Lietuvos Didžioji kunigaikštystė





  • Įvadas
  • Lietuva ar Litva?
    • Iš istorinių dokumentų >
      • Vilnius-Vilnia
  • Gramatikos, žodynai, kalbos aprašymas
    • Pavardžių rašymas viduramžiais
  • Iš istorinių dokumentų
    • Lietuvos metrika
    • Lenkų šaltiniai >
      • V. Sirokomlė
      • M. Balinski
      • Jonas Dlugošas. Historiae Polonicae
      • A. Rotundus
      • Kroniki polska Marcina Bielskiego
      • T. Narbut
      • M. Mechovskis
      • Geografia Krotka, 1782 Vilna
      • А. Мickevičius
    • Lietuvos didikai
    • Lietuvos bajorai >
      • LDK kariuomenės surašymas
      • LDK kariuomenes surašymas 1565-1567m.
    • Henriko Latvio kronika
    • P. Duisburgietis
    • Bychovco kronika
    • Lietuvos ir Žemaitijos kronika
    • Codex epistolaris Vytoldi
    • Michalonis Litvani, Mykolas Lietuvis
    • А. V. Kojelavičius
    • P. Šafarikas
    • Conrad Malte-Brun
    • LIETUVOS KELIŲ APRAŠYMAI XIV a.
  • LDK didieji kunigaikščiai
    • Aleksander Brückner
  • Įžymūs lietuviai
    • XIX amžius
    • Pagarba didžiavyriams
  • Knygų leidyba
  • Švietimas
  • Vilniaus krašto lietuviai
    • Statistika
    • LDK gyventojai
  • Mažoji Lietuva
  • Lietuvių kalba LDK katalikų bažnyčioje
    • Lietuvių kalba ir jezuitai
  • Kaip LDK vadinosi senoji baltarusių kalba
  • Žemėlapiai
  • Video&straipsniai
  • Nuorodos
×



Picture
Rytų Lietuvos pilkapių bei aukštaičių kapaviečių kultūra turi tiesioginį ryšį su 14-15a. Lietuvos bajorais. 
​

1. Gimtosios bajorų vietos randasi  rytų Lietuvos pilkapių bei aukštaičių kapaviečių kultūros areale.  Kaip nebūtų keista, dabartinės Baltarusijos teritorijoje šie bajorai ir jų giminaičiai gavo žemes iš LDK kunigaikščių kaip dovanas.  
2. Visos bajorų giminės 14-15a. sandūroje buvo pagonių tikėjimo. Tai patvirtina jų pagoniški vardai, o taip pat faktas, kad priėmę katalikybę, jie gavo krikščioniškus vardus.
3. Kad Gediminaičiai buvo šių kultūrų atstovais, patvirtina kad ir Algirdo palaidojimas, kuris buvo sudegintas su žirgais, apranga, diržu ir visais ginklais. Beje, labai gerai atspindi situaciją 14a. rusino-vienuolio chronografas apie lietuvių kremaciją 14a.: "Се есть прелесть поганъская, и в нашои Литве то ся водило злое дело и до Витовта, бо Витовтову жону во Иряколе сожгли по смерти и потом почали переставати жечися". (Toks yra gražumas pagoniškas, ir mūsų Lietuvoje toks blogas dalykas buvo daromas ir iki Vytauto, nes Vytauto žmoną Ariogaloje po miries sudegino ir po to jau pradėjo nebedeginti). Metraštininkas pažymi, kad lietuviai dar 14a. antroje pusėje išlaikę kremaciją. Taigi vienuolis matė, kad lietuviai buvo pagonys ir, kad turi skirtingą nuo rusinų laidojimo paprotį.  
4. Daugelis kapaviečių funkcionavo labai ilgą laiką, pradedant 5a. ir baigiant 18a. T.y. nebuvo jokių ryškių etnoso pasikeitimo požymių. Tuo tarpu didelėje Baltarusijos teritorijoje (išskyrus lietuvių-baltarusių paribį) nėra tokių kapaviečių, nei tokių ceremonijų, tuo labiau 13-14a. Taip pat ir rytų Lietuvos pilkapių inventorius smarkiai skiriasi nuo krivičių ir dregovičių inventoriaus.



