Kuri pagaliau pasaulyje yra tokia prasta ir niekinga tauta, kuri neturėtų šių trijų, lyg įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Per amžius žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba, visada rūpinosi ją išlaikyti, gražinti, skleisti, tobulinti. Nėra tokios niekingos tautos, nėra tokio menko žemės užkampio, kur nebūtų vartojama savoji kalba.
Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.
Bet tai sakau ne tuo tikslu, idant norėčiau peikti kitų kalbų mokėjimą, kuris visada ir visiems buvo ir tebėra naudingas ir garbingas dalykas, ypač mokėjimas lenkų kalbos, kuri, mūsų Didžiajai Kunigaikštijai mielai susijungus su garsiąja Lenkijos valstybe, virto beveik gimtąja kalba. Peikiu tik apleidžiančius, paniekinančius ir beveik visai atmetančius savąją lietuvių kalbą.
Taigi, priimkite, sielų ganytojai, šią kuklią jūsų brolio paslaugą. Priimki, Didžioji Lietuvos Kunigaikštija, šį mano darbelį, kurį Tau pagimdė manoji meilė. Klausyki, mūsų tauta, išganingojo mokslo daktaro, Lenkijoje ir kitur šiuo savo veikalu pagarsėjusio, į tave kalbančio jau ne lenkų, o tavo pačios kalba.
Pagaliau, jei iš tų knygų, išverstų į lietuvių kalbą, ir neturėtume kitokios pagalbos ir naudos, užteks man to, jei šiuo, nors ir mažu darbeliu, kaip manau ir geidžiu, duosiu pradžią ir paskatinsiu savuosius pamilti gimtąją kalbą. Juk tatai mums ir visiems Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos gyventojams, kaip pasakyta, turėtų labai rūpėti.
Mikalojus Daukša, 1599m.
Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.
Bet tai sakau ne tuo tikslu, idant norėčiau peikti kitų kalbų mokėjimą, kuris visada ir visiems buvo ir tebėra naudingas ir garbingas dalykas, ypač mokėjimas lenkų kalbos, kuri, mūsų Didžiajai Kunigaikštijai mielai susijungus su garsiąja Lenkijos valstybe, virto beveik gimtąja kalba. Peikiu tik apleidžiančius, paniekinančius ir beveik visai atmetančius savąją lietuvių kalbą.
Taigi, priimkite, sielų ganytojai, šią kuklią jūsų brolio paslaugą. Priimki, Didžioji Lietuvos Kunigaikštija, šį mano darbelį, kurį Tau pagimdė manoji meilė. Klausyki, mūsų tauta, išganingojo mokslo daktaro, Lenkijoje ir kitur šiuo savo veikalu pagarsėjusio, į tave kalbančio jau ne lenkų, o tavo pačios kalba.
Pagaliau, jei iš tų knygų, išverstų į lietuvių kalbą, ir neturėtume kitokios pagalbos ir naudos, užteks man to, jei šiuo, nors ir mažu darbeliu, kaip manau ir geidžiu, duosiu pradžią ir paskatinsiu savuosius pamilti gimtąją kalbą. Juk tatai mums ir visiems Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos gyventojams, kaip pasakyta, turėtų labai rūpėti.
Mikalojus Daukša, 1599m.
|
Seniausias rastas lietuviškas tekstas datuojamas 1503m.
|
|
М. Mažvydas. Pirmoji lietuviška knyga atspausdinta 1547m.
Kalba, kuria rašė M. Mažvydas: Lingua Lithuanica
Pirmosios knygos lietuvių kalba paprastiems žmonėms buvo religinės. LDK raštinėje buvo naudojama rusų, lotynų ir lenkų kalbos.
.
Radivila Juodasis 1533m. Breste įkūrė tipografiją, kuri spausdino lotynų ir lenkų kalbomis ("valstybine" senąją baltarusių kalba, nespausdino). 1564m. čia atspausdinta Bresto Biblija lenkų kalba.
Pirmasisi katekizmas senąja baltarusių kalba pirmą kartą atspausdintas Nesvyžiuje 1562m. (15 metų vėliau negu lietuviškasis).
Vilniaus Akademijos tipografijos leidiniai 1572-1803m.
