LDK lietuviškųjų žemių Katalikų bažnyčia naudojo lietuvių kalbą kaip šnekamąją bei leido religinio turinio knygeles lietuvių kalba
Po Lietuvos krikšto 1387m. , Lietuvoje nebuvo savo bažnytinės provincijos - abi vyskupystės ir Vilniaus, ir Žemaitijos priklausė Lenkijos Gniezno katalikiškai provincijai. Tai skatino į Lietuvą siųsti kunigus iš Lenkijos, kurie nemokėjo lietuvių kalbos.
Situacija pasikeitė dėl reformacijos ir kai į Lietuvą atvyko jėzuitai. Lietuvos valdovai į bažnyčių fundacinius aktus dažnai įrašydavo reikalavimus, kad kunigai sakytų pamokslus lietuviškai, pavyzdžiui Semeliškėse, Žiežmariuose, Nemenčinėje, Eišiškėse, Ikaznėje, Rūdininkuose, Adutiškyje, Lavariškėse ir t.t.
Lietuviški pamokslai Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje vyko iki 1738m. Vėliau liko tik lenkiški. Baltarusiškai čia niekas niekada nepamokslavo..
Lietuvių etininėse žemėse buvo įkurta apie 60 proc. Vilnaius vyskupystės bažnyčių. Daugelis kunigų buvo iš Vilniaus ir Kauno apylinkių.
Lietuvių didžiausia problema - sustiprėjusi polonizacija, kurią skatino iš Lenkijos atvykę kunigai. Сстве.
......
1528m. Iš Vilniaus diocezijos Statuto (apie mokytojus):
"Тaipogi prisakome, kad kiekviena mokykla turėtų mokytojus vaikų mokymui, kurie nuo mažų dienų mokytų vaikus ir jaunuolius,..., savo mokiniams teisingai aiškintų šv. Evangeliją ir Petro laiškus abiems - lenkų ir lietuvių kalbomis (pariter utroque Lithuano et Polono idiomate)"
«Statuimus et mandamus... ut ecclesiarum rectores inibi scholas et domos ad inhabitandum habeant iuventuti scholasticae idoneam commodamque construant et parent... sacra Evangelia Epistolasque Pauli, pariter utroque Lithuano et Polono idiomate, discipulis suis ingenuis fideliter interpraetentur».
Iš Vilniaus diocezijos Statuto 1528m. (lotynų k.)
De Baptismo. «Ubi lingua Lithuana vernacula atque communis incolis est, neve ubi maior essentia sacramenti et efficatia habenda est, ibi improbus error in verborum expressione committatur, cum infantuli baptizantur, verborum, quae in baptismo proferuntur, formula non Lithuano idyomate... sed latino sermone exprimatur...» M.Szarffenberg, 1528.
...kur nereikia didelio aiškumo, vietoje lietuvių kalbos leidžiama naudoti lotynų kalbą".
Po Lietuvos krikšto 1387m. , Lietuvoje nebuvo savo bažnytinės provincijos - abi vyskupystės ir Vilniaus, ir Žemaitijos priklausė Lenkijos Gniezno katalikiškai provincijai. Tai skatino į Lietuvą siųsti kunigus iš Lenkijos, kurie nemokėjo lietuvių kalbos.
Situacija pasikeitė dėl reformacijos ir kai į Lietuvą atvyko jėzuitai. Lietuvos valdovai į bažnyčių fundacinius aktus dažnai įrašydavo reikalavimus, kad kunigai sakytų pamokslus lietuviškai, pavyzdžiui Semeliškėse, Žiežmariuose, Nemenčinėje, Eišiškėse, Ikaznėje, Rūdininkuose, Adutiškyje, Lavariškėse ir t.t.
Lietuviški pamokslai Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje vyko iki 1738m. Vėliau liko tik lenkiški. Baltarusiškai čia niekas niekada nepamokslavo..
Lietuvių etininėse žemėse buvo įkurta apie 60 proc. Vilnaius vyskupystės bažnyčių. Daugelis kunigų buvo iš Vilniaus ir Kauno apylinkių.
Lietuvių didžiausia problema - sustiprėjusi polonizacija, kurią skatino iš Lenkijos atvykę kunigai. Сстве.
......
1528m. Iš Vilniaus diocezijos Statuto (apie mokytojus):
"Тaipogi prisakome, kad kiekviena mokykla turėtų mokytojus vaikų mokymui, kurie nuo mažų dienų mokytų vaikus ir jaunuolius,..., savo mokiniams teisingai aiškintų šv. Evangeliją ir Petro laiškus abiems - lenkų ir lietuvių kalbomis (pariter utroque Lithuano et Polono idiomate)"
«Statuimus et mandamus... ut ecclesiarum rectores inibi scholas et domos ad inhabitandum habeant iuventuti scholasticae idoneam commodamque construant et parent... sacra Evangelia Epistolasque Pauli, pariter utroque Lithuano et Polono idiomate, discipulis suis ingenuis fideliter interpraetentur».
