Rytų Lietuvos pilkapių bei aukštaičių kapaviečių kultūra turi tiesioginį ryšį su 14-15a. Lietuvos bajorais.
1. Gimtosios bajorų vietos randasi rytų Lietuvos pilkapių bei aukštaičių kapaviečių kultūros areale. Kaip nebūtų keista, dabartinės Baltarusijos teritorijoje šie bajorai ir jų giminaičiai gavo žemes iš LDK kunigaikščių kaip dovanas.
2. Visos bajorų giminės 14-15a. sandūroje buvo pagonių tikėjimo. Tai patvirtina jų pagoniški vardai, o taip pat faktas, kad priėmę katalikybę, jie gavo krikščioniškus vardus.
3. Kad Gediminaičiai buvo šių kultūrų atstovais, patvirtina kad ir Algirdo palaidojimas, kuris buvo sudegintas su žirgais, apranga, diržu ir visais ginklais. Beje, labai gerai atspindi situaciją 14a. rusino-vienuolio chronografas apie lietuvių kremaciją 14a.: "Се есть прелесть поганъская, и в нашои Литве то ся водило злое дело и до Витовта, бо Витовтову жону во Иряколе сожгли по смерти и потом почали переставати жечися". (Toks yra gražumas pagoniškas, ir mūsų Lietuvoje toks blogas dalykas buvo daromas ir iki Vytauto, nes Vytauto žmoną Ariogaloje po miries sudegino ir po to jau pradėjo nebedeginti). Metraštininkas pažymi, kad lietuviai dar 14a. antroje pusėje išlaikę kremaciją. Taigi vienuolis matė, kad lietuviai buvo pagonys ir, kad turi skirtingą nuo rusinų laidojimo paprotį.
4. Daugelis kapaviečių funkcionavo labai ilgą laiką, pradedant 5a. ir baigiant 18a. T.y. nebuvo jokių ryškių etnoso pasikeitimo požymių. Tuo tarpu didelėje Baltarusijos teritorijoje (išskyrus lietuvių-baltarusių paribį) nėra tokių kapaviečių, nei tokių ceremonijų, tuo labiau 13-14a. Taip pat ir rytų Lietuvos pilkapių inventorius smarkiai skiriasi nuo krivičių ir dregovičių inventoriaus.
Kas liečia pavadinimą "litvinai" - 13-15a. periode ne visi LDK gyventojai taip vadinti, nes Metrikoje ir kituose dokumentuose tuo pat laikotarpiu minimi ir "litvinai" ir "rusinai". Ir tarp jų minimi skirtumai. Bendrai priimtu pavadinimu "litvinai" pradėta vadinti 16a., kai faktiškai skirtumas tarp lietuvių ir baltarusių pamažu pasidarė neryškus, dėl gyvenimo bendroje valstybėje. Kaip tik tam laikotarpiui atsirado ir terminas "viena bajorų (šlėktų) tauta", kuris smarkiai įtakojo termino "litvinai" naudojimą plačiąją prasme, nes 16-17a. taip šlėkta pažymėdavo savo priklausomybę LDK, demonstruodama skirtumą nuo Lenkijos karalystės šlėktų.
1. Gimtosios bajorų vietos randasi rytų Lietuvos pilkapių bei aukštaičių kapaviečių kultūros areale. Kaip nebūtų keista, dabartinės Baltarusijos teritorijoje šie bajorai ir jų giminaičiai gavo žemes iš LDK kunigaikščių kaip dovanas.
2. Visos bajorų giminės 14-15a. sandūroje buvo pagonių tikėjimo. Tai patvirtina jų pagoniški vardai, o taip pat faktas, kad priėmę katalikybę, jie gavo krikščioniškus vardus.
3. Kad Gediminaičiai buvo šių kultūrų atstovais, patvirtina kad ir Algirdo palaidojimas, kuris buvo sudegintas su žirgais, apranga, diržu ir visais ginklais. Beje, labai gerai atspindi situaciją 14a. rusino-vienuolio chronografas apie lietuvių kremaciją 14a.: "Се есть прелесть поганъская, и в нашои Литве то ся водило злое дело и до Витовта, бо Витовтову жону во Иряколе сожгли по смерти и потом почали переставати жечися". (Toks yra gražumas pagoniškas, ir mūsų Lietuvoje toks blogas dalykas buvo daromas ir iki Vytauto, nes Vytauto žmoną Ariogaloje po miries sudegino ir po to jau pradėjo nebedeginti). Metraštininkas pažymi, kad lietuviai dar 14a. antroje pusėje išlaikę kremaciją. Taigi vienuolis matė, kad lietuviai buvo pagonys ir, kad turi skirtingą nuo rusinų laidojimo paprotį.