Vilniaus Akademijos tipografija buvo didžiausias spausdinimo centras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.Spausdino gotišku ir lotynišku šriftu. Veiklos laikotarpiu atspausdino 3256 leidinius pagrinde lotynų ir lenkų kalbomis, o taip pat 148 lietuviškus leidinius.
Kai kurie iš jų:
- Nr. 22 Daukšos Katekizmas 1595m.
- 23 -Daukšos Postilė 1599m.
- 423- Ewangelie polskie i litewskie 1647m. J. Jaknavičius Lenkiškos ir lietuviškos evangelijos.
- 855- Clavis linguae Lituanicae. Constantino Szirwid , 1630m. K. Sirvydas.
- 856 - Dictionarium trim lingvarium. Constantino Szirwid. Lietuvių-lenkų-lotynų k. žodynas.
- 860 -punkty kazan od adventu az do postu, litewskim językem z wytlumaczeniem z Konstantina Szirwida teologa S. I Wilno 1629. Į lietuvių kalbą išvertė Konstantinas Sirvydas - Vilniaus Akademijos dėstytojas
- 1051 1794m. sukilimo atsišaukimas lietuvių kalba
- 1783- Ewangelie polskie i litwskie, 1703m.
- 2663-"Rituali sacramentorum as aliarum eccelesiae ceremoniarum ex rituali juxta...", tekstas lotynų, lietuvių, lenkų, latvių, vokiečių kalbomis 1701m.
- 2966 -Universitas Lingvarum Lithvaniae in principali ducatus, 1737г. Constantino Szirwid.
- 3051-T. Kosciuškos atsišaukimas lietuvių kalba, 1794гm.
- 3199-Evangelie polskie i litewskie. 1803m.
"Valstybine" baltarusių kalba neišleista ne vieno leidinio!
Jonas Bretkūnas ― vienas iš lietuvių literatūros pradininkų, Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą. Kilme - prūsas. Karaliaučiaus lietuvių parapijos klebonas.
Sudarė nepilnai išlikusią Prūsijos žemės kroniką («Chronicon des Landes Preussen», 1578—1579). Išvertė Vokietjos teologų -protestantų kūrinius į lietuvių kalbą, 1589m. išleido bažnytinių giesmių knygą, dainynėlį su natomis. Didžiausias jo darbas - 1000 puslapių "Postilė" «Postilla, tatai esti Trumpas ir Prastas Ischguldimas Euangeliu, sakamuiu Baszniczoie Krikschonischkoie» (1591).
Sudarė nepilnai išlikusią Prūsijos žemės kroniką («Chronicon des Landes Preussen», 1578—1579). Išvertė Vokietjos teologų -protestantų kūrinius į lietuvių kalbą, 1589m. išleido bažnytinių giesmių knygą, dainynėlį su natomis. Didžiausias jo darbas - 1000 puslapių "Postilė" «Postilla, tatai esti Trumpas ir Prastas Ischguldimas Euangeliu, sakamuiu Baszniczoie Krikschonischkoie» (1591).
|
Polski z litewskim katechism, albo Krotkie w iedno mieysce zebranie wiary y powinności krześciańskiey / nakładem jego mśći pana Malchera Pietkiewicza, pisarza ziemskiego wileńskiego. - 1598
M. Petkevičiaus 1598m. Vilniuje išleistas "Lenkų ir lietuvių katekizmas". |
|
M. Daukšos Katekizmo 1605m. leidimas tarmėmis artimomis Vilniaus kraštui:
Vilniaus Katekizmo įžanga:
Pasiekė mano ausis daug balsų, tų, kurie sakė, kad nesuprato Katekizmo, išversto Jo Malonybės kunigo Mikalojaus Daukšos, žemaičių kaunaninko, kadangi jis išvertė žemaitiškai ir manęs prašė, kad (Katekizmas) būtų išverstas lietuviškai. Gerai žinau, kad Jo Malonybė, norėdamas padaryti gera ir Lietuvai ir Žemaičiams, abiems išvertė Katekizmą ir todėl panaudojo abiejų (žemių) žmonių išsireiškimus. Kad Lietuva tuo pačiu pažintų savo kalbą ir, kad baigtųsi kalbos, "kad neturime lietuviško katekizmo", aš iš naujo išverčiau Ledesmos Katekizmą, kuris jau iki tol buvo išverstas ir, nežinau kaip, buvo prarastas. Jeigu kam nors iš lietuvių tas vertimas nepatiktų, labai prašau, kad jį išverstų geriau ir su didesniu tikslumu.
