×
Maciej Mechovski.
Traktatas apie dvi sarmatijas Vertimas rusų k.
DE DUABUS SARMATIIS, 1518m. Lotynų k. Originalas
Antra dalis. Apie Lietuvą ir Žemaitiją.
Senieji istorikai, pasakodami apie senovę, kalba, kad kažkokie italai, palikę Italiją dėl nesutarimų su romėnais, atvyko į Lietuvos žemę ir jai davė savo tėvynės Italijos pavadinimą, o žmonėms - pavadinimą italai: vėliau žemė pradėjo vadintis su priedėliu iš raidės l - pradžioje - Litalija,o tauta litalais.
Rusai ir lenkai, jų kaimynai, dar labiau keisdami tuos vardus, iki dabar vadina šalį Lietuva (Lithuaniam), o tautą lietuviais (Lithuanos).
Žemaitiją jie taip vadina savo kalba, nes pas juos tai reiškia žemesnę žemę.
Keistutis, Algirdo brolis, didžiausias krikščionių priešas ir persekiotojas, kare su teutonų kryžiuočiais Prūsijoje triskart buvo paimtas į nelaisvę ir triskart....išsivadavo ....To Keistučio sūnus buvo Vytautas (Vitawdus) arba Vitoldas....
Lietuviai kaip dievybes garbino ugnį, mišką, gyvates, ypač ugnį, kurią pastoviai prižūrėjo kerėtojas, jų kalba vadinamas znicz.
Tai štai, karalius Vladislovas prisakė Vilniaus mieste visų barbarų akyse užgesinti ugnį, kurią garbino kaip šventą, sugriauti šventyklą ir altorių, kur buvo laikomos aukos: miškus - iškirsti, o gyvates - numarinti. Nors barbarai ir apverkė savo apgaulingų dievų sunaikinimą, tačiau nedrįso prieštarauti karaliui ir stebėjosi tik tuo, kad lenkai, išniekinę jų šventoves - ugnį, miškus ir gyvates, liko visiškai sveiki, ko nebuvo tokiais atvejais su jais pačiais.
Kai stabai buvo sunaikinti, lenkų šventikai, o labiausiai karalius Vladislovas, žinojęs vietinę kalbą, kelias dienas mokė lietuvių liaudį tikėjimo tiesų ir maldų Dievui....
...karalius Vladislovas įkūrė Vilniuje šv Stanislovo, Lenkijos patrono, katedrą.
Apie Žemaitijos krikštą:
....Kadangi niekas iš kunigų nežinojo žemaičių kalbos, karalius Vladislovas mokė liaudį iš pradžių Tėve mūsų, vėliau simbolius ir liepė praustis krikšto vandenyje. Vienas iš žemaičių vyriausių pasakė už visus: "Šviesiausias karaliau, nuo tada kai mūsų nejudrūs ir tingūs dievai buvo lenkų dievo sunaikinti, mes paliekame juos ir jų šventyklas ir prisijungiame prie daug stipresnio tavo ir lenkų Dievo".Taip jie buvo pakrikštyti.
Pirmuoju Medininkų vyskupu paskirtas vokiečių kilmės, bet gimęs Vilniuje, Motiejus, nes jis žinojo lietuvių ir žemaičių kalbą.
Krikščionybės įvedimo pradžioje, kai magistras Nikolajus Venzikas, karaliaus pamokslininkas kartą vertėjo pagalba pasakojo žemaičiams apie pasaulio sukūrimą ir pirmąjį žmogų Adoma, vienas iš žemaičių pertraukė pamokslininką ir pasakė: «Šis šventikas meluoja, šviesiausias karaliau! Jis kalba apie pasaulio sukūrimą, tačiau jis nėra senas žmogus. Juk daugelis iš mūsų už jį vyresni ir jau turi daugiau kaip šimtą metų, bet ir jie neprisimena apie kažkokį sukūrimą, o pasakoja, kad saulė, mėnulis ir kiti dangaus šviesuliai visada taip pat švietė ir sukosi».
Karalius Vladislovas liepė jam tylėti ir paaiškino, kad magistras Venzikas netvirtino, kad kad pasaulio sukūrimas prasidėjęs jo laiku, o sakė, kad Dievo valia tai įvyko daug anksčiau, tai yra daugiau kaip prieš šešis tūkstančius metų.