Kas liečia pavadinimą "litvinai"  - 13-15a. periode ne visi LDK gyventojai taip vadinti, nes Metrikoje ir kituose dokumentuose tuo pat laikotarpiu minimi ir "litvinai" ir "rusinai". Ir tarp jų minimi skirtumai. Bendrai priimtu pavadinimu "litvinai" pradėta vadinti 16a., kai faktiškai skirtumas tarp lietuvių ir baltarusių pamažu pasidarė neryškus, dėl gyvenimo bendroje valstybėje. Kaip tik tam laikotarpiui atsirado ir terminas "viena bajorų (šlėktų) tauta", kuris smarkiai įtakojo termino "litvinai" naudojimą plačiąją prasme, nes 16-17a. taip šlėkta pažymėdavo savo priklausomybę LDK, demonstruodama skirtumą nuo Lenkijos karalystės šlėktų.

Kaip LDK rusėniškuose dokumentuose parašytos tikrųjų lietuvių pavardės:
Lietuviai užrašyti keturiais būdais:
  1. Lietuviškas vardas su galūnė - s, tačiau pavardė slaviška tradicija su galūne -ič.
  • Юргись Пиктурновичь - Jurgis Pikturnovič
  • Сатнись Сикмиловичь - Satnis Sikmilovič
  • Вацусь Витковичь - Vacius Vitkovič
2.  Vardas su slaviška galūne  (ir neturi galūnės -s), pavardė lietuviška tradicija. 
  • Есь Сирайтисъ - Es Siraitis
  • Станислав Радвилайтис - Stanislav Radvilaitis
  • Михал Гедминйтис  - Michal Gedminaitis
3. Ir vardas ir pavardė -  lietuviška tradicija. 
  • Jakus Mackaytis
  • Юргис Буйвидайтись - Jurgis Buivydaitis
  • Римшись Левойтись - Rimšis Levoitis
4. Ir vardas ir pavardė  - slaviška tradicija. Kad tai lietuviai, lengva atpažinti iš lietuviškos etimologijos, panašumą į pavardes, užrašytas lietuviška tradicija bei gyvenamąją vietą (kai kuriais atvejais bajorai turi jau krikščioniškus vardus ir tėvavardžius, todėl etimologija remtis negalime. Pagal tai, kad jie gyveno Žemaitijoje ir tikrojoje Lietuvoje, galima remtis jų lietuviška kilme).
  • Мартын Будревичь (budrus) - Martin Budrevič
  • Матей Гинтовтовичь (ginti tauta) - Matej Gintovtovič
  • Балторомей Гинвиловичь (ginti) - Baltoromej Ginvilovič
  • Нацось Пукевичь (pukas) - Nacos Pukelevič
  • Миколай Мажовичь (mazas) - Mikolaj Mažovič
  • Мицько Гинтовтовичь (ginti tauta) - Micko Gintovtovič
  • Юрей Товтковиччь - Jurej Tovtkovič
  • Михайло Мижтовтовичь - Michailo Mižutovič
  • Станислав Товтвидовичь (tauta) - Stanislav Tovtvidovič
  • Станислав Гирдевичь (girdeti) - Stanislav Girdevič

Tokiom tipo pavardės retai sutinkamos, o dažniau visai nesutinkamos rusinų žemėse: Polocko, Bresto, Vitebsko, Minsko, nors jų galima rasti lietuvių-baltarusių paribyje: Gardino, Lydos, Naugarduko žemėse. Čia 16-17a. lietuviai gyveno šalia rusinų, kartais suslavėdavo, bet pavardės etimologija likdavo lietuviška. 
Tipinės rusinų bajorų pavardės LDK:
  • Яцько Быстреский  - Jacko Bystreckij
  • Грыдко Юревский - Grydko Jurevskij
  • Семен Федоровичь - Semion Fedorovič
  • Олкесей Зенковь - Oleksej Zenkovič
  • Михаило Стрыжь  - Michailo Stryž
  • Кузьма Смоленин  - Kuzma Smolenin

(būdingi vardai: Ivanas, Michailas, Kuzma, Oleksej ir t.t.)  