Vilniaus Katekizmo įžanga:
Pasiekė mano ausis daug balsų, tų, kurie sakė, kad nesuprato Katekizmo, išversto Jo Malonybės kunigo Mikalojaus Daukšos, žemaičių kaunaninko, kadangi jis išvertė žemaitiškai ir manęs prašė, kad (Katekizmas) būtų išverstas lietuviškai. Gerai žinau, kad Jo Malonybė, norėdamas padaryti gera ir Lietuvai ir Žemaičiams, abiems išvertė Katekizmą ir todėl panaudojo abiejų (žemių) žmonių išsireiškimus. Kad Lietuva tuo pačiu pažintų savo kalbą ir, kad baigtųsi kalbos, "kad neturime lietuviško katekizmo", aš iš naujo išverčiau Ledesmos Katekizmą, kuris jau iki tol buvo išverstas ir, nežinau kaip, buvo prarastas. Jeigu kam nors iš lietuvių tas vertimas nepatiktų, labai prašau, kad jį išverstų geriau ir su didesniu tikslumu.
Katekizmas (1605 m.) skirtas Letuway ir Zemaiciamus :
|
|
|
Išsamiau apie 1605m. Katekizmo kalbą (atsisiųsti):
A. Judžentis
1605m. Katekizmo aiškinamieji sakiniai
A. Judžentis
1605m. Katekizmo aiškinamieji sakiniai
M. Daukšos Lietuviškas katekizmas. 1886.m. leidimas
Lietuvių ir rusų kalbomis.
Lietuvių ir rusų kalbomis.
Pirmoji lietuviška literatūrinė knyga: Jonas Šulcas (Johann Schultz) "Ezopo pasakėčios" 1706гm. leidimas.
Ezopo pasakėčios. Jono Šulco vertimas.
Taip pat skaitykite: Dalia Dilytė. Jonas Šulcas ir mes
Ezopo pasakėčios. Jono Šulco vertimas.
Taip pat skaitykite: Dalia Dilytė. Jonas Šulcas ir mes
Ewangelie polskie y litewskie: tak niedzielne Iako y wszystkich świat, ktore w kośćiele Katholickiem... przez cały Rok czytaiae...J. Jaknavičius, S. LOZOWSKI - 1674.
Lietuviškos ir lenkiškos evangelijos. J. Jaknavičius, 1674m. Vilnius.
Lietuviškos ir lenkiškos evangelijos. J. Jaknavičius, 1674m. Vilnius.
Postilla Lietuwiszka, Wilniuy , 1600.
XVI ir XVII amžiuose Vilniuje veikė žemės raštininko Merkelio Petkevičiaus ir miestiečio Jokūbo Morkūno spaudos namai. 1598m. Petkevičiaus spaudos namuose atspausdinta pirmoji LDK protestantų knyga lietuviškai. Morkūnas 1600m. išleido «Postilla lietuviška …». |
|
J. Ledesma Katekizmus, 1605, Vilnius.
Vilniaus vaivada Jonušas Radivila, Janusz Radwill (1612–1655) Kėdainiuose įkūrė tipografiją, kuri spausdino lietuvių kalba. Tuo metu Kėdainiai buvo lietuviškas miestas su vartojama lietuvių kalba. Radivila iš Dancingo pakvietė tipografijos meistrą Jochim Rhet, kuris atvyko 1651m.
1653m. 700 puslapių knyga "Kniga nobaznistes krikśćioniszkos: ant gárbos Diewuy Traycey Sżwentoy wienatijam ant wartojimá báźnićioms dides Kunigistes Lietuwos iszduotá. O dabar antra karta perdrukawota, su priedu nekuriu giesmiu, ewangeliu ant pomietkos szwentuju Diewa, teypag su priedu nekuriu małdu" buvo atspausdinta. Tai buvo pati didžiausia 17a. lietuviška knyga.
