Apie lietuvių vardus
Dar M. Stryjkovskis užrašė, kad lietuvių vardai savo kalboje yra su galūnėmis -as, -us, -is, --a.
Vytauto susirašinėjimuose su Vokiečių Ordinu randame užrašytas (vokiškai, Codex Epistolaris Vytoldi) Vytauto vardo formas (14-15a.): Wytawtis (1412), Witoldis (vok.), Wytoults.
Lenkų šaltiniuose randame: Lingwenis, Vytenes.
Tuo metu lietuviški vardai buvo užrašomi vokiška, lotyniška, rusiška tradicijomis ir taisyklėmis.
Įžymus lietuvių kalbininkas K. Būga nustatė šias taisyklės:
Rusų raštininkai darydavo tokius pakeitimus (13,14,15,16 a.):
Vietoje -is keitė į savo -ii, -i, minkštumo ženklą ь. Еоунутии, Кистютии, Троидении, Гердень (Jounutii, Kistiutii, Troidenii, Gerden)
...
Kad LDK kunigaikščiai mokėsi Slavų kalbos (t.y. ji nebuvo gimtoji), yra metraščių liudijimai:
"... Сын его Римонт достаточно вырос, и отец его Тройдень отдал его для науки языку Русскому Льву Мстиславовичу ... И живя Римонт у Князя Льва, научился языку Русскому, и полюбилась ему вера Христова [в оригинале – вера крестьянская] и крестился, и крестившись понял, что этот мир есть ничто, и, оставив мир, постригся в монахи и назван именем Лавруш...".
"...Jo sūnus Rimantas pakankamai užaugo ir jo tėvas Traidenis nusiuntė jį pas Levą Mstislavovičių mokytis rusų kalbos...Rimantas, gyvendamas pas Kunigaikštį Levą, išmoko rusų kalbos, ir patiko jam Kristaus tikėjimas ir krikštijosi, o pasikrikštijęs suprato, kad šis pasaulis yra niekas, ir, palikęs pasaulį, tapo vienuoliu ir buvo pavadyntas Laurušo vardu..."
Kunigaikščių vardų lietuviškumas nekelia abejonių.
Priesaga - gaila kilusi iš senoviško lietuviško žodžio "gailas", kas reiškia stiprus, galingas (palyg.: galia, galiūnas).
Vardai, turintys -taut-, taip pat lietuviškos kilmės.
Vytauto vardo užrašymai jos susirašinėjimuose su Vokiečių Ordinu (Codex epistolaris Vitoldi, 1882): Vytautas-hertroge Wytauten (vok. 1384),hertzogin Wytautin, Wythawd, Wytold (1387), Wytowt, Wythout (1390), Withoud, Wytawti, Wytowdus, Wythawten, Wythaut, Witaud, Wytawt, Wytavte, Wytawtis(1412), Witoldis (vok.), Wytoults, Wietaud , Wytaut (1427), hertzogin Wytautin.
Dar M. Stryjkovskis užrašė, kad lietuvių vardai savo kalboje yra su galūnėmis -as, -us, -is, --a.
Vytauto susirašinėjimuose su Vokiečių Ordinu randame užrašytas (vokiškai, Codex Epistolaris Vytoldi) Vytauto vardo formas (14-15a.): Wytawtis (1412), Witoldis (vok.), Wytoults.
Lenkų šaltiniuose randame: Lingwenis, Vytenes.
Tuo metu lietuviški vardai buvo užrašomi vokiška, lotyniška, rusiška tradicijomis ir taisyklėmis.
Įžymus lietuvių kalbininkas K. Būga nustatė šias taisyklės:
Rusų raštininkai darydavo tokius pakeitimus (13,14,15,16 a.):
- Lietuvių -а- keisdavo į -о-: Троки-Trakai, Жемойть - Žemoit. Trumpą lietuvišką -е- (э) keisdavo į savo -е-: Ердивиль - Ierdvil
- Trumpą lietuvišką I ir ilgą Y rusinai keisdavo į savo I, kuris tais laikais buvo ilgasis. 16a. kai rusiška raidė -r- tapo tvirtąja, rusai vietoje -ri- pradęjo rašyti -ry-.
- Lietuvišką trumpą -u- ir ilgą -ū rusinai keitė į savo -u- (ou).