LDK bajorų sąrašuose žemaičių bajorų pavardės beveik visada užrašytos su galūne -s. Žemaičiams būdinga pavardės priesaga  -ait--ojt-. Tačiau ir čia randame rusiniškos tradicijos užrašymų su galūne -ič. 
Voinis Narkovič, Satnis Sikmilovič, Andrus Olechnovič, Vacus Vitkovič, Jurgis Qkovič ir t.t.
Tikrosios Lietuvos bajorai užrašyti 4 būdais, tačiau nemažai be galūnių - s, nors pavardžių etimologija lietuviška. 
  • Матей Гинтовтовичь - Matej Gintovtovič (ginti tauta)
  • Юрей Товтковичь - Jurej Tovtkovič (tauta)
  • Ян Жвирбловичь  - Jan Žvirblovič
  • Петр Плокштевичь  - Petr Plokštevič 
Kad lietuviškos pavardės būdavo perrašomos rusiniška tradicija, jas rusinant, matome iš pavyzdžio: 
(tame pat rašte tas pats žmogus užrašytas skirtingai): 
  • Есь Сирайтисъ держава Плотельское - Es Siraitis, Platelių valdytojas
  • Есь Сировичь- Es Sirovič kitoje rašto vietoje. 
Tas pats Kražių valsčiuje
psl. 65 apačioje:
  • Станислав Радвилайтис- Stanislav Radvilaitis
  • Станислав Радвиловичь - Stanislav Radvilovič
  • Григорий Ясайтий и Григори Ясовичь - Grigorij Jasaitij ir Grigorij Jasovič
Informacija paimta iš: Акты Виленской археографической комиссии: Том XXIV. Акты о боярах.


Księdza Wojciecha Wijuka Kojałowicza herbarz rycerstwa Wielkiego Księstwa Litewskiego (Vijuko Kojelavičiaus LDK riterių herbynas, lenkų k.)
kai kurie lietuvių kilmės bajorai: atidaryti .

LDK 1528m. kariuomenės surašimas (rusų k.)
pavardžių analizė: atidaryti

Vilniaus vaivadijos registras, 1690m.  Atsisiųsti. Lenkų k.

Daugelis pavardžių (tame tarpe ir lietuviškos) užrašytos lenkišku stiliumi su galūne -ski. Lietuviškas pavardes atsekame pagal jų lietuvišką etimologiją ir gyvenamą vietą. Deja, labai sunku atsekti lietuvius, kurie turėjo krikščioniškus vardus. 
Sąraše yra ir Konstantinas Sirvydas, lietuvis, lietuviškos gramatikos ir žodyno leidėjas:


Vietovė                         pavardė
Dobuze                         Konstanty Sirwid (taip įrašytas sąraše)


Bajorų pavardės su lietuviškomis galūnėmis: 

Samuel Mojgisz, Jan Wojniusz, Andrzej Dowknis, Samuel Korotejgis, Kazimierz Mojgis, Bartlomiej Ploksztys, Malgier Mojgis.
​

 lenkiškuoju stiliumi įrašytos, neabejotinai lietuviškos pavardės :

Jan Duksza
Proksza
Augustin Jursza
Symon Jan Jursza
Krszysztof Szukszta/Biržėnų seniūnas
Jan Rimsza
Eliasz Medeksza (medis)
Samuel Rugujza
Jan Dowksza
Jerzy Budrewicz Grimza (gremzti)
Wladislaw Grimza
Marcin Rymsza (ramus)
Mateusz Rowba
Jozef Jursza
Marcin Rowba (riauba)
Jan Bujwid Ruksza
Maciej Borejsza
Samuel Rugujža (rugys)
Wojciech Plokscia (plokscias)
Jan Dowksza
Zygmunt Szukszta
Michal Medeksza
Wladislaw Giržda

Jerzy Kupsc (kupstas)
Eliasz Medeksza (medis)
Andrzej Graževicz (gražus)
Dawid Morgievicz (margas)
Samuel Rugujža (rugys)
Kazimierz Možejko (mažas)
Wojciech Plokscia (plokscias)
Aleksander Dzydziull (didziulis)
Maciej Ginejko (ginti)