"Karalius Vladislovas paskyrė savo pusbrolį Aleksandrą Vytautą valdyti Didžiają Lietuvos kunigaikštystę ir Žemaitiją, o šis, žmogus energingas ir drąsus kovoje, prijungė prie Lietuvos Pskovo kunigaikštystę, vadinamą Pleskovija, o po to - kitą Naugarduko kunigaikštystę, vadinamą Nugardija. Jis pajungė savo valdžiai ir trečią kunigaikštystę - Smolensko.
Trečia dalis. Apie LDK dydį
....Lietuvių kalba turi keturias tarmes. Pirma tarmė jotvingių (Iaczwingorum), tai yra tų, kurie gyveno šalia Drohičino pilies, bet jų dabar liko labai mažai. Kita - lietuvių ir žemaičių. Trečia - prūsų. Ketvirta - Latvijoje arba Latgalijoje, tai yra Livonijoje, Dauguvos ir Rygos apylinkėse. Nors visa tai - viena ir ta pati kalba, tačiau vienos tarmės žmonės ne pilnai supranta vienas kitą....
Ši keturiakalbė tauta pagonybės laikais turėjo vieną didijį šventiką, kurį vadino Krive. Jis gyveno Romovės mieste (Romouae), taip pavadintame pagal Romos pavadinimą, kadangi ši tauta didžiuojasi kilme iš Italijos ir iš tikrųjų jos kalboje yra kai kurių itališkų žodžių. Apie šį Krive ir Romovės miestą galima paskaityti legendoje apie šventą vyskupą ir kankinį Adalbertą.
Pastebėsime, kad dabar Prūsijoje labai nedaug kas kalba prūsiškai: čia įsiskverbė lenkų ir vokiečių kalbos. Taip pat ir Lietuvoje - vietinę kalbą naudoja daugiausiai valstiečiai, nes čia įsiskverbė vokiečių kalba. Žemaitijoje, kuri yra 50 mylių ilgio ir Lietuvoje , kuri yra 30 mylių ilgio, kaimuose kalbama lietuviškai, didelėje dalyje naudojama lenkų kalba, nes bažnyčiose kunigai pamokslauja lenkiškai. Dar pažymėsime, kad ši keturkalbė tauta priklauso katalikų bažnyčiai, o kitose provincijose, Novgorode, Pskove, Polocke, Smolenske ir į peitus už Kijevo gyvena rusai, kalba rusiškai arba slaviškai ir priklauso Kontantinopolio patriarchui.
Traktatas apie dvi sarmatijas Vertimas rusų k.
DE DUABUS SARMATIIS, 1518m. Lotynų k. Originalas
Antra dalis. Apie Lietuvą ir Žemaitiją.
Senieji istorikai, pasakodami apie senovę, kalba, kad kažkokie italai, palikę Italiją dėl nesutarimų su romėnais, atvyko į Lietuvos žemę ir jai davė savo tėvynės Italijos pavadinimą, o žmonėms - pavadinimą italai: vėliau žemė pradėjo vadintis su priedėliu iš raidės l - pradžioje - Litalija,o tauta litalais.
Rusai ir lenkai, jų kaimynai, dar labiau keisdami tuos vardus, iki dabar vadina šalį Lietuva (Lithuaniam), o tautą lietuviais (Lithuanos).
Žemaitiją jie taip vadina savo kalba, nes pas juos tai reiškia žemesnę žemę.
Keistutis, Algirdo brolis, didžiausias krikščionių priešas ir persekiotojas, kare su teutonų kryžiuočiais Prūsijoje triskart buvo paimtas į nelaisvę ir triskart....išsivadavo ....To Keistučio sūnus buvo Vytautas (Vitawdus) arba Vitoldas....
Lietuviai kaip dievybes garbino ugnį, mišką, gyvates, ypač ugnį, kurią pastoviai prižūrėjo kerėtojas, jų kalba vadinamas znicz.
Tai štai, karalius Vladislovas prisakė Vilniaus mieste visų barbarų akyse užgesinti ugnį, kurią garbino kaip šventą, sugriauti šventyklą ir altorių, kur buvo laikomos aukos: miškus - iškirsti, o gyvates - numarinti. Nors barbarai ir apverkė savo apgaulingų dievų sunaikinimą, tačiau nedrįso prieštarauti karaliui ir stebėjosi tik tuo, kad lenkai, išniekinę jų šventoves - ugnį, miškus ir gyvates, liko visiškai sveiki, ko nebuvo tokiais atvejais su jais pačiais.
Kai stabai buvo sunaikinti, lenkų šventikai, o labiausiai karalius Vladislovas, žinojęs vietinę kalbą, kelias dienas mokė lietuvių liaudį tikėjimo tiesų ir maldų Dievui....