Lietuviškos knygos leidimui lėšas skyrė ir Kelmės teisėjas Jurgis Gruževskis, Karšuvos tijūnas Aleksandras Gorskis, bajoras Gabrielius Kaminskis.
Vienas iš knygos inciatorių buvo Kėdainių burmistras S. Jaugelis Telega. Jis parašė: „Januše Radivilai, Kunigaikšti, pone Vaivada, dides Lietuvos Etmone. Tau likta žiūrėt saulėn aštriai ir pažinti Dieva duota, ir drąsiai tiesą išpažinti... Bažnyčiai, jos reikmenei esi geradėju, o tėviškės nuspaustos stipriu apgynėju“.
Knygos iniciatoriais taip pat buvo reformatorių kunigai: Samuelis Minvydas, Samuelis Tomašauskas, Jonas Božimovskis.
Tituliniame lape parašyta: dides Kunigistes Lietuwos iszduotá
1653m. 700 puslapių knyga "Kniga nobaznistes krikśćioniszkos: ant gárbos Diewuy Traycey Sżwentoy wienatijam ant wartojimá báźnićioms dides Kunigistes Lietuwos iszduotá. O dabar antra karta perdrukawota, su priedu nekuriu giesmiu, ewangeliu ant pomietkos szwentuju Diewa, teypag su priedu nekuriu małdu" buvo atspausdinta. Tai buvo pati didžiausia 17a. lietuviška knyga.
Lietuviškos knygos leidimui lėšas skyrė ir Kelmės teisėjas Jurgis Gruževskis, Karšuvos tijūnas Aleksandras Gorskis, bajoras Gabrielius Kaminskis.
Vienas iš knygos inciatorių buvo Kėdainių burmistras S. Jaugelis Telega. Jis parašė: „Januše Radivilai, Kunigaikšti, pone Vaivada, dides Lietuvos Etmone. Tau likta žiūrėt saulėn aštriai ir pažinti Dieva duota, ir drąsiai tiesą išpažinti... Bažnyčiai, jos reikmenei esi geradėju, o tėviškės nuspaustos stipriu apgynėju“.
Knygos iniciatoriais taip pat buvo reformatorių kunigai: Samuelis Minvydas, Samuelis Tomašauskas, Jonas Božimovskis.
Tituliniame lape parašyta: dides Kunigistes Lietuwos iszduotá
_1.jpg)
Boguslav Chylinski - lietuvis (mama iš Minvydų giminės), paruošė lietuvišką Biblijos leidimą Londone 1663m.
Taip pat skaitykite: SAMUELIO BOGUSLAVO CHILINSKIO
„BIBLIJOS VERTIMO Į LIETUVIŲ KALBĄ PAGRINDIMAS"
Taip pat skaitykite: SAMUELIO BOGUSLAVO CHILINSKIO
„BIBLIJOS VERTIMO Į LIETUVIŲ KALBĄ PAGRINDIMAS"
Giesmių knygos 1667m. Karaliaučius
|
|
Summa, abá Trumpas iszguldimas ewangeliv szwentu per wisus meatus dienomis nedelos báźnićiose krikśćioniszkose skaytomu ... S. Minvydas ir J. Božimovski. - 1653. Išleista Kėdainiuose.
Lietuvių kalbos vadovėlis. Vilnius 1793m.
1828гm: leidimas:
Moksłas skaytima raszta lietuwiszka dieł mażu wayku : / Ab obsequentissimo Fundatorio Nomini, & Honori, Collegio Novogrodensi, SOCIETATIS JESU PANEGYRICA ORATIONE CULTUS; Anno Domestici in Carne VERBI 1746. - 1828
1828гm: leidimas:
Moksłas skaytima raszta lietuwiszka dieł mażu wayku : / Ab obsequentissimo Fundatorio Nomini, & Honori, Collegio Novogrodensi, SOCIETATIS JESU PANEGYRICA ORATIONE CULTUS; Anno Domestici in Carne VERBI 1746. - 1828
Simonas Daukantas
Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių (1822).
Istorija žemaitiška (история жемайтская) (1838).
Abecieļa lîjtuwiû-kalnienû ir źiamajtiû kałbos. (1842).
Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (1845).
Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje (1850).
