Tai, kad iki 15-16 amžiaus lietuvių kilmės didikai vartojo lietuvių kalbą - nėra abejonių. Daugelis jų buvo išsilavinę žmonės, be abejo, mokėjo rusų, lenkų, lotynų kalbas.
Jie buvo katalikų bažnyčių, kurių daugumą buvo skirta, būtent lietuviams, fundatoriai, kai kurie didikai tapo Lietuvos vyskupais, rūpinosi lietuviškumu. Kiti prisidėjo leidžiant lietuviškas knygas.
Na, o J. Goštautas, kuriam vadovaujant Kazimieras Jogailaitis tapo LDK didžiuoju kunigaikščiu, kaip mini J. Dlugošas, mokė jaunąjį kunigaikštį lietuvių kalbos!
Yra gerai žinoma, kad nelietuvių kilmės dvarininkai Tiškevičiai, Oginskiai 19a. gyvenę dvaruose Lietuvoje, kalbėjo lietuviškai, rėmė lietuvių švietimą.
Laikui bėgant, slaviškumas vis labiau įsigalėjo ir lietuvių kilmės didikų tarpe. Jie tapo lenkakalbiais. Bet išliko lietuviais. Buvo Lietuvos patriotais, gynė Lietuvos teises, priešinosi Lenkijos kėslams inkorporuoti Lietuvą į Lenkijos sudėtį.
Taigi, jie tokie pat lietuviai, kaip ir mes. Jie mūsų tautos, mūsų istorijos dalis.
Jie buvo katalikų bažnyčių, kurių daugumą buvo skirta, būtent lietuviams, fundatoriai, kai kurie didikai tapo Lietuvos vyskupais, rūpinosi lietuviškumu. Kiti prisidėjo leidžiant lietuviškas knygas.
Na, o J. Goštautas, kuriam vadovaujant Kazimieras Jogailaitis tapo LDK didžiuoju kunigaikščiu, kaip mini J. Dlugošas, mokė jaunąjį kunigaikštį lietuvių kalbos!
Yra gerai žinoma, kad nelietuvių kilmės dvarininkai Tiškevičiai, Oginskiai 19a. gyvenę dvaruose Lietuvoje, kalbėjo lietuviškai, rėmė lietuvių švietimą.
Laikui bėgant, slaviškumas vis labiau įsigalėjo ir lietuvių kilmės didikų tarpe. Jie tapo lenkakalbiais. Bet išliko lietuviais. Buvo Lietuvos patriotais, gynė Lietuvos teises, priešinosi Lenkijos kėslams inkorporuoti Lietuvą į Lenkijos sudėtį.
Taigi, jie tokie pat lietuviai, kaip ir mes. Jie mūsų tautos, mūsų istorijos dalis.
Apie Lietuvos diduomenę rašė A.V. Kojelavičius: atverti
1387m. parapijinės bažnyčios įkurtos Vilkomirgėje (dab. Ukmergėje), Maišiagaloje, Nemenčinėje, Medininkuose, Krėvoje, Obolcuose ir Hainoje.
Kaip matome iš iliustracijų, po krikšto įkurtų bažnyčių topografija pilnai atitinka lietuvių diduomenės tėvonijų lokalizaciją 14a. pabaigoje - 15 a. pradžioje.
Kaip matome iš iliustracijų, po krikšto įkurtų bažnyčių topografija pilnai atitinka lietuvių diduomenės tėvonijų lokalizaciją 14a. pabaigoje - 15 a. pradžioje.
|
|
Kęsgailos - kilmės vieta - Deltuva.
Protėvis - Buška.
Buškos sūnus - Valimantas. Salyno sutartyje užrašytas kaip Walmundt Buschen son.
Valimantas - stiprus valia.
Valimanto motina - žemaičio bajoro Mazgino dukra.
Valimanto sūnūs: Jaunius, Kęsgaila, Rumboldas, Šediboras, Sudivojus ir Gudigirdas.
....
Jaunius: 1412 m. Trakų seniūnas, 1413 m. Horodlės susitarimo dalyvis. Įkūrus Trakų vaivadiją, paskirtas pirmuoju Trakų vaivada. 1422 m. Melno taikos pasirašymo liudytojas.