4. Daugelis kapaviečių funkcionavo labai ilgą laiką, pradedant 5a. ir baigiant 18a. T.y. nebuvo jokių ryškių etnoso pasikeitimo požymių. Tuo tarpu didelėje Baltarusijos teritorijoje (išskyrus lietuvių-baltarusių paribį) nėra tokių kapaviečių, nei tokių ceremonijų, tuo labiau 13-14a. Taip pat ir rytų Lietuvos pilkapių inventorius smarkiai skiriasi nuo krivičių ir dregovičių inventoriaus.
Kas liečia pavadinimą "litvinai" - 13-15a. periode ne visi LDK gyventojai taip vadinti, nes Metrikoje ir kituose dokumentuose tuo pat laikotarpiu minimi ir "litvinai" ir "rusinai". Ir tarp jų minimi skirtumai. Bendrai priimtu pavadinimu "litvinai" pradėta vadinti 16a., kai faktiškai skirtumas tarp lietuvių ir baltarusių pamažu pasidarė neryškus, dėl gyvenimo bendroje valstybėje. Kaip tik tam laikotarpiui atsirado ir terminas "viena bajorų (šlėktų) tauta", kuris smarkiai įtakojo termino "litvinai" naudojimą plačiąją prasme, nes 16-17a. taip šlėkta pažymėdavo savo priklausomybę LDK, demonstruodama skirtumą nuo Lenkijos karalystės šlėktų.
Kaip LDK rusėniškuose dokumentuose parašytos tikrųjų lietuvių pavardės:
Lietuviai užrašyti keturiais būdais:
Tokiom tipo pavardės retai sutinkamos, o dažniau visai nesutinkamos rusinų žemėse: Polocko, Bresto, Vitebsko, Minsko, nors jų galima rasti lietuvių-baltarusių paribyje: Gardino, Lydos, Naugarduko žemėse. Čia 16-17a. lietuviai gyveno šalia rusinų, kartais suslavėdavo, bet pavardės etimologija likdavo lietuviška.
Tipinės rusinų bajorų pavardės LDK:
(būdingi vardai: Ivanas, Michailas, Kuzma, Oleksej ir t.t.)
- Lietuviškas vardas su galūnė - s, tačiau pavardė slaviška tradicija su galūne -ič.
- Юргись Пиктурновичь - Jurgis Pikturnovič
- Сатнись Сикмиловичь - Satnis Sikmilovič
- Вацусь Витковичь - Vacius Vitkovič
- Есь Сирайтисъ - Es Siraitis
- Станислав Радвилайтис - Stanislav Radvilaitis
- Михал Гедминйтис - Michal Gedminaitis
- Jakus Mackaytis
- Юргис Буйвидайтись - Jurgis Buivydaitis
- Римшись Левойтись - Rimšis Levoitis
- Мартын Будревичь (budrus) - Martin Budrevič
- Матей Гинтовтовичь (ginti tauta) - Matej Gintovtovič
- Балторомей Гинвиловичь (ginti) - Baltoromej Ginvilovič
- Нацось Пукевичь (pukas) - Nacos Pukelevič
- Миколай Мажовичь (mazas) - Mikolaj Mažovič
- Мицько Гинтовтовичь (ginti tauta) - Micko Gintovtovič
- Юрей Товтковиччь - Jurej Tovtkovič
- Михайло Мижтовтовичь - Michailo Mižutovič
- Станислав Товтвидовичь (tauta) - Stanislav Tovtvidovič
- Станислав Гирдевичь (girdeti) - Stanislav Girdevič
Tokiom tipo pavardės retai sutinkamos, o dažniau visai nesutinkamos rusinų žemėse: Polocko, Bresto, Vitebsko, Minsko, nors jų galima rasti lietuvių-baltarusių paribyje: Gardino, Lydos, Naugarduko žemėse. Čia 16-17a. lietuviai gyveno šalia rusinų, kartais suslavėdavo, bet pavardės etimologija likdavo lietuviška.