- Lietuvišką -o- keitė į savo -a-: Birštonas, Birštan.
- Lietuvišką e (ė) tariamą kaip ilgą -e-, rusinai keitė į savo -ia-. Nevėžis -Neviaži., Strėvininkai- Striaviniki.
- Vietoje lietuviško -Jau- , -au- rusinai rašė -ou-: Jounutij - Jaunutis
- Lietuvišką -ie- keitė į -ъ-, -е-, -i-, Lpuny-Liepūnai, Литъва (Ltva)- Lietuva
- Lietuvišką - uo- keitė į -o-. Вижоны (Vyžony)-Vyžuonai
- Lietuvišką -ai- keitė į -ou-. Воишвилть (Voišvilk) Vaišvilkas, Войкгува (Voikguva)-Vaiguva
- 13-15 a. rusinai dar nerašydavo lietuviškų vardų galūnių -as-, -us-, -is.
Vietoje -is keitė į savo -ii, -i, minkštumo ženklą ь. Еоунутии, Кистютии, Троидении, Гердень (Jounutii, Kistiutii, Troidenii, Gerden)
...
Kad LDK kunigaikščiai mokėsi Slavų kalbos (t.y. ji nebuvo gimtoji), yra metraščių liudijimai:
"... Сын его Римонт достаточно вырос, и отец его Тройдень отдал его для науки языку Русскому Льву Мстиславовичу ... И живя Римонт у Князя Льва, научился языку Русскому, и полюбилась ему вера Христова [в оригинале – вера крестьянская] и крестился, и крестившись понял, что этот мир есть ничто, и, оставив мир, постригся в монахи и назван именем Лавруш...".
"...Jo sūnus Rimantas pakankamai užaugo ir jo tėvas Traidenis nusiuntė jį pas Levą Mstislavovičių mokytis rusų kalbos...Rimantas, gyvendamas pas Kunigaikštį Levą, išmoko rusų kalbos, ir patiko jam Kristaus tikėjimas ir krikštijosi, o pasikrikštijęs suprato, kad šis pasaulis yra niekas, ir, palikęs pasaulį, tapo vienuoliu ir buvo pavadyntas Laurušo vardu..."
Kunigaikščių vardų lietuviškumas nekelia abejonių.
Priesaga - gaila kilusi iš senoviško lietuviško žodžio "gailas", kas reiškia stiprus, galingas (palyg.: galia, galiūnas).
Vardai, turintys -taut-, taip pat lietuviškos kilmės.
Vytauto vardo užrašymai jos susirašinėjimuose su Vokiečių Ordinu (Codex epistolaris Vitoldi, 1882): Vytautas-hertroge Wytauten (vok. 1384),hertzogin Wytautin, Wythawd, Wytold (1387), Wytowt, Wythout (1390), Withoud, Wytawti, Wytowdus, Wythawten, Wythaut, Witaud, Wytawt, Wytavte, Wytawtis(1412), Witoldis (vok.), Wytoults, Wietaud , Wytaut (1427), hertzogin Wytautin.
LDK kunigaikščių vardų reikšmės:
1205m. Lietuvos kunigaikštis - Svelgate, Žvelgatis
Nuo "žvelgti".
Daugerute - (12-13a., mirė 1213.)
Daug ir gerute- labai geras.
___________________________________________________________________________
Mindaugas (Mindaug, Mindowe) - daug mąstantis.
____________________________________________________________________________
Kęstutis, Keistut, Кестутий
(pagal Z. Zinkevičių) Istorijos šaltiniuose šį vardą užrašydavo taip: Kenstutte, Kynstutte. Keistutt - šis variantas padarytas iš dviejų ankstesnių.
Senoviškas lietuviškas vardas Kęstas, nuo žodžio kęsti.
Miklausė, Danutė, Ringailė - Kęstučio dukros.
Sūnūs: Vytautas, Patrikas, Butautas, Tautvilas, Vaidotas, Žygimantas.
Nė vieno slaviško vardo. Visi lietuviški išskyrus Danutę, kuris galėjo būti atėjęs iš kaimyninės Lenkijos.
____________________________________________________________________________
Витень Vytenis.