Литовская Метрика, книга записей 3 (Lietuvos metrika,užrašų knyga Nr.3, 1440-1498) - записи о людей и землях, которых Великие князья ВКЛ Жигимонт, Казимир и Александр дарили своим боярам (užrašai apie žmones ir žemes, kuriuos LDK kunigaikščiai Kazimieras ir Aleksandras dovanojo savo bajorams):
Дали есмо воеводе Виленскому, пану Кгастовту село Жослы пана Евневское у Троцком повете со всими по тому , как небощик Евнюс держал при великом князе Витовте. А што будет прилучоно после небощика пана Евня , а любо што мы придали , а любо што небощик пан Нац принля сам собою, того не даем ...
Iš Lietuvos Metrikos , užrašymų knygos Nr. 3 (rusų kalba). Jaunius užrašytas lietuvišku vardu: Евнюс .
....
Rumbaudas Valimantaitis ( Rumbold Walimuntowicz): 1396–1412 m. Žemaitijos seniūnas, nuo 1412 m. Lietuvos didysis maršalka
Šedbaras: Kauno kaštelionas (1418), Vilkomirgės seniūnas (1424–1425)
Sudivojus: 1431, 1447–1459 m. – Kauno seniūnas. 1441 m. – LDK kancleris. 1445 m. – Smolensko vietininkas. 1451–1459 – Vilniaus kaštelionas.
Sudivojaus herbo užrašas: «† s: sudiwoionis: de daviltov».
Kęsgaila : Jaunystėje Ukmergės vietininkas, 1412–1432 m., 1440–1441 m. ir 1443–1450 m. Žemaitijos seniūnas, 1443–1448 m. Vilniaus kaštelionas
Protėvis - Buška.
Buškos sūnus - Valimantas. Salyno sutartyje užrašytas kaip Walmundt Buschen son.
Valimantas - stiprus valia.
Valimanto motina - žemaičio bajoro Mazgino dukra.
Valimanto sūnūs: Jaunius, Kęsgaila, Rumboldas, Šediboras, Sudivojus ir Gudigirdas.
....
Jaunius: 1412 m. Trakų seniūnas, 1413 m. Horodlės susitarimo dalyvis. Įkūrus Trakų vaivadiją, paskirtas pirmuoju Trakų vaivada. 1422 m. Melno taikos pasirašymo liudytojas.
Литовская Метрика, книга записей 3 (Lietuvos metrika,užrašų knyga Nr.3, 1440-1498) - записи о людей и землях, которых Великие князья ВКЛ Жигимонт, Казимир и Александр дарили своим боярам (užrašai apie žmones ir žemes, kuriuos LDK kunigaikščiai Kazimieras ir Aleksandras dovanojo savo bajorams):
Дали есмо воеводе Виленскому, пану Кгастовту село Жослы пана Евневское у Троцком повете со всими по тому , как небощик Евнюс держал при великом князе Витовте. А што будет прилучоно после небощика пана Евня , а любо што мы придали , а любо што небощик пан Нац принля сам собою, того не даем ...
Iš Lietuvos Metrikos , užrašymų knygos Nr. 3 (rusų kalba). Jaunius užrašytas lietuvišku vardu: Евнюс .
....
Rumbaudas Valimantaitis ( Rumbold Walimuntowicz): 1396–1412 m. Žemaitijos seniūnas, nuo 1412 m. Lietuvos didysis maršalka
Šedbaras: Kauno kaštelionas (1418), Vilkomirgės seniūnas (1424–1425)
Sudivojus: 1431, 1447–1459 m. – Kauno seniūnas. 1441 m. – LDK kancleris. 1445 m. – Smolensko vietininkas. 1451–1459 – Vilniaus kaštelionas.
Sudivojaus herbo užrašas: «† s: sudiwoionis: de daviltov».