Tipinės rusinų bajorų pavardės LDK:
- Яцько Быстреский - Jacko Bystreckij
- Грыдко Юревский - Grydko Jurevskij
- Семен Федоровичь - Semion Fedorovič
- Олкесей Зенковь - Oleksej Zenkovič
- Михаило Стрыжь - Michailo Stryž
- Кузьма Смоленин - Kuzma Smolenin
(būdingi vardai: Ivanas, Michailas, Kuzma, Oleksej ir t.t.)
LDK bajorų sąrašuose žemaičių bajorų pavardės beveik visada užrašytos su galūne -s. Žemaičiams būdinga pavardės priesaga -ait--ojt-. Tačiau ir čia randame rusiniškos tradicijos užrašymų su galūne -ič.
Voinis Narkovič, Satnis Sikmilovič, Andrus Olechnovič, Vacus Vitkovič, Jurgis Qkovič ir t.t.
Tikrosios Lietuvos bajorai užrašyti 4 būdais, tačiau nemažai be galūnių - s, nors pavardžių etimologija lietuviška.
(tame pat rašte tas pats žmogus užrašytas skirtingai):
psl. 65 apačioje:
Voinis Narkovič, Satnis Sikmilovič, Andrus Olechnovič, Vacus Vitkovič, Jurgis Qkovič ir t.t.
Tikrosios Lietuvos bajorai užrašyti 4 būdais, tačiau nemažai be galūnių - s, nors pavardžių etimologija lietuviška.
- Матей Гинтовтовичь - Matej Gintovtovič (ginti tauta)
- Юрей Товтковичь - Jurej Tovtkovič (tauta)
- Ян Жвирбловичь - Jan Žvirblovič
- Петр Плокштевичь - Petr Plokštevič
(tame pat rašte tas pats žmogus užrašytas skirtingai):
- Есь Сирайтисъ держава Плотельское - Es Siraitis, Platelių valdytojas
- Есь Сировичь- Es Sirovič kitoje rašto vietoje.
psl. 65 apačioje:
- Станислав Радвилайтис- Stanislav Radvilaitis
- Станислав Радвиловичь - Stanislav Radvilovič
- Григорий Ясайтий и Григори Ясовичь - Grigorij Jasaitij ir Grigorij Jasovič
Księdza Wojciecha Wijuka Kojałowicza herbarz rycerstwa Wielkiego Księstwa Litewskiego (Vijuko Kojelavičiaus LDK riterių herbynas, lenkų k.)
kai kurie lietuvių kilmės bajorai: atidaryti .
|
|
Vilniaus vaivadijos registras, 1690m. Atsisiųsti. Lenkų k.
Daugelis pavardžių (tame tarpe ir lietuviškos) užrašytos lenkišku stiliumi su galūne -ski. Lietuviškas pavardes atsekame pagal jų lietuvišką etimologiją ir gyvenamą vietą. Deja, labai sunku atsekti lietuvius, kurie turėjo krikščioniškus vardus.
Sąraše yra ir Konstantinas Sirvydas, lietuvis, lietuviškos gramatikos ir žodyno leidėjas:
Vietovė pavardė
Dobuze Konstanty Sirwid (taip įrašytas sąraše)
Bajorų pavardės su lietuviškomis galūnėmis:
Samuel Mojgisz, Jan Wojniusz, Andrzej Dowknis, Samuel Korotejgis, Kazimierz Mojgis, Bartlomiej Ploksztys, Malgier Mojgis.
lenkiškuoju stiliumi įrašytos, neabejotinai lietuviškos pavardės :
Daugelis pavardžių (tame tarpe ir lietuviškos) užrašytos lenkišku stiliumi su galūne -ski. Lietuviškas pavardes atsekame pagal jų lietuvišką etimologiją ir gyvenamą vietą. Deja, labai sunku atsekti lietuvius, kurie turėjo krikščioniškus vardus.
Sąraše yra ir Konstantinas Sirvydas, lietuvis, lietuviškos gramatikos ir žodyno leidėjas:
Vietovė pavardė
Dobuze Konstanty Sirwid (taip įrašytas sąraše)
Bajorų pavardės su lietuviškomis galūnėmis:
Samuel Mojgisz, Jan Wojniusz, Andrzej Dowknis, Samuel Korotejgis, Kazimierz Mojgis, Bartlomiej Ploksztys, Malgier Mojgis.
