpraw o początkach narodu i Języka Litewskiego“
Oda Dionizego Paszkiewicza na pochwałę Franciszka Ksawerego Bohusza i Joachima Lelewela w języku litewskim i polskim opublikowana w Dzienniku Warszawskim w 1829 roku przypomniana z okazji 200 rocznicy urodzin Joachima Lelewela
D. Paszkiewicz. Rozmyślanie wieśniaka rolnika. O historyi narodu Litewskiego i Żmudzkiego, oraz o iego ięzyku, 1829.
c.298
c.298
61. Lites ac Res gestae inter Polonos Ordinemque Cruciferorum. tomus tertius. Posnaniae, 1856
Autoriai: Oleśnicki, Zbigniew, Cardinal, 1389-1455., Długosz, Jan, 1415-1480., Działyński, Adam Tytus, 1796 or 7-1861.
Ad marginem alia manu scripta invenimus: Iste articulus debet probari per famam, publicam, quod testis dicat se hoc audiuisse a suis progenitoribus et ab alijs antiquis hominibus et ab alijs ita dici comuniter.
Et aduerte circa istum articulum si iste terre Samagittarum et Sudorum pertinebant ab antiquo ad prouinciam Lituanie sicut ego credo tanquam partes ad uum totum licet forte fuit aliqua parua differencia in lingua tunc iste articulus bene stat, sicud est in Polonia lice Mazouia nominetur alio nomine speciali tamen est parc tocius Regni Polonie (psl. 39)
psl. 42 Item ponit quod a predictis temporibus et per ipsa tempora prefati duces Lituanie ad quos dicte terre videlicet Samagittarum et Sudorum Nec non dictum Castrum omnesque ville et possessiones supradicte ac tota terra Lituanie
Item ponit quod a dictis temporibus et per ipsa tompora dicte terre Samagitarum et Sudorum ... earundem terrarum loquebantur loquique consueuerunt en nunc locuntur ydiom Lituanicum fuitque et est sine et absque eo quod unquam aliud ydioma quam Lituanicum habuissent prout non habuerunt neque hodie habent saltem quod non esset aut non fuisset intellectum per Lituanos in quantum tales Sicque fuit dictum tentum – psl. 40
Sūduva ir Žemaitija - Lietuvos dalys ir vartojama kalba mažai skiriasi nuo Lietuvos, kaip lenkų ir mozūrų ....
Autoriai: Oleśnicki, Zbigniew, Cardinal, 1389-1455., Długosz, Jan, 1415-1480., Działyński, Adam Tytus, 1796 or 7-1861.
Ad marginem alia manu scripta invenimus: Iste articulus debet probari per famam, publicam, quod testis dicat se hoc audiuisse a suis progenitoribus et ab alijs antiquis hominibus et ab alijs ita dici comuniter.
Et aduerte circa istum articulum si iste terre Samagittarum et Sudorum pertinebant ab antiquo ad prouinciam Lituanie sicut ego credo tanquam partes ad uum totum licet forte fuit aliqua parua differencia in lingua tunc iste articulus bene stat, sicud est in Polonia lice Mazouia nominetur alio nomine speciali tamen est parc tocius Regni Polonie (psl. 39)
psl. 42 Item ponit quod a predictis temporibus et per ipsa tempora prefati duces Lituanie ad quos dicte terre videlicet Samagittarum et Sudorum Nec non dictum Castrum omnesque ville et possessiones supradicte ac tota terra Lituanie
Item ponit quod a dictis temporibus et per ipsa tompora dicte terre Samagitarum et Sudorum ... earundem terrarum loquebantur loquique consueuerunt en nunc locuntur ydiom Lituanicum fuitque et est sine et absque eo quod unquam aliud ydioma quam Lituanicum habuissent prout non habuerunt neque hodie habent saltem quod non esset aut non fuisset intellectum per Lituanos in quantum tales Sicque fuit dictum tentum – psl. 40
Sūduva ir Žemaitija - Lietuvos dalys ir vartojama kalba mažai skiriasi nuo Lietuvos, kaip lenkų ir mozūrų ....
62. Gottfried Hensel: Europa Polyglotta, Linguarum Genealogiam exhibens, una cum Literis, Scribendique modis, Omnium Gentium, 1710, London. Daugiakalbė Europa
Joje atspausintas lietuviškas "Tėve mūsų".
Joje atspausintas lietuviškas "Tėve mūsų".