Kęsgaila : Jaunystėje Ukmergės vietininkas, 1412–1432 m., 1440–1441 m. ir 1443–1450 m. Žemaitijos seniūnas, 1443–1448 m. Vilniaus kaštelionas
Goštautai
M. Stryjkowski
Žinomas, galingas ir senovinės giminės ponas Petras Goštautas, būdamas dalies Podolės vaivada, kaimyniškai dažnai aplankydavo poną Bučackį, kurio dukrą paskui vedė. Pagal rusų metraščius, Goštautas buvo Podolės vaivada. Atmetęs senus pagoniškus paklydimus, jis krikštijosi pagal Romos katalikų tikėjimą ir gavo krikščionišką vardą Petras.
Scriptores rerum Prussicarurn. t.2, Leipzig, 1863. p.711
1412m.
Goštautas - kilme aukštaitis
"It das hus Willune haben di heren von Prusen angewunnen vor xl jaren von den vngeloubigen vnd vinden vnszn heligen geloubens Littowen, di genant woren Austenten, vnd di hobetlute his by namen Surmynne, Mattewike vnd Gawstad. It das di dri negest oben bescreben b(h?)obetlute, von den das hus Willune gewunnen wart, alz vor ist gescreben, woren Littowen, vund ir geschlechte is noch czu deser czit Littowes vnd Littowen vnd wonen in Littowen im lande czu Coluwa bi Wilkenberg vnd nich im lande czu Samayten. It das hus Willune, e das is von den heren von Prusen gewunen wart, alz in dem andren negesten obengescreben artikel ist vsgesprochen, wart is gespiset vnd gehalden von den Littowen, di Awstayten genant woren vnd noch heysen vnd nicht von den Samayten."
"Senoliai tvirtina, kad Veliuonos pilis, kuri yra žemaičių žemėje, prieš 40 metų buvo Goštauto, Surmino ir Mateikos valdžioje, nors ši pilis nurodyta kaip žemaičių, paminėti ponai buvo ne žemaičiai, o lietuviai, kuriuos dar vadina aukštaičiais. Šių žmonių vaikaičiai ir dabar gyvena Lietuvoje - Kulvos ir Vilkmergės žemėse, o ne žemaičių žemėje ir juos ir dabar vadina aukštaičiais."
Apie Albertą Goštautą:
Iš rankraštinio palikimo
Albertas Goštautas ir Lietuvos istoriografija
M. Stryjkowski
Žinomas, galingas ir senovinės giminės ponas Petras Goštautas, būdamas dalies Podolės vaivada, kaimyniškai dažnai aplankydavo poną Bučackį, kurio dukrą paskui vedė. Pagal rusų metraščius, Goštautas buvo Podolės vaivada. Atmetęs senus pagoniškus paklydimus, jis krikštijosi pagal Romos katalikų tikėjimą ir gavo krikščionišką vardą Petras.
Scriptores rerum Prussicarurn. t.2, Leipzig, 1863. p.711
1412m.
Goštautas - kilme aukštaitis
"It das hus Willune haben di heren von Prusen angewunnen vor xl jaren von den vngeloubigen vnd vinden vnszn heligen geloubens Littowen, di genant woren Austenten, vnd di hobetlute his by namen Surmynne, Mattewike vnd Gawstad. It das di dri negest oben bescreben b(h?)obetlute, von den das hus Willune gewunnen wart, alz vor ist gescreben, woren Littowen, vund ir geschlechte is noch czu deser czit Littowes vnd Littowen vnd wonen in Littowen im lande czu Coluwa bi Wilkenberg vnd nich im lande czu Samayten. It das hus Willune, e das is von den heren von Prusen gewunen wart, alz in dem andren negesten obengescreben artikel ist vsgesprochen, wart is gespiset vnd gehalden von den Littowen, di Awstayten genant woren vnd noch heysen vnd nicht von den Samayten."
"Senoliai tvirtina, kad Veliuonos pilis, kuri yra žemaičių žemėje, prieš 40 metų buvo Goštauto, Surmino ir Mateikos valdžioje, nors ši pilis nurodyta kaip žemaičių, paminėti ponai buvo ne žemaičiai, o lietuviai, kuriuos dar vadina aukštaičiais. Šių žmonių vaikaičiai ir dabar gyvena Lietuvoje - Kulvos ir Vilkmergės žemėse, o ne žemaičių žemėje ir juos ir dabar vadina aukštaičiais."