lenkiškuoju stiliumi įrašytos, neabejotinai lietuviškos pavardės :
|
Jan Duksza Proksza Augustin Jursza Symon Jan Jursza Krszysztof Szukszta/Biržėnų seniūnas Jan Rimsza Eliasz Medeksza (medis) Samuel Rugujza Jan Dowksza Jerzy Budrewicz Grimza (gremzti) Wladislaw Grimza Marcin Rymsza (ramus) Mateusz Rowba Jozef Jursza Marcin Rowba (riauba) Jan Bujwid Ruksza Maciej Borejsza Samuel Rugujža (rugys) Wojciech Plokscia (plokscias) Jan Dowksza Zygmunt Szukszta Michal Medeksza Wladislaw Giržda Jerzy Kupsc (kupstas) Eliasz Medeksza (medis) Andrzej Graževicz (gražus) Dawid Morgievicz (margas) Samuel Rugujža (rugys) Kazimierz Možejko (mažas) Wojciech Plokscia (plokscias) Aleksander Dzydziull (didziulis) Maciej Ginejko (ginti) |
Kontowt (tauta) Pukien (pukas, pukenis) Krepsztut (krapstyti, krepstutis) Jerzy Borejko (Bareika, barti) Jakub Boląndz (balandis) Stanislaw _Žomojtel Stefan Wojsbun (vaisbunas) Michal Rimtowt Konstanty Sirwid Stanislaw Gintowt Gimbutt Stanislav Swolkun Aleksander Ejgird (girdeti) Jerzy Gintowt (ginti tauta) Kazimierz Wysogird (viska girdeti) Maciej Ginejko (ginti) Mikolaj Bildziukievicz (bildeti, bildukas) Marcin Rymsza (ramus) Adam Dowgird (daug girdeti) Mikolaj Boląndz (balandis) Stefan Wojzbun (vaizbunas) Andrzej Zemojtel Jerzy Boltuc (baltas, baltutis) Marcin Rowba (riauba) Pavel Zomojtel Stanislaw Dewejko (deveika, devetis) Klemens Burblejk (burbeti) Krzysztof Pilwo (pilvas) Jan Girdwill (girdeti) |
|
Žemaičių bajorų sąrašas 1390-1430m.
|
|
1865 - 1915m. išleisti Vilniaus archeografinės komisijos aktai. Išleista 39 tomai, liečiantys LDK. Rusų k.
T. 24, T 35:
T. 24, T 35:
|
Kauno pavieto bajorai žemaičiai ,
Petr Piturnas 1503m. Janel Prišmontis Matej Jusaitis Es Siraitis, Platelių valdytojas Petr Girdovič Andrej Goilevič Žemaičių ponas Vojtok Gojlajij Žemaičių ponas Ezof Sirutij Žemaičių paseniūnis Urban Vozgintajtis 1518m. Martin ir Matej Stasaitij - Viduklės bajorai. Januško Dogvilovič Vilius Michail Gedminaitis Petraš Gintovič Aleksandro Martinaitis Andrej Ivoškoitis Tomaš Monkaitis Gric Tovtkevič Viduklės bajoras Petras ir Grigorij Jurjevič - Raseinių bajorai Andrej Voškoitis Jan Plikis prievaizdas iš Viduklės. Januš Spirgoitis Grigorej Stanoitis Kauno pavieto bajorai Petr Budrevič (budrus) Jakub Buivid Lavrin Tvirbutovič (tvirtas) ponas Michail Kulvietij, Kauno teisėjas Grigirej Diržas Grigorej Dryževič Jakub Bublis Jakub Išora Gailiuševič Petr Vizgird ponas Gric Jovtkaitis Žemaičių bajorai: Jakub Pocoitij Lavrin Šukšta Jan Plungsnovič Martin Petraitis Stanislav Kukaitis Pavel Sokenaitis Petr Semenaitis |
Andrej Narkoitis