Dar užrašytas Vythene, Vythenum, Wythan, Vytenes
Priesaga -еni, -еnis dažnai sutinkamos lietuvių kalboje.
Vyt (vyti) reiškia vyti, išvyti.
Vietovės Lietuvoje: Vyčiai, Vyčius, Vytogala, etc.
G. Merkatoriaus atlase1623 m.: donce Vithenes dux Lithuanorum
____________________________________________________________________________
Тройден Traidenis
Tradinti, traidalioti , karščiuotis, būti karšto būdo.
Vietovės Lietuvoje: Traidžiai, Traidžiūnai, etc.
Traidenio gimtoji kalba buvo lietuvių. Metraščiai pažymi, kad jis savo sūnų Rimantą (lietuviškas vardas) išsiuntė mokytis rusų kalbos pas kunigaikštį Levą Mstislavičių:
И коли сын его Рымонт доростал лЂт своих, и отець его Троиидень дал его для науки языка руского до Льва Мъстиславича, которыи заложыл город во имя свое, Львов. И мешкаючы Рымонту y князя Льва, и навчылся языка руского, и сподобалася ему вЂра хрестиянская и окрестилъся, и врозумЂл, иж тот свЂт ничого не ест, и опустившы свЂт и пострыгъся в чернъцы, и названо имя ему Василии Е, a прозвищом Е Лаврыш.
____________________________________________________________________________
Святорог -Šventaragis.
____________________________________________________________________________
Гердень - Girdenis
Priesaga -еni, -еnis dažnai sutinkamos lietuvių kalboje.
Vietovės Lietuvoje: Gerdvilas, Gerdvila, Gerdainis etc. Girdeti
Nuo girdėti.
____________________________________________________________________________
Gediminas - Gedemine- LDK didysis kunigaikštis Gediminas savo laiškuose minėjo Žemaitiją ir Aukštaitiją, suprasdamas jų reikšmes (aukštoji ir žemoji žemė), be abejo mokėjo lietuviškai. Tą gerai įrodo Gedimino sūnų vardai: Jaunutis, Algirdas, Kęstutis, Karijotas (kariautojas), Narimantas - lietuviški.
Žr. 1323 m. spalio 2 d. Gedimino taikos sutartis su ordinu, su Revelio (Talino) žemės danų vietininku, vyskupais ir Ryga
Štai kraštai, kuriuose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės -Aukštaičių ir Žemaičių kraštas, Pskovas ir visi rusų [kraštai], kurie yra mūsų valdžioje; iš valdovų žemių - Rygos vyskupystė ir Rygos miestas; iš magistro pusės - Klaipėda ir Kuršo kraštas, o taip pat visi, kurie priklauso Livonijai ir kurie yra to magistro ir jo brolių priežiūroje; iš Eželio vyskupo pusės - visa vyskupystė ir visi kraštai, kurie yra jo valdžioje; iš Dorpato vyskupo pusės - visa vyskupystė ir visos žemės, esančios jo valdžioje, drauge su Dorpato miestu; iš Danijos karaliaus pusės - Harija, Virlandas, Alentakenas ir visos kitos žemės, kurias jis valdo.
Dit sint de lant, dar wi den vrede mede hebbet: van unser wegene dat lant to Eusteythen unde Sameyten, Plessekowe unde alle der Russen, de under uns besethen sin..."
.....
Die Jengere Hochmeisterchronik/ herausgegeben von Theodor Hirsch. – Scriptores rerum Prussicarum, Leipzig, 1874, Bd. 5, p. 118; Chronicon equestris ordinis Teutonici incerti auctoris. – Veteris aevianalecta seu Vetera monumenta hactenus nondum visa / primus in lucem edidit adjectis observationibus suis Antonius Matthaeus. – Editio secunda, Hagae-Comitum,1738, t. 5, p. 778:
Didžiojo magistro kronika nurodo Gedimino sutartį su Eberchardo Magistru (1338m.) ir pažymi, kad sutartį pasirašė Aukštaitijos ir Žemaitijos karalius (Die coninck van Ansteiden ende van Sameyten).
......
Vokiečių įaltiniuose apie karo žygius 1315–1326m. paminėta apie lietuvių karinius planus prieš Ordiną. Juose Gediminas pavadintas Aukštaitijos karaliumi: "rex de Owsteiten".