Apie Albertą Goštautą:
Iš rankraštinio palikimo
Albertas Goštautas ir Lietuvos istoriografija
Bilevičiai- Žemaičių bajorų giminė. XVI a. – XVII a. rėmė reformaciją Lietuvoje, lietuviškų leidinių rengimą. Dalis Bilevičių buvo lietuviškos kultūrinės orientacijos. Tėvoniniai dvarai XVI a. buvo Viduklė, Raseiniai, Rietavas.
Giminės pradininkas Bilius, paminėtas 15a. LDK dokumnetuose (Lietuvos Metrika, kn. 18, psl. 144), kuris Kazimiero valdymo laikais (1440-1492), gavo žemių iš Kazimiero. Jo sūnus Daugirdas Bilevičius, paminėtas kunigaikščio Kazimiero dvariškių sąrašuose (1486-1489).
Kazimiero raštas, 1448m.
Giminės protoplastas Žodeika, pam.1418m. Vytauto laiške Didžiąjam Ordino Magistrui (Raseinių bajoras Szodeyken). Jo sūnūs: Mastvilas Žodeikavičius ir Bilius Žodeikavičius.
1528m. LDK kariuomenės surašyme paminėti Raseinių bajorai Bilevičiai.
Giminės Bilevičių-Stankevičių atšaka - Raseinių bažnyčios fundatoriai (16a.)
Žymiausias giminės atstovas Jonas Bilevičius, XVI a. Žemaitijos vietininkas, Dirvėnų ir Beržų tijūnas. Globojo pirmuosius spaudos lietuvių kalba rengėjus. Jam Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis 1543 m. spalio 7 d. raštu pavedė globoti iš Karaliaučiaus į Lietuvą grįžtantį Abraomą Kulvietį, prašė parinkti lietuvių jaunuolių, kandidatų į evangelikų liuteronų kunigus. Bilevičių Stankevičių giminės palikuoniai XVII a. viduryje jau buvo katalikai.
Prūsijos hercogo Albrechto laiškas, rašytas 1546m. Jonui Bilevičiui. Laiške parašyta, kad daug vietovių Prūsijoje neturi lietuvių kalbos pastorių ir, kad laiško pateikėjas pasiųstas į Lietuvą, tokių žmonių surasti, ut aliquot doctos et linguae Lithuanicae peritia instructos viros adduceret
Dr. Wotschke. Abraham Culvensis. Altpreuss. Monatsschr. 1905. psl 198
Giminės pradininkas Bilius, paminėtas 15a. LDK dokumnetuose (Lietuvos Metrika, kn. 18, psl. 144), kuris Kazimiero valdymo laikais (1440-1492), gavo žemių iš Kazimiero. Jo sūnus Daugirdas Bilevičius, paminėtas kunigaikščio Kazimiero dvariškių sąrašuose (1486-1489).
Kazimiero raštas, 1448m.
Giminės protoplastas Žodeika, pam.1418m. Vytauto laiške Didžiąjam Ordino Magistrui (Raseinių bajoras Szodeyken). Jo sūnūs: Mastvilas Žodeikavičius ir Bilius Žodeikavičius.
1528m. LDK kariuomenės surašyme paminėti Raseinių bajorai Bilevičiai.
Giminės Bilevičių-Stankevičių atšaka - Raseinių bažnyčios fundatoriai (16a.)
Žymiausias giminės atstovas Jonas Bilevičius, XVI a. Žemaitijos vietininkas, Dirvėnų ir Beržų tijūnas. Globojo pirmuosius spaudos lietuvių kalba rengėjus. Jam Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis 1543 m. spalio 7 d. raštu pavedė globoti iš Karaliaučiaus į Lietuvą grįžtantį Abraomą Kulvietį, prašė parinkti lietuvių jaunuolių, kandidatų į evangelikų liuteronų kunigus. Bilevičių Stankevičių giminės palikuoniai XVII a. viduryje jau buvo katalikai.