...karalius Vladislovas įkūrė Vilniuje šv Stanislovo, Lenkijos patrono, katedrą.
Apie Žemaitijos krikštą:
....Kadangi niekas iš kunigų nežinojo žemaičių kalbos, karalius Vladislovas mokė liaudį iš pradžių Tėve mūsų, vėliau simbolius ir liepė praustis krikšto vandenyje. Vienas iš žemaičių vyriausių pasakė už visus: "Šviesiausias karaliau, nuo tada kai mūsų nejudrūs ir tingūs dievai buvo lenkų dievo sunaikinti, mes paliekame juos ir jų šventyklas ir prisijungiame prie daug stipresnio tavo ir lenkų Dievo".Taip jie buvo pakrikštyti.
Pirmuoju Medininkų vyskupu paskirtas vokiečių kilmės, bet gimęs Vilniuje, Motiejus, nes jis žinojo lietuvių ir žemaičių kalbą.
Krikščionybės įvedimo pradžioje, kai magistras Nikolajus Venzikas, karaliaus pamokslininkas kartą vertėjo pagalba pasakojo žemaičiams apie pasaulio sukūrimą ir pirmąjį žmogų Adoma, vienas iš žemaičių pertraukė pamokslininką ir pasakė: «Šis šventikas meluoja, šviesiausias karaliau! Jis kalba apie pasaulio sukūrimą, tačiau jis nėra senas žmogus. Juk daugelis iš mūsų už jį vyresni ir jau turi daugiau kaip šimtą metų, bet ir jie neprisimena apie kažkokį sukūrimą, o pasakoja, kad saulė, mėnulis ir kiti dangaus šviesuliai visada taip pat švietė ir sukosi».
Karalius Vladislovas liepė jam tylėti ir paaiškino, kad magistras Venzikas netvirtino, kad kad pasaulio sukūrimas prasidėjęs jo laiku, o sakė, kad Dievo valia tai įvyko daug anksčiau, tai yra daugiau kaip prieš šešis tūkstančius metų.
"Karalius Vladislovas paskyrė savo pusbrolį Aleksandrą Vytautą valdyti Didžiają Lietuvos kunigaikštystę ir Žemaitiją, o šis, žmogus energingas ir drąsus kovoje, prijungė prie Lietuvos Pskovo kunigaikštystę, vadinamą Pleskovija, o po to - kitą Naugarduko kunigaikštystę, vadinamą Nugardija. Jis pajungė savo valdžiai ir trečią kunigaikštystę - Smolensko.
Trečia dalis. Apie LDK dydį
....Lietuvių kalba turi keturias tarmes. Pirma tarmė jotvingių (Iaczwingorum), tai yra tų, kurie gyveno šalia Drohičino pilies, bet jų dabar liko labai mažai. Kita - lietuvių ir žemaičių. Trečia - prūsų. Ketvirta - Latvijoje arba Latgalijoje, tai yra Livonijoje, Dauguvos ir Rygos apylinkėse. Nors visa tai - viena ir ta pati kalba, tačiau vienos tarmės žmonės ne pilnai supranta vienas kitą....
Ši keturiakalbė tauta pagonybės laikais turėjo vieną didijį šventiką, kurį vadino Krive. Jis gyveno Romovės mieste (Romouae), taip pavadintame pagal Romos pavadinimą, kadangi ši tauta didžiuojasi kilme iš Italijos ir iš tikrųjų jos kalboje yra kai kurių itališkų žodžių. Apie šį Krive ir Romovės miestą galima paskaityti legendoje apie šventą vyskupą ir kankinį Adalbertą.
Pastebėsime, kad dabar Prūsijoje labai nedaug kas kalba prūsiškai: čia įsiskverbė lenkų ir vokiečių kalbos. Taip pat ir Lietuvoje - vietinę kalbą naudoja daugiausiai valstiečiai, nes čia įsiskverbė vokiečių kalba. Žemaitijoje, kuri yra 50 mylių ilgio ir Lietuvoje , kuri yra 30 mylių ilgio, kaimuose kalbama lietuviškai, didelėje dalyje naudojama lenkų kalba, nes bažnyčiose kunigai pamokslauja lenkiškai. Dar pažymėsime, kad ši keturkalbė tauta priklauso katalikų bažnyčiai, o kitose provincijose, Novgorode, Pskove, Polocke, Smolenske ir į peitus už Kijevo gyvena rusai, kalba rusiškai arba slaviškai ir priklauso Kontantinopolio patriarchui.