Kontowt (tauta)
Pukien (pukas, pukenis)
Krepsztut (krapstyti, krepstutis)
Jerzy Borejko (Bareika, barti)
Jakub Boląndz (balandis)
Stanislaw _Žomojtel
Stefan Wojsbun (vaisbunas)
Michal Rimtowt
Konstanty Sirwid
Stanislaw Gintowt
Gimbutt
Stanislav Swolkun
Aleksander Ejgird (girdeti)
Jerzy Gintowt (ginti tauta)
Kazimierz Wysogird (viska girdeti)
Maciej Ginejko (ginti)
Mikolaj Bildziukievicz (bildeti, bildukas)
Marcin Rymsza (ramus)
Adam Dowgird (daug girdeti)
Mikolaj Boląndz (balandis)
Stefan Wojzbun (vaizbunas)
Andrzej Zemojtel
Jerzy Boltuc (baltas, baltutis)
Marcin Rowba (riauba)
Pavel Zomojtel
Stanislaw Dewejko (deveika, devetis)
Klemens Burblejk (burbeti)
Krzysztof Pilwo (pilvas)
Jan Girdwill (girdeti)



Žemaičių bajorų sąrašas 1390-1430m.

1865 - 1915m. išleisti Vilniaus archeografinės komisijos aktai. Išleista 39 tomai, liečiantys LDK. Rusų k.
T. 24, T 35:
Kauno pavieto bajorai žemaičiai , 
Petr Piturnas  1503m.
Janel  Prišmontis 

Matej Jusaitis 
Es Siraitis, Platelių valdytojas
Petr Girdovič
Andrej Goilevič Žemaičių ponas
Vojtok Gojlajij Žemaičių ponas
Ezof Sirutij Žemaičių paseniūnis  
Urban Vozgintajtis 
1518m. Martin ir Matej Stasaitij - Viduklės bajorai.
Januško Dogvilovič Vilius
Michail Gedminaitis
Petraš Gintovič
Aleksandro Martinaitis
Andrej Ivoškoitis
Tomaš Monkaitis

Gric Tovtkevič Viduklės bajoras
Petras ir Grigorij Jurjevič  - Raseinių bajorai
Andrej Voškoitis
Jan Plikis prievaizdas iš Viduklės.
Januš Spirgoitis
Grigorej Stanoitis
Kauno pavieto bajorai
Petr Budrevič (budrus)
Jakub Buivid   
 Lavrin Tvirbutovič  (tvirtas)        
ponas Michail Kulvietij, Kauno teisėjas Grigirej Diržas
Grigorej Dryževič
Jakub Bublis
Jakub Išora
Gailiuševič
Petr Vizgird
ponas Gric Jovtkaitis
Žemaičių bajorai: 

Jakub Pocoitij
Lavrin Šukšta
Jan Plungsnovič
Martin Petraitis
Stanislav Kukaitis
Pavel Sokenaitis
Petr Semenaitis

Andrej Narkoitis
Jakub Pocoitij
Petr Pavlaitis
Jurgis Čefanovič
Piotras Naikovič
Mikolia Andriuškoitis
Petr Budrik  (budrus)
Lavrin Kontrymaitis
Mikolaj Butaitis
Olechno Karvel
Grigor Bartkaitij
Piotr Giedraič
Urban Bortkaič
Macej Stanaič
Dovgintovič Vizgird
 Григор Барткайтий

​

Т. 35 (18 a. Trakų, Vilkmergės pavietas
)

Geigalas Tomaš
Dagis Matvej
Devenis František
Kisieliūn Baltazar
Kemeklis Vavrynec, Jakub
Kiršulis Stefan

Mateusz Radwielis boiar
Symon Rudwalis boiar
Andrzej Pilutis boiar

Maciej Wilkialis Boiar
Pavliukanis Michal
Paciukynas Josif
Pilutis Andrej
Vilkas Josif
Vojtkunelis Kazimir
Stanislav Gaigalas
Vitkus Josif
Gaigalas Tadeuš
Kemeklis Vavrinec
Klebanas Mikolaj
Matejūnas  Kazimir
Matejūnas Jurij
Radvelis Matvej
Ruklis Michail Vilkomergės bajoras