Prūsijos hercogo Albrechto laiškas, rašytas 1546m. Jonui Bilevičiui. Laiške parašyta, kad daug vietovių Prūsijoje neturi lietuvių kalbos pastorių ir, kad laiško pateikėjas pasiųstas į Lietuvą, tokių žmonių surasti, ut aliquot doctos et linguae Lithuanicae peritia instructos viros adduceret
Dr. Wotschke. Abraham Culvensis. Altpreuss. Monatsschr. 1905. psl 198
Astikai - LDK didikų giminė (XV-XVI a.), svarbiausias valdas turėjusi apie Kernavę.
Kristinas Astikas (1363 m. Trakuose – 1442 ar 1443 m. Kernavėje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas. Sūnūs Radvila Astikaitis ir Stanislovas (Stankus) Astikaitis pradėjo dvi garsias Lietuvos bajorų ir didikų dinastijas. Radvilos palikuonys pasivadino Radvilomis, o Stankaus – Astikais.
Kristinas Astikas (1363 m. Trakuose – 1442 ar 1443 m. Kernavėje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas. Sūnūs Radvila Astikaitis ir Stanislovas (Stankus) Astikaitis pradėjo dvi garsias Lietuvos bajorų ir didikų dinastijas. Radvilos palikuonys pasivadino Radvilomis, o Stankaus – Astikais.
Giedraičiai
Giedraičių vietovė rašytiniuose šaltiniuopse pirmą kartą paminėta 1338m. - Gedereiten .
Hermanas Giedraitis ( Hermannus de Lytwania alias de Kiederothya, Hermannus princeps Gedorothiensis, apie 1400 m. – prieš 1439 m. spalio 30 d.) – vienas pirmųjų aukštus mokslo laipsnius įgijusių lietuvių. 1426 m. – bakalauras, 1433 m. – magistras, 1438 m. – kanonų teisės daktaras. Nuo 1435 m. Krokuvos ir Vlodavo kapitulų kanauninkas.
XV a. šeši kunigaikščiai Giedraičiai studijavo Krokuvos universitete, kai kurie Karaliaučiaus universitete, Vokietijos universitetuose.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Merkelis Giedraitis (1536 m. – 1609 m. balandžio 6 d.) – iš Giedraičių giminės kilęs kunigaikštis, Žemaičių vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas.
Martynas Marcelis Giedraitis - Nuo 1586 m. Obelių seniūnas, nuo 1589 m. Ukmergės valdytojas. Karinės karjeros pradžia sutapo su valdovo Stepono Batoro žygiais. Pasižymėjo per Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karą su Švedija dėl Livonijos. Kristupui Radvilai Perkūnui nuo Ukmergės apskrities 1601 m. pristatė husarų būrį, kuris dalyvavo Kuoknesės mūšyje. Vadovavo apie 100 karių raitelių vėliavai per 1605 m. Salaspilio (Kirchholmo) mūšį. Nuo 1617 m. Mstislavlio vaivada.
Jų tėvas - Matas Giedraitis. 1507 m. ir 1544-1560 m. minimas kaip Maišiagalos ir Kernavės seniūnas. Buvo artimas Bonos Sforcos dvarui. Nuo 1557 m. Giedraičių vėliavininkas, nuo 1560 m. Vilniaus vietininkas, nuo 1562 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų maršalka.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kasparas Giedraitis (apie 1535 m.– apie 1602 m.) nuo 1550 m. studijavo Karaliaučiaus universitete. Kaip Kauno apskrities bajorų atstovas 1569 m. pasirašė Liublino unijos aktą. Iš jo palikuonių kilęs Žemaičių vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas Juozapas Arnulfas Giedraitis.
Kasparo Giedraičio brolis - Vladislovas Baltramiejus Giedraitis – kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas. Žemaičių kanauninkas, Smolensko prelatas, Giedraičių, Veliuonos ir Talačyno (dab. Vitebsko sritis) klebonas. 1646-1666 m. Vilniaus universitete studijavo filosofiją. 1667 m. įgijo magistro laipsnį.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Romualdas Giedraitis - 1794 m. sukilimo veikėjas, generolas.
Giedraičių vietovė rašytiniuose šaltiniuopse pirmą kartą paminėta 1338m. - Gedereiten .