Jakub Pocoitij Petr Pavlaitis Jurgis Čefanovič Piotras Naikovič Mikolia Andriuškoitis Petr Budrik (budrus) Lavrin Kontrymaitis Mikolaj Butaitis Olechno Karvel Grigor Bartkaitij Piotr Giedraič Urban Bortkaič Macej Stanaič Dovgintovič Vizgird Григор Барткайтий Т. 35 (18 a. Trakų, Vilkmergės pavietas) Geigalas Tomaš Dagis Matvej Devenis František Kisieliūn Baltazar Kemeklis Vavrynec, Jakub Kiršulis Stefan Mateusz Radwielis boiar Symon Rudwalis boiar Andrzej Pilutis boiar Maciej Wilkialis Boiar Pavliukanis Michal Paciukynas Josif Pilutis Andrej Vilkas Josif Vojtkunelis Kazimir Stanislav Gaigalas Vitkus Josif Gaigalas Tadeuš Kemeklis Vavrinec Klebanas Mikolaj Matejūnas Kazimir Matejūnas Jurij Radvelis Matvej Ruklis Michail Vilkomergės bajoras Simonis Stanislav Skapas Jakub Urbanaitis Jan Urbanaitis Mateuš Čepanis Jurij |
T24. 1528m. Vilkomergės pavietas:
Mikolaj Daugialovič Bernat Montrymovič Mikolaj Mažovič Micko Gintovtovič Andrej Vojšvydovič Jan Gedroit Bernat Maloburnis Matej Gintovtovič (ginti tauta) Jurej Tovtkovič (tauta) Matei Songajlovič Gryn Jatovtovič Bernius Olechnovič Stanis Butykovič Jurgis Rymovič Jurgis Ruikuižievič Jurgel Stankovič Jevnis Sutkovič Jurgis Matis Bartoševič Stanis Dovmontovič Natys Boreikovič Stanis Narbutovič Stanis Rymdievič Butvil Miškovič Romaško Ikanis Michailo Mižtovtovič Piotr Sirwid porucznyk Wilkomirski Butkovič Stanis Lydos pavieto bajorai 1528m. T.24 Eišiškių bajorai Mikolaj Montvilovič (balandis) Boguš Tovtvilovič (tauta) Mitas Nacevič Tovtvid Michailovič Mitus Juškovič Mikolaj Kestovtovič Lencus Janelis Tomko Tovtvilovič Nacos Pukevič (pukas) Kan Kvetinis (kvietinis) Nesnko Nešys Petko Banoinis Tllvik Beitemvis Jakub Tvirbutovič (tvirtas) Betevič Bogdius Goidis Jakub (Krėva) |
|
Kauno pavietas, Trakų bajorai t.24
Stanislav Daugintovič (daug, ginti) Baltoromej Ginvilovič (ginti) Martyn Budrevič (budrus) Martyn Puseilnis Stanko Kotovtovič (tauta) Michno Višunis Budrys Andriuškovič Jurgel Žostkevič Stanislav Tovtvidovič Diržys Stanislav Girdevič (girdeti) Jakun Sirtovtovič (tauta) Upytės bajorai t.24 Drutis Nupovič Nomeikšas Skreiktovič Juri Gontovtovič (ginti, tauta) |
Jakutas Januševič
Marko Sirtovtovič (tauta) Stanis Doviatovič Stan Sirtovtovič (tauta) Girtovt Beinarovič Eišiškių bajorai Bortko Boinis Gertovtovič Jurij Tovtkovič Jan Kvitynis Naruš Dovgialovič (daug galintis) Bortko Gimtovtovič (gimtas, tauta) Tovtvil Michailovič (tauta, tautvilas) Mitus Juškovič Jan Voločkaitis Voitaitis Pavel |
Raseinių valsčius t.24
Oleksej Odgaitis Jurij Ošvoloitis Macko Odgaitis Jan Možaitis Rimšis Levoitis Jurgis Buivydaitis Stanis Dovgovtis Mikolaj Daškaitis Jurgis Pikturnovič Macko Mankaitis Grigor Budvidoitis Voinis Narkovič Sorgis Michailovič Satnis Sikmilovič |
|
LDK bajorai baltarusiai (rusinai):t.24
Semion Doreckij Mogiliovas Pinsko pavietas, 1495m. Danil Rusovič Jan Stojanovič Michail Dolskij Karp Karpovič Gryn Prasolovič ....................................... Andrej Myškovskij Jurij Baranovskij Vasilij Skiporov 1665m Pinskas: Vaska Dvoraninovič Stepan Dvoraninovič Ivan Zacharevič Mogiliovas 1699m. Levon Chžymanovskij - Polockas Ignat Lopucha 1476m. Ivan Nikonov - 1772m. Brestas Chvedor Kaminski Vasil Levandovič Pavel Zavryda -Sluckas Stanislav Targoinev -Minsko pavietas 1552m. |