Iš Vilniaus diocezijos Statuto 1528m. (lotynų k.)
De Baptismo. «Ubi lingua Lithuana vernacula atque communis incolis est, neve ubi maior essentia sacramenti et efficatia habenda est, ibi improbus error in verborum expressione committatur, cum infantuli baptizantur, verborum, quae in baptismo proferuntur, formula non Lithuano idyomate... sed latino sermone exprimatur...» M.Szarffenberg, 1528.
...kur nereikia didelio aiškumo, vietoje lietuvių kalbos leidžiama naudoti lotynų kalbą".
"Тaipogi prisakome, kad kiekviena mokykla turėtų mokytojus vaikų mokymui, kurie nuo mažų dienų mokytų vaikus ir jaunuolius,..., savo mokiniams teisingai aiškintų šv. Evangeliją ir Petro laiškus abiems - lenkų ir lietuvių kalbomis (pariter utroque Lithuano et Polono idiomate)"
Žygimanto Senojo 1511m. laiškas Žiežmarių atstovui kapčiui:
"Mūsų lotynų raštininkas, Semeliškių kunigas Adomas pasakė mums, kad...Žiežmariuose iš gaunamų lėšų negali išlaikyti šventiko, galinčio sakyti pamkokslus lietuviškai. Todėl , norėdami padidinti katalikų bažnyčios lankomumą..prisakome Žiežmarių bažnyčiai turęti antrą šventiką, kuris sakytų pamokslus lietuvių kalba".
"Mūsų lotynų raštininkas, Semeliškių kunigas Adomas pasakė mums, kad...Žiežmariuose iš gaunamų lėšų negali išlaikyti šventiko, galinčio sakyti pamkokslus lietuviškai. Todėl , norėdami padidinti katalikų bažnyčios lankomumą..prisakome Žiežmarių bažnyčiai turęti antrą šventiką, kuris sakytų pamokslus lietuvių kalba".
Romos Popiežiaus nuncijus Julius Ruggeri 1568 m. apie lietuvių kalbą:
"Lietuvių kalba visiškai skiriasi nuo vokiečių ir lenkų kalbų, turi daug žodžių, kurie skamba kaip lotyniški, iki šiol apie jį niekas nieko nerašė. Karaliaus kanceliarija naudoja rusinų kalbą, kaipr ir piliečiai, išskyrus tuos, kurie nori kalbėti lenkiškai. "(1)
"Lietuvių kalba visiškai skiriasi nuo vokiečių ir lenkų kalbų, turi daug žodžių, kurie skamba kaip lotyniški, iki šiol apie jį niekas nieko nerašė. Karaliaus kanceliarija naudoja rusinų kalbą, kaipr ir piliečiai, išskyrus tuos, kurie nori kalbėti lenkiškai. "(1)
Žemaičių Vyskupas Martynas (1492–1514/15)
1502m. atsisakė patvirtinti LDK Didžiojo kunigaikščio Aleksandro pasiūlytą kunigą iš Lenkijos, Krokuvos, nes jis nemokėjo lietuviškai. (2).
1502m. atsisakė patvirtinti LDK Didžiojo kunigaikščio Aleksandro pasiūlytą kunigą iš Lenkijos, Krokuvos, nes jis nemokėjo lietuviškai. (2).
1501m. LDK Didysis kunigaikštis Aleksandras
Vilniaus vyskupui Taborui perdavė 28 bažnyčių patronacijos teisę su sąlyga, kad jis parinks tinkamus šiam darbui ir mokančius lietuviškai kunigus.- (3)
Vilniaus vyskupui Taborui perdavė 28 bažnyčių patronacijos teisę su sąlyga, kad jis parinks tinkamus šiam darbui ir mokančius lietuviškai kunigus.- (3)
Nuo 16 a. pradžios
Bažnyčių fundatoriai į privilegijas įtraukia reikalavimus, kad būtų samdomas šventikas, mokantis lietuvių kalbą.(3)
Bažnyčių fundatoriai į privilegijas įtraukia reikalavimus, kad būtų samdomas šventikas, mokantis lietuvių kalbą.(3)
Żywoty biskupów wileńskich. Przyałgowski, Wincenty .1860 (Vilniaus vyskupų gyvenimai, lenkų k.)
Biskupstwo wileńskie (Vilniaus vyskupija
Naugarduko vaivada ir LDK maršalka Jonas Zabžezinskis fundavo bažnyčią Alytuje
"...kad kunigas klebonas ugdytų vikarą mokantį lietuviškai"
Biskupstwo wileńskie (Vilniaus vyskupija
Naugarduko vaivada ir LDK maršalka Jonas Zabžezinskis fundavo bažnyčią Alytuje
"...kad kunigas klebonas ugdytų vikarą mokantį lietuviškai"
Apie Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnaciją про коронацию образа Божей матери Тракайской.
pamaldos vyko lenkiškai ir lietuviškai, šiek tiek vokiškai vokiečių piligrimams.
