Labiausiai apsišvietęs visuomenės sluoksnis LDK buvo dvasininkai (ir, be abejo, aukštuomenė).
Iki pat Vilniaus Akademijos įkūrimo 16a., LDK jaunimas vykdavo studijuoti į Prahos, Krokuvos, Senos, Leipcigo Universitetus.
1569m. Lietuvoje įsikūrė jezuitai, kurie 1570m. atidarė jėzuitų kolegiją, kuri 1579m. gavo Universiteto statusą. 1582m. Vilniuje buvo atidaryta kunigų seminarija, 1581m. atidaryta Žemaitijos vyskupystės kunigų seminarija.
Jėzuitų įkurtas Vilniaus Universitetas (Akademija) suvaidino didelį vaidmenį lietuvių švietime bei lietuviškų knygų leidime.
Iki pat Vilniaus Akademijos įkūrimo 16a., LDK jaunimas vykdavo studijuoti į Prahos, Krokuvos, Senos, Leipcigo Universitetus.
1569m. Lietuvoje įsikūrė jezuitai, kurie 1570m. atidarė jėzuitų kolegiją, kuri 1579m. gavo Universiteto statusą. 1582m. Vilniuje buvo atidaryta kunigų seminarija, 1581m. atidaryta Žemaitijos vyskupystės kunigų seminarija.
Jėzuitų įkurtas Vilniaus Universitetas (Akademija) suvaidino didelį vaidmenį lietuvių švietime bei lietuviškų knygų leidime.
Pirmieji iš užsienio atvykę jėzuitai mokėsi lietuvių kalbos. Tai buvo: portugalas profesorius Emanuel (de) Vega (1553-1638), vokietis Petras Krimegis , dirbęs pamokslininku latviams ir lietuviams, ispanas Antonijus Arijas, mozūras Stani Javoras (1627-1691), kuris "dėka atkaklių pastangų išmoko lietuvių kalbą, nepaisnat jos sunkumo" (linguam Lituanicam quamuis sat difficilem improbo tabore addicit)', latvis Tomas Berentas, teologijos filosofijos profesorius, mozūras Albert Tilkovski (1625-1695), matematikos profesorius, mokėjęs lietuvių kalbą.-(1)
Jau nuo 1570m. jėzuitų sąrašuose nurodyti ir lietuviai. Iš pradžių tai buvo "broliai pagalbininkai" (fratres coadiutores):
1) Paulius Vaicekavičius (Wicechowic, Woyciechowic), gim. 1547m. 2) Stanislovas Svirys (Swirzyc, Sivircz), gim. 1550m. , virėjas; 3) Grigalius Jurgevičius(Jurgiewicz), gim.1544 m.
Apie 1580 m. Vilniuje jau buvo pirmieji lietuviai-pamokslininkai. Tai buvo Vilniaus gyventojai: Adomas (Аdam), Jokūbo sūnus (Jokūbaitis, Jokuboivicz, 1554 m.-1616m.), ir Jonas, Grigaliaus sūnus (Ioannes Gregorii,Grigoraitis, Gregorowicz, 1551 m. - 1589m.), kurie pamokslavo lietuviškai Šv. Jonų bažnyčioje, priklausiusioje Vilniaus Akademijai.
Jau nuo 1570m. jėzuitų sąrašuose nurodyti ir lietuviai. Iš pradžių tai buvo "broliai pagalbininkai" (fratres coadiutores):
1) Paulius Vaicekavičius (Wicechowic, Woyciechowic), gim. 1547m. 2) Stanislovas Svirys (Swirzyc, Sivircz), gim. 1550m. , virėjas; 3) Grigalius Jurgevičius(Jurgiewicz), gim.1544 m.
Apie 1580 m. Vilniuje jau buvo pirmieji lietuviai-pamokslininkai. Tai buvo Vilniaus gyventojai: Adomas (Аdam), Jokūbo sūnus (Jokūbaitis, Jokuboivicz, 1554 m.-1616m.), ir Jonas, Grigaliaus sūnus (Ioannes Gregorii,Grigoraitis, Gregorowicz, 1551 m. - 1589m.), kurie pamokslavo lietuviškai Šv. Jonų bažnyčioje, priklausiusioje Vilniaus Akademijai.
Kai kurių lietuvių, baigusių (15,16,17 a.) aukštąsias mokyklas - Universitetus, sąrašas:
- Mossuidius Martinus (pirmosios lietuviškos knygos leidėjas) - Karaliaučiaus Universiteto bakalauras 1548m.
- Augustin Jamantovicz, Jamundus. -Karaliaučiaus Universiteto bakalauras. lietuvių kunigas.
- Abraomas Kulvietis (Abrahamus Culvensis Lithwanus) - lietuvis, pirmasis LDK reformacijos veikėjas, pedagogas, teisės daktaras, Karaliaučiaus Universiteto profesorius.
- S. Rapolionis (Rapailionis, Rafajłowicz, Rafałowicz) - Teologijos daktaras, Karaliaučiaus Universiteto profesorius.