Slonimo pavietas t.24
Michail Polubinskij Krištof Sinkovskij Fedor Repnickij Andrej Ilkovskij Seniuto Michevič Esko Grinevič Polocko žemė Jacko Bystreckij Grydko Jurevskij Semion Fedorovič Oleksej Zenkoviw Michailo Stryž Kuzma Smolenin Vasilij Seliavič Ivan Prydybailo Ivan Koren Tuša Bykovskij Daško Čiž Artiom Lukoško Miško Kapustin |
|
T. 38:
Andriuškaitis Jan Ostrovok-Jablonovčizna inventorius Naugarduko paviete, 1797m. Bulčiūnas Jurij Naugarduko pavieto rotmistras ................................ Kazimir Burba Šiaulių žemės raštininkas, 1790m. Daukša šlėkta 1795m. Degulis Stefan (18a.) Degutis Jan, Širvintai Didžiūnas Jan, Vilniaus pavietas Žemeitis Kazimir, Širvintai Koralis Kazimir Ignacij Šukšta, Upytės miesto teisėjas Jukšta Tomaš, Laukšadni (?) vaitas Vilniaus vaivadijoje, 1793m. Jukšta Jurij Janušis Kazimir Janušis Martin, Janušis Macej, Janušis Stanislav Jan Janušis Bartkūnų bajorai (Vilniaus vaivadija, 1793m.) T 25, T30 , T 35, T 13 Karališkieji bajorai: Godraitis Andrej Drabaitis Valiūnec Grigalaitis Jan Kelpšaitis Urban Kinšaitis Ščeput Kozakaitis Nikolaj Krigzdinaitis Tomaš Krutilaitis Macej Kulvetis Michail, Kauno teisėjas Kusleikaitis Nikolaj Kiavlaitis Petr Pakšaitis Jurgis Mackevič Jurgis |
Metkoitis Jurij
Mikolaitis Mitkus Mikutaitis Andrej Monkaitis Pavel Monkaitis Jurgis Montvilaitis Voitech Narvilaitis Pač Narvilaitis Januš Pelkaitis Petraitis Jan Petraitis Šeputis Petrašaitis Matej Piktunaitis Galenš Pustaitis Andrej Počaitis Petr, Nartikų vaitas Sangalovič Jakubaitis Tomašaitis Matej Stanaitis Jakov Stanaitis Januš Javmonaitis Pavel Jagminaitis Adam Janelaitis Lavrin Jankaitis Petr Jasaitis Baltoromej Jakšaitis Pavel Janaitis Simko Bacaitis Nikolaj Bernataitis Jan Bišultis Jan Bružaitis Pavel Butvilaitis Pavel Butvilaitis Juč |
Т1. 1361-1598m.. psl. 248
1592m. gruodžio 2d. Raštas žemaičių gyventojams Bartolmėjui ir Petrui Butkovičiam
.....skundėsi mums Karšuvos bajorai vardu: Nargulos, Monkus, Jurgin Žadeikovičiai, ir Šatkus ir Butkus Junčovičiai...
Bartolomej ir Petr Butkovičiai - Butkaus Junovičiaus sūnūs.
Žemaičių žemės raštininkas Adam Rusteikovič (nuo rūstus, tėvas Rusteika) - lietuvis, todėl bajorų vardus užrašė lietuviška forma.
Tekstas rusų kalba:
1592m. gruodžio 2d. Raštas žemaičių gyventojams Bartolmėjui ir Petrui Butkovičiam
.....skundėsi mums Karšuvos bajorai vardu: Nargulos, Monkus, Jurgin Žadeikovičiai, ir Šatkus ir Butkus Junčovičiai...
Bartolomej ir Petr Butkovičiai - Butkaus Junovičiaus sūnūs.
Žemaičių žemės raštininkas Adam Rusteikovič (nuo rūstus, tėvas Rusteika) - lietuvis, todėl bajorų vardus užrašė lietuviška forma.
Tekstas rusų kalba:
Czesław Malewski, rękopis „Rody szlacheckie na Litwie w XIX wieku. Wilno i powiat wileński”
Spis szlachty zamieszkałej w m. Wilnie w różnych latach XIX wieku. Vilniaus miesto šlėktos sąrašas 19a.