Hermanas Giedraitis ( Hermannus de Lytwania alias de Kiederothya, Hermannus princeps Gedorothiensis, apie 1400 m. – prieš 1439 m. spalio 30 d.) – vienas pirmųjų aukštus mokslo laipsnius įgijusių lietuvių. 1426 m. – bakalauras, 1433 m. – magistras, 1438 m. – kanonų teisės daktaras. Nuo 1435 m. Krokuvos ir Vlodavo kapitulų kanauninkas.
XV a. šeši kunigaikščiai Giedraičiai studijavo Krokuvos universitete, kai kurie Karaliaučiaus universitete, Vokietijos universitetuose.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Merkelis Giedraitis (1536 m. – 1609 m. balandžio 6 d.) – iš Giedraičių giminės kilęs kunigaikštis, Žemaičių vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas.
Martynas Marcelis Giedraitis - Nuo 1586 m. Obelių seniūnas, nuo 1589 m. Ukmergės valdytojas. Karinės karjeros pradžia sutapo su valdovo Stepono Batoro žygiais. Pasižymėjo per Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karą su Švedija dėl Livonijos. Kristupui Radvilai Perkūnui nuo Ukmergės apskrities 1601 m. pristatė husarų būrį, kuris dalyvavo Kuoknesės mūšyje. Vadovavo apie 100 karių raitelių vėliavai per 1605 m. Salaspilio (Kirchholmo) mūšį. Nuo 1617 m. Mstislavlio vaivada.
Jų tėvas - Matas Giedraitis. 1507 m. ir 1544-1560 m. minimas kaip Maišiagalos ir Kernavės seniūnas. Buvo artimas Bonos Sforcos dvarui. Nuo 1557 m. Giedraičių vėliavininkas, nuo 1560 m. Vilniaus vietininkas, nuo 1562 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų maršalka.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kasparas Giedraitis (apie 1535 m.– apie 1602 m.) nuo 1550 m. studijavo Karaliaučiaus universitete. Kaip Kauno apskrities bajorų atstovas 1569 m. pasirašė Liublino unijos aktą. Iš jo palikuonių kilęs Žemaičių vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas Juozapas Arnulfas Giedraitis.
Kasparo Giedraičio brolis - Vladislovas Baltramiejus Giedraitis – kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas. Žemaičių kanauninkas, Smolensko prelatas, Giedraičių, Veliuonos ir Talačyno (dab. Vitebsko sritis) klebonas. 1646-1666 m. Vilniaus universitete studijavo filosofiją. 1667 m. įgijo magistro laipsnį.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Romualdas Giedraitis - 1794 m. sukilimo veikėjas, generolas.
Daukša - pasirašė Horodlės Unijos aktą 1413m. Pacų giminės pradininkas. Sūnus Pacas Daukšavičius.
M. Daukšos parašas ir herbas
Jurgis Pacevičius - 1480–1492 m. – valdovo maršalka. 1481 m. – Kauno seniūnas. 1486–1492 m. – Kijevo vaivada.1492-1496 m. – Naugarduko seniūnas. 1496–150 m. – Polocko vietininkas. 1505 m. – Merkinės seniūnas.
Józefa Wolffa knygoje (Pacowie : materyjały historyczno-genealogiczne / ułożone i wydane przez Józefa Wolffa. 1889г.), pacai pristatomi kaip lietuvių giminė.
Pac (as) vardas paaiškinamas nuo lietuviškojo PATS.
M. Daukšos parašas ir herbas
Jurgis Pacevičius - 1480–1492 m. – valdovo maršalka. 1481 m. – Kauno seniūnas. 1486–1492 m. – Kijevo vaivada.1492-1496 m. – Naugarduko seniūnas. 1496–150 m. – Polocko vietininkas. 1505 m. – Merkinės seniūnas.
Józefa Wolffa knygoje (Pacowie : materyjały historyczno-genealogiczne / ułożone i wydane przez Józefa Wolffa. 1889г.), pacai pristatomi kaip lietuvių giminė.
Pac (as) vardas paaiškinamas nuo lietuviškojo PATS.
|
|
Jonas Karolis Daugėla Zaviša - Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pareigūnas, Vilniaus vyskupas. Kilmė - lietuviai Daugialos. Tėvas - Kasparas Daugiala.