Europos kalbų žemėlapis, atspausdintas 18a.
Europa Polyglotta. Linguarum Genealogiam ex hibens, una cum literis, scribendiques, modis, omnium gentium»
iš knygos:
Synopsis universae philologiae, sive unitas el harmonia linguarum totius orbis (Nuremberg, 1741) by Gottfried Hensel (1724-85) professor at Hirschberg
Europa Polyglotta. Linguarum Genealogiam ex hibens, una cum literis, scribendiques, modis, omnium gentium»
iš knygos:
Synopsis universae philologiae, sive unitas el harmonia linguarum totius orbis (Nuremberg, 1741) by Gottfried Hensel (1724-85) professor at Hirschberg
Motiejus Stryjkovskis
Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kronika, 1582. Lenkų kalba.
Rusėnai Naugarduko ir Polocko gyventojai, turėjo ilgai lauktą galimybę ir laiką nusimesti pagonišką jungą, kurį jie nešė kaip duoklininkai, būdami krikščionys ir besiskirdami kalba ir tikėjimu nuo lietuvių (litwini). Aiškus reikalas, kad jie būtų pasiėmę sau valdovu Kijevo monarchą arbą ką nors iš Volynės, Galicijos ar Seversko kunigaikščių, kurių tuo metu rusų žemėse buvo pakankamai ir geriau turėtų sau poną savo tautos, tikėjimo ir kalbos, negu, kad jiems vadovautų pagonis lietuvis (litwin)....
Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kronika, 1582. Lenkų kalba.
Rusėnai Naugarduko ir Polocko gyventojai, turėjo ilgai lauktą galimybę ir laiką nusimesti pagonišką jungą, kurį jie nešė kaip duoklininkai, būdami krikščionys ir besiskirdami kalba ir tikėjimu nuo lietuvių (litwini). Aiškus reikalas, kad jie būtų pasiėmę sau valdovu Kijevo monarchą arbą ką nors iš Volynės, Galicijos ar Seversko kunigaikščių, kurių tuo metu rusų žemėse buvo pakankamai ir geriau turėtų sau poną savo tautos, tikėjimo ir kalbos, negu, kad jiems vadovautų pagonis lietuvis (litwin)....
Selectae Dissertationes Historicae De Variis Rebus Prussicis: Christoph Hartknoch, 1679
Maldos lietuvių kalba (Lithvanice)
Maldos lietuvių kalba (Lithvanice)
Pieśni ludu nadniemeńskiego z okolic Aleksoty : (z dołączeniem do niektórych melodyj). Poznań : Księgarnia J. K. Żupańskiego, 1844 (Poznań : N. Kamieński).
Dainos iš Aleksoto apylinių. Lietuviškai su vertimu į lenkų kalbą.
Dainos iš Aleksoto apylinių. Lietuviškai su vertimu į lenkų kalbą.
A. Juskiewicz, Melodje ludowe litewskie. T. 1, 1900, Krakow, Universitet Jagelionski
Karłowicz, Jan (1836-1903), Czterysta kilkadziesiąt nazwisk miejscowości litewskich, 1883
Kraszewski, Józef Ignacy (1812-1887) Dajny : pieśni litewskie, 1919
Jucewicz, Ludwik Adam (1813-1846). Litwa pod względem starożytnych zabytków, obyczajów i zwyczajów. 1846
Karłowicz, Jan (1836-1903), Czterysta kilkadziesiąt nazwisk miejscowości litewskich, 1883
Kraszewski, Józef Ignacy (1812-1887) Dajny : pieśni litewskie, 1919
Jucewicz, Ludwik Adam (1813-1846). Litwa pod względem starożytnych zabytków, obyczajów i zwyczajów. 1846
Lietuvių liaudies dainų rinkinys, surinktas L. Rėzos, išverstas į čekų kalbą poeto ir mokslininko Čelakovskio (1827m. )
Żywoty biskupów wileńskich T. 1-3. 1860. Przyałgowski, Wincenty .
Naugarduko vaivada ir LDK maršalka J. Zaberežinskis fundavo bažnyčią Alytyuje 1524m.
Įrašyta fundacijos sąlyga:
"kad kunigas klebonas ugdytų vikarą, mokantį lietuviškai"
Naugarduko vaivada ir LDK maršalka J. Zaberežinskis fundavo bažnyčią Alytyuje 1524m.