Informacja z metryk kościelnych.":
neabejotinai lietuviai:
Anczyc Wilno 1873 r., Brazajtis, Wilno 1906 r. , Andrys, Wilno 1859 r., Bildzis, Wilno 1864 r. , Burbis Wilno 1883 – 1898 r., Bużkus, Wilno 1900 r., Cetys, Wilno 1828 – 1844 r, Dauksza, Wilno 1813 – 1906 r, Dymsza, Wilno 1823 – 1869 r , Dukszta, Wilno 1795 – 1899 r., Gejnisz, Wilno 1895 r. , Gira, Wilno 1885 r., Jursza, Wilno 1817 – 1868 r, Kietrys, Wilno 1836 r. , Kumas, Wilno 1824 – 1904 r, Laskarys, Wilno 1828 – 1833 r., Linkwis, Wilno 1832 r, Matedis, Wilno 1823 r., Medeksza, Wilno 1871 – 1906 r, Pikturna, Wilno 1830 r, Pukszto (Pukszta), Wilno 1816 – 1894 r, Rymsza, Wilno 1805 – 1888 r, Rubis, Wilno 1831 – 1834 r., Skorolis, Wilno 1822 r., Teyszys, Wilno 1823 r., Tulis, Wilno 1837 – 1842 r, Werstaytys, Wilno 1829 r., Wodzis, Wilno 1884 r., Wodoklis, Wilno 1899 r, Wojniusz, Wilno 1844 – 1904 r.
Lietuviškos pavardės su lietuviška etimologija (19a. lietuviai dažnai pasirašydavo arba būdavoi užrašomi lenkiškai, lenkiška tradicija pvz. Valančius - Volončevski, Basanavičius - Basanovič) :
Dowkont, Wilno 1904 r. (Daukantas)
Syrwid, Wilno 1816 – 1906 r. (Sirvyd)
Kulwieć, Wilno 1795 – 1904 r (Kulvietis)
Łabuć, Wilno 1823 – 1900 r. (labas, labutis)
Burbo (Burba), Wilno 1818 – 1897 r. (burba)
Żamojtel, Wilno 1866 – 1870 r
Ginejko, Wilno 1795 – 1876 r. (ginti)
Purwiel, Wilno 1848 r. (purvas)
Margiewicz, Wilno 1895 r. (margas)
Ginejt (Gineyt), Wilno 1804 – 1858 r. (ginti)
Bildziukiewicz, Wilno 1866 – 1892 r. (bildukas)
Bołądź, Wilno 1801 – 1903 r (balandis)
Bolsewicz, Wilno 1904 r. (balsas)
Bołtuć, Wilno 1821 – 1898 r. (baltas, baltutis)
Bołtukiewicz, Wilno 1839 r. (baltas)
Budkiewicz, Wilno 1828 – 1902 r (budas)
Budryk, Wilno 1841 – 1895 r. (budrus)
Budwid, Wilno 1838 r
Bujwid, Wilno 1818 – 1904 r
Burbekl, Wilno 1832 – 1861 r (burbeklis)
Burnejko, Wilno 1834 – 1864 r.(burna)
Butowt, Wilno 1871 – 1904 r.(tauta)
Butrym, Wilno 1874 – 1887 r.
Dawgierd (Dawgird), Wilno 1828 – 1834 r. (daug girdeti)
Degutowicz, Wilno 1822 – 1830 r. (degti)
Gajdukiewicz, Wilno 1863 – 1891 r (gaidys)
Dowgiałło, Wilno 1804 - 1904 r. (daug)
Giryn, Wilno 1829 – 1898 r (giria)
Girdziewicz (Girdzewicz), Wilno 1834 – 1839 r.(girdeti)
Dowgiałłowicz, Wilno 1851 - 1852 r. (daug)
Jodziewicz, Wilno 1795 – 1843 r.(juodas)
Dowgierd, Wilno 1834 - 1906 r.*daug girdeti)
Dowgird, Wilno 1830 – 1886 r.
Dowgwiłł, Wilno 1892 – 1901 r.
Spis szlachty zamieszkałej w m. Wilnie w różnych latach XIX wieku. Vilniaus miesto šlėktos sąrašas 19a.
Informacja z metryk kościelnych.":
neabejotinai lietuviai:
Anczyc Wilno 1873 r., Brazajtis, Wilno 1906 r. , Andrys, Wilno 1859 r., Bildzis, Wilno 1864 r. , Burbis Wilno 1883 – 1898 r., Bużkus, Wilno 1900 r., Cetys, Wilno 1828 – 1844 r, Dauksza, Wilno 1813 – 1906 r, Dymsza, Wilno 1823 – 1869 r , Dukszta, Wilno 1795 – 1899 r., Gejnisz, Wilno 1895 r. , Gira, Wilno 1885 r., Jursza, Wilno 1817 – 1868 r, Kietrys, Wilno 1836 r. , Kumas, Wilno 1824 – 1904 r, Laskarys, Wilno 1828 – 1833 r., Linkwis, Wilno 1832 r, Matedis, Wilno 1823 r., Medeksza, Wilno 1871 – 1906 r, Pikturna, Wilno 1830 r, Pukszto (Pukszta), Wilno 1816 – 1894 r, Rymsza, Wilno 1805 – 1888 r, Rubis, Wilno 1831 – 1834 r., Skorolis, Wilno 1822 r., Teyszys, Wilno 1823 r., Tulis, Wilno 1837 – 1842 r, Werstaytys, Wilno 1829 r., Wodzis, Wilno 1884 r., Wodoklis, Wilno 1899 r, Wojniusz, Wilno 1844 – 1904 r.