- Žygimantas Liauksminas, Sigismundus, Zygmunt Lauxmin - vienas pirmųjų lietuvių profesorių Vilniaus Universitete. 1656-1657m. rektorius.
- Konstantinas Sirvydas (1579-1631). Mokėsi Vilniaus, Tartu, Rygos, Nesvyžiaus jėzuitų kolegijose. 1601-1603 m. mokytojavo Nesvyžiuje. Po to studijavo Pultuske (iki 1606 m.) ir Vilniaus akademijoje (iki 1610 m.). Baigęs mokslus nuo 1612 m. profesoriavo Vilniaus akademijoje, kur dėstė teologiją, aiškino Bibliją, buvo rektoriaus tarėjas. Daugiau kaip dešimtį metų šv. Jono bažnyčioje du kartus per dieną sakydavo pamokslus lietuvių ir lenkų kalbomis. Turėjo filosofijos ir laisvųjų mokslų magistro laipsnį
- Liudvikas Rėza (1776-1840), 1795–1799 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją, antikines ir orientalistines kalbas, filosofiją, istoriją, retoriką. 1807 m. suteiktas teologijos daktaro laipsnis už mokslo darbą „Apie šventųjų knygų moralės aiškinimus pagal Kantą“. 1809 m. paskirtas Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos Seminaro inspektoriumi, privatdocento teisėmis pradėjo dėstyti Rytų kalbas, kai kurias teologijos disciplinas. 1819 m. suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. 1819 m. paskirtas ordinariniu teologijos profesoriumi ir bažnytinės konsistorijos tarėju. 1828 m. paskirtas Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriumi bei Teologijos fakulteto dekanu. 1829 m. išrinktas Prūsijos provincijos Konsistorijos ir mokyklų kolegijos patarėju ir garbės nariu.
- Albertas Kojalavičius-Vijūkas, Wojciech Wijuk Kojałowicz. 1627 m. baigęs Vilniaus jėzuitų kolegiją įstojo į jų ordiną. 1629–1632 m. Nesvyžiuje studijavo filosofiją. 1638 m. baigė teologiją Vilniaus universitete. 1641 m. filosofijos magistras, 1645 m. teologijos daktaras. Mokytojavo Kražių gimnazijoje. 1641–1644 m. ir 1645–1655 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1650–1651 m. vicekancleris, 1653–1655 m. – rektorius.
Jonas Jaknavičius (1589-1669). 1609–1615 m. ir 1619–1622 m. studijavo Vilniaus universitete, 1616–1618 m. Braunsbergo (dab. Branevas), nuo 1622 m. Nesvyžiaus jėzuitų kolegijose. Po 1634 m. – Kražių, Smolensko, Vilniaus kolegijų rektorius.
THESES MATHEMATICÆ Ex Arithmetica... / à M. D. FRANCISCO WICHERT In Aula Almæ Academiæ & Universitatis Vilnensis S. J. Data omnibus præter speciatim invitatos movendarum quæstionum facultate ; Ad tuendum susceptæ Præside R. P. BENEDICTO DOBSZEWICZ S. J. AA. LL. & Philosophiæ Doctore, ac in eadem Alma Universitate Mathesèòs Professore Publico. Annô Domini MDCCLVI. Mense Julio Die. - 1756
BENEDICTO DOBSZEWICZ-Vilniaus Universiteto profesorius. Žemaitis iš Kražių. Laisvųjų menų ir filosofijos daktaras (1755 m.), profesorius (1756 m.), teologijos daktaras (1765 m.), kanonų teisės daktaras (1773 m.). VU dėstė matematiką (1754–1757 m.), filosofiją (1760–1763 m.). Nuo 1782 m. Kražių mokyklos direktorius.
BENEDICTO DOBSZEWICZ-Vilniaus Universiteto profesorius. Žemaitis iš Kražių. Laisvųjų menų ir filosofijos daktaras (1755 m.), profesorius (1756 m.), teologijos daktaras (1765 m.), kanonų teisės daktaras (1773 m.). VU dėstė matematiką (1754–1757 m.), filosofiją (1760–1763 m.). Nuo 1782 m. Kražių mokyklos direktorius.
1-4EUGENIJA ULČINAITĖ.JĖZUITAI IR PROVINCIJOS KULTŪRA. LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 30. VILNIUS, 2000
Lietuvių kalbos vadovėlis, išleistas Vilniuje 1753m.
Lietuvių kalbos vadovėlis, išleistas Vilniuje 1790m.
Lietuvių ir lenkų kalbos vadovėlis, išleistas Vilniuje 1766m.
|
|
Taip pat skaitykite:
Vincas Maciūnas
VILNIAUS UNIVERSITETAS IR LIETUVIŠKASIS
XIX AMŽIAUS PRADŽIOS SĄJŪDIS
Vincas Maciūnas
VILNIAUS UNIVERSITETAS IR LIETUVIŠKASIS
XIX AMŽIAUS PRADŽIOS SĄJŪDIS