...lietuviškai pasisakė kunigas Juzefas Puzina - smolensko kanauninkas, kunigas Mykolas Peciukevičius Žaslių klebonas, Jonas Zubrevičius- lietuvių pamokslininkas šv. Jono bažnyčioje Vilniuje ir Jonas Paškauskis, Vilnaius akademijos profesorius.
pamaldos vyko lenkiškai ir lietuviškai, šiek tiek vokiškai vokiečių piligrimams.
...lietuviškai pasisakė kunigas Juzefas Puzina - smolensko kanauninkas, kunigas Mykolas Peciukevičius Žaslių klebonas, Jonas Zubrevičius- lietuvių pamokslininkas šv. Jono bažnyčioje Vilniuje ir Jonas Paškauskis, Vilnaius akademijos profesorius.
|
|
Apie lietuvių kalbos vaidmenį Vilniaus diocezijoje.."Lietuvių ir lenkų kalbos buvo naudojamos Lietuvos katalikų bažnyčiose pamoksluose ir giesmėse religinių jausmų vystymui žmonių širdyse..."
"Katalikų bažnyčia mokė lietuvius (litwinow) lietuviškai, lenkus lenkiškai, maišytose parapijose ir lietuviškai ir lenkiškai."
..Kai 16 viduryje po Tridento suvažiavimo rekomendacijų atsirado pirmieji lenkiški katekizmai ir maldos lenkams, Daukša 1595m. išleido Katekizmą lietuviškai. Dar iki jo parengė ir 1599m. išleido Wujeko Postilę lietuviškai. Jėzuitas Širvydas (lietuvių pamokslininkas) išleido pirmąją lietuvišką gramatiką ir lenkų, lotynų-lietuvių žodyną.
Nuo 1588 m. jėzuitas Jaknavičius, ..., apeidavo kaimus ir trobesius, pamokslaudamas lietuviškai ir 17 a. pradžioje išleido lenkiškas ir lietuviškas Evangelijas.
Ksaverijus Bogušas Vilniaus kanauninkas 1806m. rašė apie Lietuviu kalbos ir liaudies ištakas
Vilniuje buvo leidžiami Bažnytinių Apeigų ritualai lenkų ir lietuvių kalba iki 19a. vidurio. Rusų cenzūra tuo metu išbraukė lietuviškus tekstus iš knygelių. Tada lietuviški tekstai buvo spausdinami Krokuvoje tiems, kas neturėjo senojo leidimo.
...
"Katalikų bažnyčia mokė lietuvius (litwinow) lietuviškai, lenkus lenkiškai, maišytose parapijose ir lietuviškai ir lenkiškai."
..Kai 16 viduryje po Tridento suvažiavimo rekomendacijų atsirado pirmieji lenkiški katekizmai ir maldos lenkams, Daukša 1595m. išleido Katekizmą lietuviškai. Dar iki jo parengė ir 1599m. išleido Wujeko Postilę lietuviškai. Jėzuitas Širvydas (lietuvių pamokslininkas) išleido pirmąją lietuvišką gramatiką ir lenkų, lotynų-lietuvių žodyną.
Nuo 1588 m. jėzuitas Jaknavičius, ..., apeidavo kaimus ir trobesius, pamokslaudamas lietuviškai ir 17 a. pradžioje išleido lenkiškas ir lietuviškas Evangelijas.
Ksaverijus Bogušas Vilniaus kanauninkas 1806m. rašė apie Lietuviu kalbos ir liaudies ištakas
Vilniuje buvo leidžiami Bažnytinių Apeigų ritualai lenkų ir lietuvių kalba iki 19a. vidurio. Rusų cenzūra tuo metu išbraukė lietuviškus tekstus iš knygelių. Tada lietuviški tekstai buvo spausdinami Krokuvoje tiems, kas neturėjo senojo leidimo.