Lietuviškos pavardės su lietuviška etimologija (19a. lietuviai dažnai pasirašydavo arba būdavoi užrašomi lenkiškai, lenkiška tradicija pvz. Valančius - Volončevski, Basanavičius - Basanovič) :
Dowkont, Wilno 1904 r. (Daukantas)
Syrwid, Wilno 1816 – 1906 r. (Sirvyd)
Kulwieć, Wilno 1795 – 1904 r (Kulvietis)
Łabuć, Wilno 1823 – 1900 r. (labas, labutis)
Burbo (Burba), Wilno 1818 – 1897 r. (burba)
Żamojtel, Wilno 1866 – 1870 r
Ginejko, Wilno 1795 – 1876 r. (ginti)
Purwiel, Wilno 1848 r. (purvas)
Margiewicz, Wilno 1895 r. (margas)
Ginejt (Gineyt), Wilno 1804 – 1858 r. (ginti)
Bildziukiewicz, Wilno 1866 – 1892 r. (bildukas)
Bołądź, Wilno 1801 – 1903 r (balandis)
Bolsewicz, Wilno 1904 r. (balsas)
Bołtuć, Wilno 1821 – 1898 r. (baltas, baltutis)
Bołtukiewicz, Wilno 1839 r. (baltas)
Budkiewicz, Wilno 1828 – 1902 r (budas)
Budryk, Wilno 1841 – 1895 r. (budrus)
Budwid, Wilno 1838 r
Bujwid, Wilno 1818 – 1904 r
Burbekl, Wilno 1832 – 1861 r (burbeklis)
Burnejko, Wilno 1834 – 1864 r.(burna)
Butowt, Wilno 1871 – 1904 r.(tauta)
Butrym, Wilno 1874 – 1887 r.
Dawgierd (Dawgird), Wilno 1828 – 1834 r. (daug girdeti)
Degutowicz, Wilno 1822 – 1830 r. (degti)
Gajdukiewicz, Wilno 1863 – 1891 r (gaidys)
Dowgiałło, Wilno 1804 - 1904 r. (daug)
Giryn, Wilno 1829 – 1898 r (giria)
Girdziewicz (Girdzewicz), Wilno 1834 – 1839 r.(girdeti)
Dowgiałłowicz, Wilno 1851 - 1852 r. (daug)
Jodziewicz, Wilno 1795 – 1843 r.(juodas)
Dowgierd, Wilno 1834 - 1906 r.*daug girdeti)
Dowgird, Wilno 1830 – 1886 r.
Dowgwiłł, Wilno 1892 – 1901 r.
Kai kurie lietuviai bajorai, dalyvavę lietuvių tautiniame atgimime 19-20a.:
Otonas Zaviša - 1863n. sukilimo dalyvis
Mykolas Biržiška
Tadas Daugirdas
Dionizas Poška
Vladas Putvinskis
Povilas Plechavičius
Stasys Šilingas - grafas.
Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis
Mečislovas Davaina-Silvestravičius
Martynas Sederavičius
Juozapas Miliauskas
Donatas Malinauskas
Andrius Domaševičius
Elijošius Nonevičius
Konstantinas Nekvedavičius
Laurynas Ivinskis
Jurgis Pabrėža
Feliksas Kontrimas
Jonas Gediminas Beržanskis
Vladas Nagevičius
Otonas Zaviša - 1863n. sukilimo dalyvis
Mykolas Biržiška
Tadas Daugirdas
Dionizas Poška
Vladas Putvinskis
Povilas Plechavičius
Stasys Šilingas - grafas.
Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis
Mečislovas Davaina-Silvestravičius
Martynas Sederavičius
Juozapas Miliauskas
Donatas Malinauskas
Andrius Domaševičius
Elijošius Nonevičius
Konstantinas Nekvedavičius
Laurynas Ivinskis
Jurgis Pabrėža
Feliksas Kontrimas
Jonas Gediminas Beržanskis
Vladas Nagevičius