(Preussisches Urkundenbuch, Kionigsberg, 1935,Bd. 2, Lief. 2 (1324–1331)/ herausgegeben von Max Hein, p. 381.)
......
Tauta ilgai atmena savo didvyrius, žymius žmones ir duoda savo vaikams jų vardus. Lietuvoje (ypač Žemaitijoje) 16 a. Gediminas labai populiarus vardas (bet visiškai nenaudotas Baltarusijoje).
Giedminus Galaitis, Urbik Giedminaitis, Stas Gedminaytis, Valencius Gedminaytis, Janusz Gedminaytis, Urban Gedminaytis, Giedminas Marzymaytis, Tolwayszas Gedminaytis, Liutkus Gedminaytis, Witkus Gedminaytis, Maciej Gedwidaytis
Maciej Gedminaitis, Giedminas Marzymaytis, Liutkus Gedminaytis, Tolwayszas Gedminaytis...
LDK karių surašymas 1528 m.:
Гедмин, б. Шоўдаўскай вол. Жамойцкай з-лi Gedimin, Žemaitija
Гедминович Ян, б. Дзiрванскай вол. Жамойцкай з-лi Gediminovič, Žemaitija
Гедговдович Гедмин, б. Коршаўскай вол. Жамойцкай з-лi Gedgovdovič Gedimin, Karšuva, Žemaitija
Гедмин, б. Шоўдаўскай вол. Жамойцкай з-лi Gedimin, Šeduva
Гедминович Ян, б. Дзiрванскай вол. Жамойцкай з-лi Gediminovič, Dirvėnai
Довгинойтис Гедмин, б. Коршаўскай вол. Жамойцкай з-лi Dovginoitis Gedimin, Karšuva
Кантримович Гедмин, б. Бяржанскай вол. Жамойцкай з-лi Kantrimovič Gedimin, Beržinėnai
____________________________________________________________________________
Jaunutis (белор. Яўнуцій) - Gedimino jaunausias sūnus. Etimologija aiški.
____________________________________________________________________________
Algirdas - Альгирд. Slaviškai užrašytas kaip Olgerd. Algirdas nuo alga ir girdas —labai gerai išklausiantis, gerai išklausiantis.
1370m. Algirdo laiškas Konstantinopolio patriarchui (graikiškai):
Fragmentas: Ἀπὸ τὸν βασιλέα Λιτβῶν τὸν Ἄλγερδον („nuo lietuvių karaliaus Algirdo“), ὁ βασιλεὺς ὁ Ἄλγερδος („karalius Algirdas“).
Algirdo vardas išvestas iš lietuviškojo vardo. (ne Olgerdos)
Ἄλγερδος (Álgerdos), be slaviškojo Olgerd.
Acta patriarchatus Constantinopolitani, t. 1, ed. F. Miklosich et J. Müller, Vindobonae, 1860,p. 58–581
Dr. Herbert Krüger, Ein Brief des Litauerfürsten Olgerd an den Patriarchen von Konstantinopel. In: Mitteilungen der Littauischen literarischen Gesellschaft. Heidelberg, 1907, Bd. 5, Heft 29, p. 358–361
....
Hermanas Vartbergė: Algerde
Tais pat metais (1377), tuo pat metu, mirė Algarden, pagrindinis lietuvių karalius. Jo laidotuvių metu, pagal lietuvišką tikėjimą, buvo iškilminga eisena, sudeginant įvarius daiktus ir 18 kovinių arklių.
(Eodem anno circa idem tempus Algarden, summus rex Letwinorum, mortuus est. In exsequiis magna pompa in cremacione diversarum rerum ac XVIII equorum dextrariorum secundum ritum eorum)
....
Kova už Polocką Vygando Marburgiečio «Naujoje Prūsijos kronikoje»:
2 2. Ante certa tempora narrabatur, quomodo filius Algardi esset rex in Ploskow Ruteni vero putabant in nullo eventu habere regem paganum et vi expulerunt eum Postea Schirgal cum magno exercitu intrat Russiam proponens obtinere vi Ploskow, sed Ruteni opidum defendebant, unde Schirgal mittit legatos magistro Lyvoniensi, vocans eum, promittens ordini dare terriculam perpetuo possidendam, ut eciam festinaret, quia Ruteni cum potentia resisterent ei nec curarent multitudinem suam, ideo supplicat subsidium a magistro, qui cum preceptonbus suis cum magno exercitu venit in Ploskow, pugnans contra paganos et stetit XI diebus ante Ploskow, nec voluit abcedere Schirgal in continenti magistro terram promissam presentavit, in qua magister edificavit domum Nenem advertente.