Įrašyta fundacijos sąlyga:
"kad kunigas klebonas ugdytų vikarą, mokantį lietuviškai"
"į Vilniaus diocezinę seminariją nepriimdavo tų, kurie nemokėjo lietuviškai (1649m.) "
apie Trakų Dievo motinos paveikslo karūnaciją:
"Maldos vyko lenkiškai, lietuviškai ir šiek tiek vokiškai - vokiečių piligrimams"
"Maldos vyko lenkiškai, lietuviškai ir šiek tiek vokiškai - vokiečių piligrimams"
|
|
Teodor Narbut: Lietuviai savo priesakos būdus turi...ir dabar kaimo gyventojai turi įprotį sakyti "Davė Dievas", "kad mane Perkunas sumuštų"...
Wyjątki z nowoczesnych poetów polskich, tłumaczone na język litewski
Adomas Mickevičius
Svitezine
Išversta iš lenkų į lietuvių kalbą dar poetui gyvam esant, 1837m.
|
|
Tadeusz Czacki, O litewskich i polskich prawach, o ich duchu, ∏rzód¬ach, zwiåzku i o rzeczach zawartych
w pierw∫zém Statucie dla Litwy 1529 Roku wydaném, W Warszawie: w Drukarni J. C. G. Ragoczego,
1800–1801, t. 1–2.
Lietuvos teisės istorikas T. Čackis.
psl. 46: „Litwini, i Zmudzini oddzielny mieli ięzyk; ie∫zcze dziµ w xiązkach duchownych
na∫zém abecadlem czytamy ∫lowa; a lud między ∫obå po Zmudzku, i Litew∫ku rozmawi.
Lietuviai ir Žemaičiai turėjo atskirą kalbą...
"LDK statutų kalba - rusiška barbariško dialekto"
Zacharijus Nemčevskis (gimė Raseinių paviete, Vainuto valsčiuje, mokėsi Kražių gimnazijoje - Vilniaus Universiteto matematikos profesorius (1797-1829). 1802-1808 gyveno Prancūzijoje. Pažinojo Konrad Malte Brun, kuriam perdavė žinias apie lietuvių kalbą. Konrad Malte Brun šią informaciją panaudojo savo leidinyje Tableau de la Pologne Ancienne et Moderne, Paris: Chez Henri Tardieu,1807
Apie Lietuvių kalbą ir ypač žemaičių dialektą: ( „De la langue lithuanienne, et principalement du dialecte samogitien“.)
psl. 217 Lietuvių kalba
..dviejuose Jafeto dialketuose, pavyzdžiui, lotynų ir lietuvių, galima rasti sutapimų kaip žodžiuose taip ir sintaksėje... „il peut se rencontrer dans deux dialectes japhétiques, comme par exemple le latin et le lithuanien, des traits de ressemblance soit pour les mots soit pour la syntaxe...
..lietuvių rasė skiriasi savo kalba, savo senu tikėjimu ir savo išore nuo tautų, vadinamų bendru finų rasės pavadinimu...dar ji skiriasi tomis pat savybėmos nuo slavų rasės t.y. lenkų, rusų, bohemiečių.... „race diffère par son langage, par son ancienne religion et même par son extérieur des peuples désignés sous le nom collectif de race Finnoise [...]; elle diffère encore par
les mêmes caractères de la race Slavonne ou des Russes, Polonais et Bohèmes“.
psl. 233....lietuvių kalba, kaip mes čia parodėme, ypač skiriasi nuo rusų ir lenkų kalbų.. „la langue lithuanienne, telle que nous l’avons retracée, diffère extrêmement du
polonais et du russe“
Apie Lietuvių kalbą ir ypač žemaičių dialektą: ( „De la langue lithuanienne, et principalement du dialecte samogitien“.)
psl. 217 Lietuvių kalba
..dviejuose Jafeto dialketuose, pavyzdžiui, lotynų ir lietuvių, galima rasti sutapimų kaip žodžiuose taip ir sintaksėje... „il peut se rencontrer dans deux dialectes japhétiques, comme par exemple le latin et le lithuanien, des traits de ressemblance soit pour les mots soit pour la syntaxe...