Simonis Stanislav
Skapas Jakub
Urbanaitis Jan
Urbanaitis Mateuš
Čepanis Jurij
T24. 1528m. Vilkomergės pavietas: 
Mikolaj Daugialovič
Bernat Montrymovič
Mikolaj Mažovič
Micko Gintovtovič
Andrej Vojšvydovič
Jan Gedroit
Bernat Maloburnis
Matej Gintovtovič (ginti tauta)
 Jurej Tovtkovič  (tauta)
 Matei Songajlovič
Gryn Jatovtovič
Bernius Olechnovič
Stanis Butykovič
Jurgis Rymovič
​Jurgis Ruikuižievič
​Jurgel Stankovič
Jevnis Sutkovič
Jurgis Matis Bartoševič
Stanis Dovmontovič
Natys Boreikovič
Stanis Narbutovič
Stanis Rymdievič
Butvil Miškovič
Romaško Ikanis
Michailo Mižtovtovič
 Piotr Sirwid porucznyk Wilkomirski

Butkovič Stanis
Lydos pavieto bajorai 1528m. T.24
Eišiškių bajorai

 Mikolaj Montvilovič (balandis)
Boguš Tovtvilovič (tauta)
 Mitas Nacevič
Tovtvid Michailovič
Mitus Juškovič
Mikolaj Kestovtovič Lencus
Janelis
Tomko Tovtvilovič
Nacos Pukevič (pukas)
 Kan Kvetinis (kvietinis)
 Nesnko Nešys
Petko Banoinis
Tllvik Beitemvis
Jakub Tvirbutovič (tvirtas)
Betevič Bogdius
Goidis Jakub (Krėva) 

Kauno pavietas, Trakų bajorai t.24
​

Stanislav Daugintovič (daug, ginti)
Baltoromej Ginvilovič  (ginti)
Martyn Budrevič  (budrus)
Martyn Puseilnis 
Stanko Kotovtovič (tauta)
Michno Višunis
Budrys Andriuškovič
Jurgel Žostkevič
Stanislav Tovtvidovič Diržys
Stanislav Girdevič  (girdeti)
Jakun Sirtovtovič (tauta)

Upytės bajorai t.24
​

Drutis Nupovič
Nomeikšas Skreiktovič
Juri Gontovtovič (ginti, tauta)


Jakutas Januševič
Marko Sirtovtovič  (tauta)  
Stanis Doviatovič
Stan Sirtovtovič (tauta)

Girtovt Beinarovič

Eišiškių bajorai 
​

Bortko Boinis Gertovtovič
Jurij Tovtkovič
Jan Kvitynis
Naruš Dovgialovič  (daug galintis)
Bortko Gimtovtovič (gimtas, tauta)
Tovtvil Michailovič (tauta, tautvilas)
Mitus Juškovič

Jan Voločkaitis
Voitaitis Pavel


Raseinių valsčius t.24
​

Oleksej Odgaitis
Jurij Ošvoloitis
Macko Odgaitis
Jan Možaitis
Rimšis Levoitis
Jurgis Buivydaitis
Stanis Dovgovtis
Mikolaj Daškaitis
Jurgis Pikturnovič
Macko Mankaitis
Grigor Budvidoitis
Voinis Narkovič
Sorgis Michailovič
Satnis Sikmilovič



LDK bajorai baltarusiai (rusinai):t.24

Semion Doreckij Mogiliovas 
Pinsko pavietas, 1495m.
Danil Rusovič
Jan Stojanovič
Michail Dolskij
Karp Karpovič
Gryn Prasolovič
.......................................
Andrej Myškovskij
Jurij Baranovskij
Vasilij Skiporov
1665m Pinskas:
Vaska Dvoraninovič
Stepan Dvoraninovič
Ivan Zacharevič Mogiliovas 1699m.
Levon Chžymanovskij - Polockas
Ignat Lopucha 1476m.
Ivan Nikonov - 1772m. Brestas
Chvedor Kaminski
Vasil Levandovič
Pavel Zavryda -Sluckas
Stanislav Targoinev -Minsko pavietas 1552m.