Żywoty biskupów wileńskich
Biskupstwo wileńskie:
Lietuviškas vardas dawgalis reiškia - daug galintis.
Żywoty biskupów wileńskich
Biskupstwo wileńskie:
Lietuviškas vardas dawgalis reiškia - daug galintis.
Vaitiekus Albertas I Taboras (gimė Lietuvoje Tabariškėse) Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas 1491–1507 m., Vilniaus miesto gynybinės sienos statybos skatintojas ir rėmėjas. Tikras lietuvis, labai mylėjęs Lietuvą ir Vilnių, karštai rūpinęsis Lietuvos reikalais, saugojo lietuvių teises nuo besiveržiančių į Lietuvą lenkų šlėktų, gynė lietuvių reikalus ir saugojo juos nuo nutautinimo. Seime jo nuomonė buvo branginama, o karaliai dažnai klausdavo jo patarimų.
Vyskupo Taboro laiškas. Lotynų k.
Kun. Aleksandro privilegija Vyskupui Taborui. Lotynų k.
Vyskupo Taboro laiškas. Lotynų k.
Kun. Aleksandro privilegija Vyskupui Taborui. Lotynų k.
Benediktas Klongevicius - Vilniaus vyskupas (nuo 1840m.) , teologijos daktaras, Vilniaus Universiteto profesorius. Rūpinosi lietuviškų knygų leidyba.
Išleido pamokslų („Trumpas pamokslas apey pašanavoima ciesoriaus visos Rossios“ 1832 m.), paskaitų rinkinį, vadovėlių, į lietuvių k. 1832 m. išvertė katekizmą, parengė lietuviškų („Litanios su maldomis apė š. Petru apaštalu pagal evangelios ir darbu apaštalu“, išsp. 1842 m.), lenkiškų knygų, bendradarbiavo periodinėje spaudojе
Išleido pamokslų („Trumpas pamokslas apey pašanavoima ciesoriaus visos Rossios“ 1832 m.), paskaitų rinkinį, vadovėlių, į lietuvių k. 1832 m. išvertė katekizmą, parengė lietuviškų („Litanios su maldomis apė š. Petru apaštalu pagal evangelios ir darbu apaštalu“, išsp. 1842 m.), lenkiškų knygų, bendradarbiavo periodinėje spaudojе
Lietuvos Didžiojo kanclerio Mikalojaus Radvilos Rudojo parašas lotyniškai.
Wobe, Marcin Franciszek
Icones familiae ducalis Radivilianae ex originalibus ... picturis desumptae : inscriptionibus historico-genealogicis ... illustratae, ab anno ... 1346 ad annum 1758 deductae
Radvilų geneologija:
"Didingi kunigaikščiai, spindintys LDK valdovai (a) Živibundi, (b) Kukovoitis, (c) Utenis, (d) Svintorogi, (e) Gerimundi, (f) Giligini, (g) Romundi, (h) Narimundi,
а. Dausprungo proanūkis, pirmas kunigaikštis ir paveldėtojas Deltuvoje, Vilkomergėje. Vėliau bėgant laikui vedęs Pajautą iš Stulpų giminės.
b. Živibundo tėvas Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikštystėje.
c. Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikštis Kukovoitis, Utenos įkūrėjas.
d. Ringoltus (paskutinis iš Palemono dinastijos) Novogrodensis
ir t.t. išvardyti kunigaikščiai iš Palemono dinastijos (t.y. legendinės asmenybės)
е. Šventaragis
f. Germundas, Trabus tėvas Žemaitijoje
g. Giliginas ir Narimantas
Wobe, Marcin Franciszek
Icones familiae ducalis Radivilianae ex originalibus ... picturis desumptae : inscriptionibus historico-genealogicis ... illustratae, ab anno ... 1346 ad annum 1758 deductae
Radvilų geneologija:
"Didingi kunigaikščiai, spindintys LDK valdovai (a) Živibundi, (b) Kukovoitis, (c) Utenis, (d) Svintorogi, (e) Gerimundi, (f) Giligini, (g) Romundi, (h) Narimundi,
а. Dausprungo proanūkis, pirmas kunigaikštis ir paveldėtojas Deltuvoje, Vilkomergėje. Vėliau bėgant laikui vedęs Pajautą iš Stulpų giminės.