...
|
|
Karaliaus Zigmunto III įsakymas Stakliškių bažnyčioje pamokslus sakyti lietuviškai
1501 metais Didysis kunigaikštis Aleksandras 28 parapijų kunigams įsakė pastoviai sakyti vesti pamaldas ne lotyniškai, o lietuviškai (Lythuanici idiomatis)
_1.png)
|
_1.jpg)
|
1 - Dolistov,
2 - Gonionzas, 3 - Тščiana 4 - Darsūniškis, 5 - Daugai 6 - Мerkinė, 7 - Dubičiai 8 - Vasiliškės, 9 - Pabaiskas 10 - Lyda, 11 - Belica, 12 - Molčad 13 - Slanimas, 14 - Rudamina 15 - Nemenčinė, 16 - Dubingiai, 17 - Bystrica 18 - Linkmenys, 19 - Švenčionys, 20 - Valažinas, 21 - Моlodečnas 22 - Кrasnoje Selo, 23 - Radaškovičiai 24 - Кodainovo, 25 - Utena, 26 - Аnykščiai, 27 – Ramygala 28 - Rokiškis |
1528 m. Vilniaus vyskupystės sinodo įstatuose buvo reikalaujama, kad kunigai laikytų vikarus, mokančius lietuvių kalbą, o mokytojai mokytų vaikus lietuvių ir lenkų kalba. -(4)
из переписки Адама Брока о делах типографии (письмо от 1595.IV.18) что администратор, прелат Виленского эпископства Война "..хотел дать нам печатать из средства эпископства Литовский Катехезис, а шановный пан эпископ Жемойти хотел тем же способом печатать Литовскую Постиллу из своих средств":
|
|
Adam Brock, apie 1542–1605 - англичанин, езуит, 1602-1605г. ректор Вильнюской Академии
Как пощитал польский историк Охманьски В Вильнюском бискупстве одной Приходской пришлось 540 км2, однако на литовские Приходские пришлось 350км2 територия, а русинские 950км2 територия т.е. количество католиков на русинских землях было мало.
|
|
|
Евангелия польская и литовская 1674г. Для поляков и литовцев г. Вильнюса
Lopacinskis, Jonas Domininkas (Jan Dominik Łopaciński),, Metay szwęti : arba Jubileuszas didis nuog szwęciausia tiewa Piusa Sieszta... / Jona Dominyka Lopacinska... su prideimu reykalingu Pamoksłu, ir Małdu... - 1776
Бискуп Жемайтский, 1776 выпустил книгу на литовском, следовательно знал литовский язык. На первой странице написано, что выпущено в Вильне (Wylniuj). По его указу выпущены и другие релиогиозные книги по литовски: "Kningiale apraszanti broctwa Families Szwentos" и "Metay Szwęti arba Jubileuszas Didis nuog Szwęciausia Tiewa Piusa Sieszta".
Бискуп Жемайтский, 1776 выпустил книгу на литовском, следовательно знал литовский язык. На первой странице написано, что выпущено в Вильне (Wylniuj). По его указу выпущены и другие релиогиозные книги по литовски: "Kningiale apraszanti broctwa Families Szwentos" и "Metay Szwęti arba Jubileuszas Didis nuog Szwęciausia Tiewa Piusa Sieszta".
Ritvale sacramentorum, 1688. Lithvanice - литовский язык
|
|
|
Христианское поучение в издании Виленской академии 1725 года.
Sposób mówienia w kościele pacierzy po Litewsku
Sposób mówienia w kościele pacierzy po Litewsku
|
|
Как производится прием в братство Провидения Божия при костеле Петра и Павла в Вильнюсе?
Особа записывающаяся должна говорить следующие слова:
Особа записывающаяся должна говорить следующие слова:
|
|
Бенедикт Война Бископ Виленский (c. 1600) рекомендует катехизис Ледесмы переведенный на литовский язык
|
|
Документ для Стаклишков 1596 год с требованием употребления литовского языка в костеле.
|
|
1-Relacye nuncyjuszów apostolskich i innych osób o Polsce od roku 1548 do 1690,
t. 1, Berlin –Poznań: księgаrnia B. Behra, 1864, стр. 171
2-M. Kosman, Polacy w Wielkim Księstwie Litewskim, стр. 355
3-Codex diplomaticus ecclesiea cathedralis necnon dioecesis Vilnensis, edd. J.
Fijałek, S. Kutrzeba, Kraków, 1932–1948. Но. 507, стр. 616–617
4-Reda Bružaitė. VILNIAUS IR ŽEMAIČIŲ VYSKUPIJŲ PARAPINĖ DVASININKIJA
XV–XVI A. TREČIAJAME KETVIRTYJE
t. 1, Berlin –Poznań: księgаrnia B. Behra, 1864, стр. 171
2-M. Kosman, Polacy w Wielkim Księstwie Litewskim, стр. 355
3-Codex diplomaticus ecclesiea cathedralis necnon dioecesis Vilnensis, edd. J.
Fijałek, S. Kutrzeba, Kraków, 1932–1948. Но. 507, стр. 616–617
4-Reda Bružaitė. VILNIAUS IR ŽEMAIČIŲ VYSKUPIJŲ PARAPINĖ DVASININKIJA
XV–XVI A. TREČIAJAME KETVIRTYJE
Taip pat skaitykite:
- Kražių kolegijos istoriniai šaltiniai (17a.)
- Ieva Šenavičienė. Dvasininkija ir lietuvybė