Slonimo pavietas t.24

 Michail Polubinskij
Krištof Sinkovskij
Fedor Repnickij
Andrej Ilkovskij
Seniuto Michevič
Esko Grinevič

Polocko žemė 

Jacko Bystreckij
Grydko Jurevskij
Semion Fedorovič
Oleksej Zenkoviw
Michailo Stryž
Kuzma Smolenin
Vasilij Seliavič
Ivan Prydybailo
Ivan Koren
Tuša Bykovskij
Daško Čiž
Artiom Lukoško
Miško Kapustin


T. 38:
Andriuškaitis Jan
Ostrovok-Jablonovčizna inventorius Naugarduko paviete, 1797m.
Bulčiūnas Jurij Naugarduko pavieto rotmistras

................................
Kazimir Burba Šiaulių žemės raštininkas, 1790m. 
Daukša šlėkta 1795m.
Degulis Stefan (18a.)
Degutis Jan, Širvintai
Didžiūnas Jan, Vilniaus pavietas
Žemeitis Kazimir, Širvintai 
Koralis Kazimir
Ignacij Šukšta, Upytės miesto teisėjas
Jukšta Tomaš, Laukšadni (?) vaitas Vilniaus vaivadijoje, 1793m.
Jukšta Jurij
Janušis Kazimir
Janušis Martin,
Janušis Macej,
Janušis Stanislav
Jan Janušis Bartkūnų bajorai (Vilniaus vaivadija, 1793m.) 

T 25, T30 , T 35, T 13
Karališkieji bajorai:
Godraitis Andrej
Drabaitis Valiūnec
Grigalaitis Jan
Kelpšaitis Urban
Kinšaitis Ščeput
Kozakaitis Nikolaj
Krigzdinaitis Tomaš
Krutilaitis Macej
Kulvetis Michail, Kauno teisėjas
Kusleikaitis Nikolaj
Kiavlaitis Petr
Pakšaitis Jurgis
Mackevič Jurgis

​
Metkoitis Jurij
Mikolaitis Mitkus
Mikutaitis Andrej
Monkaitis Pavel
Monkaitis Jurgis
Montvilaitis Voitech
Narvilaitis Pač
Narvilaitis Januš
Pelkaitis
Petraitis Jan
Petraitis Šeputis
Petrašaitis Matej
Piktunaitis Galenš
Pustaitis Andrej
Počaitis Petr, Nartikų vaitas
 Sangalovič Jakubaitis
Tomašaitis Matej
Stanaitis Jakov
Stanaitis Januš
Javmonaitis Pavel
Jagminaitis Adam
Janelaitis Lavrin
Jankaitis Petr
Jasaitis Baltoromej

Jakšaitis Pavel
Janaitis Simko
Bacaitis Nikolaj
Bernataitis Jan
Bišultis Jan
Bružaitis Pavel
Butvilaitis Pavel
Butvilaitis Juč

Т1. 1361-1598m.. psl. 248
1592m. gruodžio 2d. Raštas žemaičių gyventojams Bartolmėjui ir Petrui Butkovičiam 

.....skundėsi mums Karšuvos bajorai vardu: Nargulos, Monkus, Jurgin Žadeikovičiai, ir Šatkus ir Butkus Junčovičiai...

​Bartolomej ir Petr Butkovičiai  - Butkaus Junovičiaus sūnūs. 

Žemaičių žemės raštininkas Adam Rusteikovič  (nuo rūstus, tėvas Rusteika) - lietuvis, todėl bajorų vardus užrašė lietuviška forma.


Tekstas rusų kalba:​

Picture

Czesław Malewski, rękopis „Rody szlacheckie na Litwie w XIX wieku. Wilno i powiat wileński”
Spis szlachty zamieszkałej w m. Wilnie w różnych latach XIX wieku. Vilniaus miesto šlėktos sąrašas 19a. 
Informacja z metryk kościelnych.":

neabejotinai lietuviai:

Anczyc Wilno 1873 r., Brazajtis, Wilno 1906 r. , Andrys, Wilno 1859 r., Bildzis, Wilno 1864 r. , Burbis Wilno 1883 – 1898 r., Bużkus, Wilno 1900 r., Cetys, Wilno 1828 – 1844 r, Dauksza, Wilno 1813 – 1906 r, Dymsza, Wilno 1823 – 1869 r , Dukszta, Wilno 1795 – 1899 r., Gejnisz, Wilno 1895 r. , Gira, Wilno 1885 r., Jursza, Wilno 1817 – 1868 r, Kietrys, Wilno 1836 r. , Kumas, Wilno 1824 – 1904 r, Laskarys, Wilno 1828 – 1833 r., Linkwis, Wilno 1832 r, Matedis, Wilno 1823 r., Medeksza, Wilno 1871 – 1906 r, Pikturna, Wilno 1830 r, Pukszto (Pukszta), Wilno 1816 – 1894 r, Rymsza, Wilno 1805 – 1888 r, Rubis, Wilno 1831 – 1834 r., Skorolis, Wilno 1822 r., Teyszys, Wilno 1823 r., Tulis, Wilno 1837 – 1842 r, Werstaytys, Wilno 1829 r., Wodzis, Wilno 1884 r., Wodoklis, Wilno 1899 r, Wojniusz, Wilno 1844 – 1904 r. 