Pamoksłą ape sodnus arba dajginus wajsingû mediû / ĩszraszytą nu Joan. Herm. Zigras. - 1849. - 172
Prasmą łotinû kałbos / paraszę K.W. Myle. - 1837
Pasakojimai apie veikalus lietuvių tautos senovēje. [Lietuvos istorija iki Kalavijuočių ordino įkūrimo 1201 m.] / paraszyti per Simoną Daukantą, philosophijos magistrą, 1850 metuose. - 1893
Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių (1822).
Istorija žemaitiška (история жемайтская) (1838).
Abecieļa lîjtuwiû-kalnienû ir źiamajtiû kałbos. (1842).
Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (1845).
Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje (1850).
Pamoksłą ape sodnus arba dajginus wajsingû mediû / ĩszraszytą nu Joan. Herm. Zigras. - 1849. - 172
Prasmą łotinû kałbos / paraszę K.W. Myle. - 1837
Pasakojimai apie veikalus lietuvių tautos senovēje. [Lietuvos istorija iki Kalavijuočių ordino įkūrimo 1201 m.] / paraszyti per Simoną Daukantą, philosophijos magistrą, 1850 metuose. - 1893
Vadovėlis:
Lęgwas pasabas iszsimokima leżuwiu lękiszka ir letuwiszka = / par S. P. - 1860. Vilnius
Lęgwas pasabas iszsimokima leżuwiu lękiszka ir letuwiszka = / par S. P. - 1860. Vilnius
K. Donelaitis. " Metai". Parašyta 1765m. Išleista 1818m. Pasaulinė klasika.
1828m. lietuvių kalbos vadovėlis. Vilnius
Naudingos biczu knygeles : / wissiems bitteles mylintiems ant gero raszytos nů D. G. S. [Danieliaus Gotlibo Zetegasto] Prekulej. - 1801, 1820.
|
|
Przysłowia ludu litewskiego. Jucewicz, Ludwik Adam. : Wilno | Erscheinungsjahr: 1840.
Lietuvių ir žemaičių liaudies dainos su vertimu į lenkų k.
Lietuvių ir žemaičių liaudies dainos su vertimu į lenkų k.
Kunigo Aleknavičiaus iš Merkinės eilėraščiai ir pasakos 1861m. Vilnius.
D. Poška. „Pas Kunigą Xawera Bohusza Lietuwi, yr Jokima Leleweli Mozura“, 1810.m lietuvių k..
Vertimas į lenkų k.1829m „od[a], napisan[a] przez D. P. na pochwałę X. Bohusza i Lelewela za napisanie przez nich rozpraw o początkach narodu i Języka Litewskiego“
Oda Dionizego Paszkiewicza na pochwałę Franciszka Ksawerego Bohusza i Joachima Lelewela w języku litewskim i polskim opublikowana w Dzienniku Warszawskim w 1829 roku przypomniana z okazji 200 rocznicy urodzin Joachima Lelewela
http://www.ifp.uni.wroc.pl/data/files/pub-172.pdf
|
|
|
Konstancija Skirmun. tLietuwos Istorija, New York 1887.
Istorija Lietuwos / Konstancija Skirmuntt. - 1887. - 143 p
Konstancijos Skirmunt straipsniai (išspausdinti Kurier Litewski, 1906m.):
Apie tiesą ir santaiką dėl lietuvių balsų magnatams,gyventojams ir bajorams Lietuvoje ir dėl jaunojo lietuvių bajoro atsakymo
Mūsų „čionykštiškumas“
Ko mums reikia gimtojoje Lietuvoje?
Lietuvos laikraštis leidžiamas lenkų kalba Vilniuje
Mindaugas Lietuvos karalius / lenkiškai parašė Konstancija Skirmunt. - 1907.
Istorija Lietuwos / Konstancija Skirmuntt. - 1887. - 143 p
Konstancijos Skirmunt straipsniai (išspausdinti Kurier Litewski, 1906m.):
Apie tiesą ir santaiką dėl lietuvių balsų magnatams,gyventojams ir bajorams Lietuvoje ir dėl jaunojo lietuvių bajoro atsakymo
Mūsų „čionykštiškumas“
Ko mums reikia gimtojoje Lietuvoje?