Prie kiek tai laiko, buvo kalbama, kad Polocke karaliumi buvo Algirdo sūnus (Algarde). Rusinai negalėjo net pamąstyti, kad jų karaliumi būtų pagonis ir išvijo jį. To pasėkoje Skirgaila su dideliu karių skaičiumi įsiveržė į Rusią, siekdami jėga užimti Polocką, tačiau rusinai gynė miestą, todėl Skirgaila pasiuntė pasiuntinius pas Livonijos magistrą, prašydamas pagalbos ir žadėdamas duoti šiek tiek žemių Ordinui amžinam valdymui bei ragindamas paskubėti, nes rusinai, nežiūrint į daug puolančiųjų, stipriai priešinosi. Taip jis išmeldė magistro pagalbą. Magistras su dideliu skaičiumi karių atvyko prie Polocko ir kovėsi kartu su pagonimis 11dienų ir nenorėjo atsitraukti. Skirgaila padovanojo magistrui jam žadėtą žemę, o magistras pastatė ten tvirtovę...
A. V. Kojelavičius Historiae Lituanae, 1669
psl. 297"....Algirdas, nors viešai ir laikėsi pagoniškų papročių, taičiau neseniai žmonos Julijonos įkalbėtas, sutiko priimti krikščionybę, neatsiskaė rusiškų apeigų ir Vitebske pastatė porą šventyklų rusams".
Algirdo sūnų vardai (lietuviški, pagoniški): Jogaila, Skirgaila, Švitrigaila, Kaributas (karingas būdas), Karigaila (labai karingas), Lengvenis, Vygantas (su žmona Julijona, gimę Vilniuje). Vaikai su žmona Marija, gimę ne tikrojoje Lietuvoje, turėjo krikščioniškus vardus.
Kadangi Algirdo antroji žmona Julijona buvo rusė, lietuviškus vardus vaikams galėjo duoti TIK tėvas Algirdas.
____________________________________________________________________________
Vytaut-Vytautas.
Codex epistolaris Vitoldi, 1882:Vytautas-hertroge Wytauten (vok. 1384),hertzogin Wytautin, Wythawd, Wytold (1387), Wytowt, Wythout (1390), Withoud, Wytawti, Wytowdus, Wythawten, Wythaut, Witaud, Wytawt, Wytavte,Wytawtis (1412), Witoldis (vok.), Wytoults, Wietaud , Wytaut.
Vardo etimologija: tauta ir išvydo , matomas tautos.
Yra rašytiniai šaltiniai, kuriuose minima, kad Vytautas kalbėjo su Jogaila lietuviškai.
Litwa pod wzglçdem starożytnych zabytków, obyczajów i zwyczajów, skreślona ..
Autorius (-iai): Ludwik Adam Jucewicz:
Vytautis tai mūsų Vytauto vardas, kurį Lenkijos kronikininkai vadino Witold....Liaudis jį visdada vadino Vytautis, taip vadina ir dabar...
Taip pat skaitykite:
Albinas Jovaišas. Vytauto diplomatiniai raštai.
Taip pat skaitykite:
Albinas Jovaišas. Vytauto diplomatiniai raštai.
Jogaila - lietuviška etimologija -stiprus raitelis.
Jonas Dlugošas
Šlovingos Lenkijos karalystės Analai arba Kronikos
1413m. Žemaičių krikštas
Kadangi nė vienas dvasininkas, atvykęs su karaliumi į Žemaitiją, nemokėjo žemaičių kalbos, pats Lenkų karalius turėjo aiškinti tikėjimą...Jis paaiškino kaip nusilenkti Dievui, maldas...