Lietuviškos pavardės su lietuviška etimologija (19a. lietuviai dažnai pasirašydavo arba būdavoi užrašomi lenkiškai, lenkiška tradicija pvz. Valančius - Volončevski, Basanavičius - Basanovič) :

Dowkont, Wilno 1904 r. (Daukantas)
Syrwid, Wilno 1816 – 1906 r. (Sirvyd)
Kulwieć, Wilno 1795 – 1904 r (Kulvietis)
Łabuć, Wilno 1823 – 1900 r. (labas, labutis)
Burbo (Burba), Wilno 1818 – 1897 r. (burba)
Żamojtel, Wilno 1866 – 1870 r
Ginejko, Wilno 1795 – 1876 r. (ginti)
Purwiel, Wilno 1848 r. (purvas)
Margiewicz, Wilno 1895 r. (margas)
Ginejt (Gineyt), Wilno 1804 – 1858 r. (ginti)
Bildziukiewicz, Wilno 1866 – 1892 r. (bildukas)
Bołądź, Wilno 1801 – 1903 r (balandis)
Bolsewicz, Wilno 1904 r. (balsas)
Bołtuć, Wilno 1821 – 1898 r. (baltas, baltutis)
Bołtukiewicz, Wilno 1839 r. (baltas)
Budkiewicz, Wilno 1828 – 1902 r (budas)
Budryk, Wilno 1841 – 1895 r. (budrus)
Budwid, Wilno 1838 r
Bujwid, Wilno 1818 – 1904 r
Burbekl, Wilno 1832 – 1861 r (burbeklis)
Burnejko, Wilno 1834 – 1864 r.(burna)
Butowt, Wilno 1871 – 1904 r.(tauta)
Butrym, Wilno 1874 – 1887 r.
Dawgierd (Dawgird), Wilno 1828 – 1834 r. (daug girdeti)
Degutowicz, Wilno 1822 – 1830 r. (degti)
Gajdukiewicz, Wilno 1863 – 1891 r (gaidys)
Dowgiałło, Wilno 1804 - 1904 r. (daug)
Giryn, Wilno 1829 – 1898 r (giria)
Girdziewicz (Girdzewicz), Wilno 1834 – 1839 r.(girdeti)
Dowgiałłowicz, Wilno 1851 - 1852 r. (daug)
Jodziewicz, Wilno 1795 – 1843 r.(juodas)
Dowgierd, Wilno 1834 - 1906 r.*daug girdeti)
Dowgird, Wilno 1830 – 1886 r.
Dowgwiłł, Wilno 1892 – 1901 r. 


Kai kurie lietuviai bajorai, dalyvavę lietuvių tautiniame atgimime 19-20a.: 
Otonas Zaviša - 1863n. sukilimo dalyvis
Mykolas Biržiška
Tadas Daugirdas
Dionizas Poška
Vladas Putvinskis
Povilas Plechavičius

Stasys Šilingas -  grafas.  
Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis
Mečislovas Davaina-Silvestravičius 
Martynas Sederavičius  
Juozapas Miliauskas 
Donatas Malinauskas
Andrius Domaševičius
Elijošius Nonevičius
Konstantinas Nekvedavičius
Laurynas Ivinskis
Jurgis Pabrėža 
Feliksas Kontrimas
Jonas Gediminas Beržanskis
​Vladas Nagevičius 
Siųskite savo pastabas, atsiliepimus, informaciją: litviny@mail.com    Informaciją galima naudoti su nuoroda į puslapį.
Svetainė įkurta 2014 m. Puslapis finansuojamas privačiomis lėšomis. Paspaudę reklaminius blokus, remiate mūsų projektą
×
Предыдущий
<
1
2
3
>
Следующий
×





Чтобы закрыть щелкните в правом верхнем (х) либо пространтсво НИЖЕ рисунка