Lietuvos laikraštis leidžiamas lenkų kalba Vilniuje
Mindaugas Lietuvos karalius / lenkiškai parašė Konstancija Skirmunt. - 1907.
Trumpa senovės lietuvių istorija, 1864.m. Vilnius
Kai kurios kitos knygos, išleistos Vilniuje:
- PAMOKSŁAS KRIKSCIONISZKAS TRUMPAY IZGULDITAS IR SU DAŁAYDIMU WIRESNIUJU PAR WIENA KUNIGA SOCIET. JESU. / Ab obsequentissimo Fundatorio Nomini, & Honori, Collegio Novogrodensi, SOCIETATIS JESU PANEGYRICA ORATIONE CULTUS; Anno Domestici in Carne VERBI 1746. - METUOSO NUOG UZGIMIMO CHRYSTUSO PONO 1762
- AUKSA AŁTORIUS... - 1793
- Witolorauda. D. 1 / giesme isz padawimu Lietuwos per J.I. Kraszewski lenkiszkay suraszyta. - 1881
- Broma atwerta ing wiecznasti par atminima paskutiniu dayktu : su spasabays disponawoima mirsztanćiu, ant ścieśliwa smerćia... / Par Kuniga Mikoła Olszewski. / Par Kuniga Mikoła Olszewski. - 1795
- ROŻANCIUS SZWĘCIAUSIOS MARYOS PANNOS YR SALDZIAUSYA WARDA JEZUSA : TEYPOGI Spasabas apwayksciojima kałnu Kałwario Ziamayciu... / [Jurgis Kasakauskis]. - 1832
- AUKSA AŁTORIUS : ARBA AFIERAS KWEPANCZIAS ANT AUKSA AŁTORIAUS PRISZ MAJESTOTA DIEWA... - 1840. Отпечатано в Вильнюсе.
- AŁTORIUS DUCHAWNAS : Arba afierawone kwepencio ałtoriaus priesz majestota Diewa.. - 1805
- Aktaj wieros, nodiejes, małones yr gajlese... - 1850
- Giesmes ape szwęciausy panna Marya... / par storony wiena kuniga N. W... iszdota. / par storony wiena kuniga N. W... iszdota. - 1796
- Aktaj wieros, nodiejes, małones yr gajlese... - 1850
- Auksa altorius : arba afieras kwepancias ant auksa ałtoriaus prisz majestota Diewa...]. - 1837
- Spasabas Nabazenstwu Ant Garbes ir Szłowes Apweyzdeima Pona Diewa Brostvos... / Par kuniga Simana Jaksztowicza... - 1771
- Trumpas pamoksłas apey paszanawoima ciesoriaus wisos Rossios : arba iszguldimas kiatwirta prisakima diewa... / [A. B. Klongevičius]. - 1832
- Patronkaj szćieśliwas smerties Barboraj Szwentaj karunka : isz septiniu Desimtu pasweykinymu Maryos Pannos Baźnićioy Jużintu / par Kunigu Thaddeuszu Plakiewicziu. / par Kunigu Thaddeuszu Plakiewicziu. - 1858
Taip pat skaitykite:
Albinas Jovaišas
Lietuviškos knygos Didžiojoje Lietuvoje
GIEDRIUS SUBAČIUS
ŽEMAIČIŲ MĄSTYMO APIE BENDRINĘ KALBĄ ISTORIJOS METMENYS (Iš "Metmenys", 1997)
Ingė Lukšaitė
Jokūbas Morkūnas - Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kultūros veikėjas
Albinas Jovaišas
Lietuviškos knygos Didžiojoje Lietuvoje
GIEDRIUS SUBAČIUS
ŽEMAIČIŲ MĄSTYMO APIE BENDRINĘ KALBĄ ISTORIJOS METMENYS (Iš "Metmenys", 1997)
Ingė Lukšaitė
Jokūbas Morkūnas - Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kultūros veikėjas
1-Lukšaitė I., Vilniaus vaivados Jonušo Radvilos asmeninės bibliotekos Kėdainiuose sąrašas – asmens kultūrinių orientacijų žymuo. Lietuvos istorijos metraštis, 2005/2, Vilnius, 2006, p. 29–52.