Jonas Dlugošas
Šlovingos Lenkijos karalystės Analai arba Kronikos
1413m. Žemaičių krikštas
Kadangi nė vienas dvasininkas, atvykęs su karaliumi į Žemaitiją, nemokėjo žemaičių kalbos, pats Lenkų karalius turėjo aiškinti tikėjimą...Jis paaiškino kaip nusilenkti Dievui, maldas...
|
|
Vokiečių šaltinis aprašo pagonio Jogailos atvykimą į Krokuvą, kur jis pamatęs šventųjų simbolius, klausinėjo apie juos ir degė žvakes. Pamatęs Marijos statulą, jis paklausė "hassto" (quid est - kas tai?), gavęs atsakymą, uždegė žvakę ir nuėjo toliau.
Tekste yra tokia citata: "...vidit ymaginem Virginis intemerathe, qui dixit "Sczossto" id est: quid est?" (paaiškinime parašyta, kad originale buvo žodžiai : W tekscie stoi niezawodnie mylnie "hassto")
Lietuviškai tai bus "Kas tai ".
Dvigubą "s" žodyje "hassto" vokiečiai panaudojo raidės "a" trumpinimui žodyje "kas"
Šaltinis:
De magna strage a. 1410, wyd. W.Kętrzyński, in: Monumenta Poloniae Historica=Pomniki dziejowe Polski, t. 4, Warszawa: PWN, 1961 (repr. 1884, p. 44-48)
Tekste yra tokia citata: "...vidit ymaginem Virginis intemerathe, qui dixit "Sczossto" id est: quid est?" (paaiškinime parašyta, kad originale buvo žodžiai : W tekscie stoi niezawodnie mylnie "hassto")
Lietuviškai tai bus "Kas tai ".
Dvigubą "s" žodyje "hassto" vokiečiai panaudojo raidės "a" trumpinimui žodyje "kas"
Šaltinis:
De magna strage a. 1410, wyd. W.Kętrzyński, in: Monumenta Poloniae Historica=Pomniki dziejowe Polski, t. 4, Warszawa: PWN, 1961 (repr. 1884, p. 44-48)
Kazimieras - LDK didysis kunigaikštis
Metraščiai ir kronikos mini, kad LDK didikai (Goštautas) mokė kunigaikštį lietuviu kalbos.
Kronika Polska, Litewska, Żmodźka y wszystkiey Rusi. M Stryjkowski. 1582. T2 (M. Stryjkovskio kronika)
Metraščiai ir kronikos mini, kad LDK didikai (Goštautas) mokė kunigaikštį lietuviu kalbos.
Kronika Polska, Litewska, Żmodźka y wszystkiey Rusi. M Stryjkowski. 1582. T2 (M. Stryjkovskio kronika)
...Tam, kad Kazimieras išmoktų kalbos, prie jo ponai pristatė lietuvių kalbos vertėjus, ką jiems lenkai atkakliai draudė, prikišdami sąjungos su Lenkija trikdymu ir karaliaus Vladislovo valios nevykdymu...
A. Vijūkas Kojelavičius. Historia Litvanica T2:
Psl. 184
Visgi lenkai atkakliai laikėsi savo nuomonės ir visapusiškai trukdė Kazimierui imtis reikalingų priemonių valdžios įtvirtinimui. Jie netgi neleido mokytis lietuvių kalbos, kuri būtų galėjusi patraukti savo krašto žmones į savo pusę.
Psl. 184
Visgi lenkai atkakliai laikėsi savo nuomonės ir visapusiškai trukdė Kazimierui imtis reikalingų priemonių valdžios įtvirtinimui. Jie netgi neleido mokytis lietuvių kalbos, kuri būtų galėjusi patraukti savo krašto žmones į savo pusę.
- Jonas Dlugošas
http://mbc.malopolska.pl/dlibra/doccontent?id=83151
http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docc...48548&from=FBC
Vertimas lenkiškai:
...Kazimiero apdovanoti kukliomis dovanomis, lenkų ponai, gavę leidimą, grįžta į Lenkiją. Keletas likusių, pilnų neapykantos, protingais lietuvių veiksmais buvo pašalinti laikui bėgant. Baimindamiesi, kad Kazimieras nebūtų labiau draugiškas lenkams, negu lietuviams, pristatė prie jo aukštus lietuvių pareigūnus bei mokė kalbos bei papročių.
|
|
|