..lietuvių rasė skiriasi savo kalba, savo senu tikėjimu ir savo išore nuo tautų, vadinamų bendru finų rasės pavadinimu...dar ji skiriasi tomis pat savybėmos nuo slavų rasės t.y. lenkų, rusų, bohemiečių.... „race diffère par son langage, par son ancienne religion et même par son extérieur des peuples désignés sous le nom collectif de race Finnoise [...]; elle diffère encore par
les mêmes caractères de la race Slavonne ou des Russes, Polonais et Bohèmes“.
psl. 233....lietuvių kalba, kaip mes čia parodėme, ypač skiriasi nuo rusų ir lenkų kalbų.. „la langue lithuanienne, telle que nous l’avons retracée, diffère extrêmement du
polonais et du russe“
Stanisław Bohusz Siestrzeńcewicz - baltarusių religinis veikėjas, Mogiliovo arkivyskupas, rašytojas. Baltarusių rašytojo Dunin-Marcinkevičius dėdė.
Manoma, kad buvo autoriumi "Lietuvių kalbos gramatikos" su žodynu, nors ir neišspausdintas, o rankraštis nesurastas. Savo "Istorija sarmtaų ir slavų" Boguš-Sestrencevičius skyriuje apie lietuvių kalbą davė žodžius: ugnis, akis, wodas, bailus, bruwis taigi žinojo lietuvių kalbą.
apie lietuvių kalbą:
Manoma, kad buvo autoriumi "Lietuvių kalbos gramatikos" su žodynu, nors ir neišspausdintas, o rankraštis nesurastas. Savo "Istorija sarmtaų ir slavų" Boguš-Sestrencevičius skyriuje apie lietuvių kalbą davė žodžius: ugnis, akis, wodas, bailus, bruwis taigi žinojo lietuvių kalbą.
apie lietuvių kalbą:
|
|
Lietuvos metrika, užrašų knyga Nr.12::
Žygimantas Senasis savo įsake Eišiškių klebonui nuo 27.I.1524 nurodė laikyti kunigą, kuris mokėtų lietuvių kalbą. Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 12 (1522–1529)
Žygimantas Senasis savo įsake Eišiškių klebonui nuo 27.I.1524 nurodė laikyti kunigą, kuris mokėtų lietuvių kalbą. Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 12 (1522–1529)
Atsišaukimas 1931m. sukilimui:
Lietuvių ir lenkų kalbomis
Bracia Litwini i Żmudzini! [Inc.:] Wybiła wreszcie godzina przeznaczenia! porwała się ze snu, tak droga dla serc wolnych i katolickich, tak długo czerniona i cięmiężona Polska [...] = Broley Żemaycziey yr Letuwininkay! [Inc.:] Atsybuskiete milausis Broley Krikszczionia! pakielkiet szyrdes yr akis ant Lanku, brolu jusu, kurie żynodamia iog jus wysumet buwot Wałnays żmoniems [...].
Lietuvių ir lenkų kalbomis
Bracia Litwini i Żmudzini! [Inc.:] Wybiła wreszcie godzina przeznaczenia! porwała się ze snu, tak droga dla serc wolnych i katolickich, tak długo czerniona i cięmiężona Polska [...] = Broley Żemaycziey yr Letuwininkay! [Inc.:] Atsybuskiete milausis Broley Krikszczionia! pakielkiet szyrdes yr akis ant Lanku, brolu jusu, kurie żynodamia iog jus wysumet buwot Wałnays żmoniems [...].
|
|
1-Paulius Rabikauskas, Vilniaus Akademija ir Lietuvos jėzuitai, Vilnius: Aidai, 2002, p. 437–466.
2-Pietro U. Dini, Universit di Pisa, "Giambattistos Bodonio Parmoje išleistas
lietuviškas Tėve mßsu (1806)", A r c h i v u m L i t h u a n i c u m 2, 2 0 0 03-Paulius Rabikauskas, „Pirmieji jėzuitai Vilniuje ir pirmieji lietuviai jėzuitai", стр. 9
3-Paulius Rabikauskas, „Pirmieji jėzuitai Vilniuje ir pirmieji lietuviai jėzuitai", стр. 9
2-Pietro U. Dini, Universit di Pisa, "Giambattistos Bodonio Parmoje išleistas
lietuviškas Tėve mßsu (1806)", A r c h i v u m L i t h u a n i c u m 2, 2 0 0 03-Paulius Rabikauskas, „Pirmieji jėzuitai Vilniuje ir pirmieji lietuviai jėzuitai", стр. 9
3-Paulius Rabikauskas, „Pirmieji jėzuitai Vilniuje ir pirmieji lietuviai jėzuitai", стр. 9