b. Živibundo tėvas Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikštystėje.
c. Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikštis Kukovoitis, Utenos įkūrėjas.
d. Ringoltus (paskutinis iš Palemono dinastijos) Novogrodensis
ir t.t. išvardyti kunigaikščiai iš Palemono dinastijos (t.y. legendinės asmenybės)
е. Šventaragis
f. Germundas, Trabus tėvas Žemaitijoje
g. Giliginas ir Narimantas
Taip pat skaitykite:
Šemetų geneologija XV-XVI amžiuje
Žemaičių diduomenė ir politinė padėtis Žemaitijoje XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje
Šemetų geneologija XV-XVI amžiuje
Žemaičių diduomenė ir politinė padėtis Žemaitijoje XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje
Ukrainiečiai:
Gornostajai.
Ukrainietis Onikijus Gornostajus (1517 m. rusų kanceliarijos paraštininkis, 1518–1528 m. karalienės Bonos dvariškis, Vilniaus raktininkas 1533–1542 m.) valdė Baltarusijos žemes.
1544 m. . Volkovysko valdytojas, Bresto seniūnas (1526–1544 m.), Gomelio seniūnas 1547–1552 m.
Ivanas Gornostajus - didysis LDK raštininkas ir rūmų maršalka (1508), pasiuntinys Maskvoje (1522), Darsūniškio valdytojas (nuo 1525), Slonimo seniūnas (nuo 1531). 1538—1542 m. Trakų vaivada, 1549—1551 m. — Vilniaus vaivada. 1539—1551 m. Birštono valdytojas, nuo 1556 — Krėvos valdytojas, nuo 1551m. Naugarduko valdytojas.
Jo senelis - Kalenikas Miškovičius - Kremeneco bajoras.
Ostrogiškiai
Vyriškąja linija Ostrogiškiai buvo kilę iš Riurikaičių ir buvo tolimi Kijevo Rusios didžiojo kunigaikščio Sviatopolko palikuonys. Giminės pradininkas – Danielius, XIV a. viduryje parėmęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovus kovoje dėl Volynės ir Galičo.
Tiškevičiai
Jurgis Tiškevičius (lenk. Jerzy Tyszkiewicz, gimė1 596 m. Vištytyje, – 1656 m. sausio 17 d. Domnau prie Karaliaučiaus) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas.
Kazimieras Viktoras Tiškevičius - XXa. pradžios Lietuvos Respublikos karininkas.
Gornostajai.
Ukrainietis Onikijus Gornostajus (1517 m. rusų kanceliarijos paraštininkis, 1518–1528 m. karalienės Bonos dvariškis, Vilniaus raktininkas 1533–1542 m.) valdė Baltarusijos žemes.
1544 m. . Volkovysko valdytojas, Bresto seniūnas (1526–1544 m.), Gomelio seniūnas 1547–1552 m.
Ivanas Gornostajus - didysis LDK raštininkas ir rūmų maršalka (1508), pasiuntinys Maskvoje (1522), Darsūniškio valdytojas (nuo 1525), Slonimo seniūnas (nuo 1531). 1538—1542 m. Trakų vaivada, 1549—1551 m. — Vilniaus vaivada. 1539—1551 m. Birštono valdytojas, nuo 1556 — Krėvos valdytojas, nuo 1551m. Naugarduko valdytojas.
Jo senelis - Kalenikas Miškovičius - Kremeneco bajoras.
Ostrogiškiai
Vyriškąja linija Ostrogiškiai buvo kilę iš Riurikaičių ir buvo tolimi Kijevo Rusios didžiojo kunigaikščio Sviatopolko palikuonys. Giminės pradininkas – Danielius, XIV a. viduryje parėmęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovus kovoje dėl Volynės ir Galičo.
Tiškevičiai
Jurgis Tiškevičius (lenk. Jerzy Tyszkiewicz, gimė1 596 m. Vištytyje, – 1656 m. sausio 17 d. Domnau prie Karaliaučiaus) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas.
Kazimieras Viktoras Tiškevičius - XXa. pradžios Lietuvos Respublikos karininkas.