Lietuvos Didžioji kunigaikštystė





  • Įvadas
  • Lietuva ar Litva?
    • Iš istorinių dokumentų >
      • Vilnius-Vilnia
  • Gramatikos, žodynai, kalbos aprašymas
    • Pavardžių rašymas viduramžiais
  • Iš istorinių dokumentų
    • Lietuvos metrika
    • Lenkų šaltiniai >
      • V. Sirokomlė
      • M. Balinski
      • Jonas Dlugošas. Historiae Polonicae
      • A. Rotundus
      • Kroniki polska Marcina Bielskiego
      • T. Narbut
      • M. Mechovskis
      • Geografia Krotka, 1782 Vilna
      • А. Мickevičius
    • Lietuvos didikai
    • Lietuvos bajorai >
      • LDK kariuomenės surašymas
      • LDK kariuomenes surašymas 1565-1567m.
    • Henriko Latvio kronika
    • P. Duisburgietis
    • Bychovco kronika
    • Lietuvos ir Žemaitijos kronika
    • Codex epistolaris Vytoldi
    • Michalonis Litvani, Mykolas Lietuvis
    • А. V. Kojelavičius
    • P. Šafarikas
    • Conrad Malte-Brun
    • LIETUVOS KELIŲ APRAŠYMAI XIV a.
  • LDK didieji kunigaikščiai
    • Aleksander Brückner
  • Įžymūs lietuviai
    • XIX amžius
    • Pagarba didžiavyriams
  • Knygų leidyba
  • Švietimas
  • Vilniaus krašto lietuviai
    • Statistika
    • LDK gyventojai
  • Mažoji Lietuva
  • Lietuvių kalba LDK katalikų bažnyčioje
    • Lietuvių kalba ir jezuitai
  • Kaip LDK vadinosi senoji baltarusių kalba
  • Žemėlapiai
  • Video&straipsniai
  • Nuorodos
×



T. Narbut. Dzieje starożytne narodu litewskiego. Wilno, 1835. Lenkų k. (Lietuvių tautos istorija)

Lietuvių istorikas T. Narbutas, rašęs lenkiškai (palaikė gerus santykius su kitu lietuvių istoriku S. Daukantu), parašė 9 tomus Lietuvos istorijos 
T. 1, Mitologia litewska (Lietuvių mitologija): 
Lietuvių dievybės paminėtos Т.1 "Mitologia litewska"

Praamžimas, Wirszajtos, Perkunas, Ragutis, Poklus, Krugis, Ziemienikas, Kielo-Diewas, Liethuwanis, Werpeja, Upine, Budintoja, Austheja, Neris, Ragana, Pojata, Biruta, Kaunis, Praurime, Lapo, Lajma, Perkunatele, Pilwite, Liethua, Wellona, Pergrube, Milda, Krumine, Nijola, Aussra, Brekszta, Gulbi-Dewas, Gonglis, Astwaros, Pushajtis, Giwojte и другие.
T1. psl. 456
naprzód Pan 
trzeciej Kasty, powtóre (i) Panujący w ogólności; Litewskie viespats (dominus), Pruskie Waispattis (do- 
mina) 
, wyraźnie swoje pochodzenie pokazuje. Pojedynczy wyraz Sanskr. Patls (dominus) , znajdujesię w litewskim Pats\źrzódłosłów jest pa (regnare) za przydaniem zgłoski wskazującej na, utworzyło się litewskie Ponas, (dominus), Pruskie su-puni (uxor); ostatnie ma nawet sanskrytskie zakończenie żeńskiego rod to, a zaś su znajomy przedimek w Sanskrycie, dotrze znaczący. Dla tejże przyczyny jest w pruskiem patiniskwa (aconjugiura)

Picture
Pomniejsze pisma historyczne szczegolgni do historyi Litwy odnoszące się
(Šioje knygoje T. Narbutas užrašė lietuviškus pavadinimus)
44 psl. Dawniejsza topografia Wilna (Vilniaus seniausioji topografija)
49psl ..miasto Wilno podzielione bylo na dzielnice....wlasciwi litwini, niegdysz balwochwalcy, zajmowali glowna czesz, najblizej zamku položona..
(..Vilniaus miestas buvo padalintas dalimis....tikrieji lietuviai, kažkada stabmeldžiai, užėmė pagrindinę dalį, arčiau prie pilies...)

...Druga częsc miasta, zameszkana presz Rusinow...dzielnica ta naziwala się Polowca-Ruska, Gudziska. 
(Kita miesto dalis, apgyvendinta rusinų, vadinosi rusiška, Gudziska)

...Trezecia dzelnica dla kupiectwa   zagranicznego byla prezeznaczona...Dzielnica ta nazywala się kupiecka Prekinia.(lit.)..
(trečia dalis pirkliams iš užsienio .....vadinosi Prekinia)

Czwarta dzielnica przecznaczona byla dla nemcow. ..nazywala sie dawniej Niemiecka, Wuokitinia (lith.).
(Ketvirta dalis skirta vokiečiams. ...vadinosi ...Wuokitinia)
Piąta dzielnica...lud tę dzlienica nazywal Czarne miasto Juodu mesta (lit.)
(Penkta dalis....
Juodu mesta)
Szosta dzielnica nazywala się Meniczka , Meniciu mesta (lit.)

3 psl. po polsku zale, po rusku Sleznica, po litewsku Assaruwe
12 psl. Pismo starozytne  litewskie. (Lietuvių senovės rašmenys)
17 psl. ...lewe pod nazvaniem Gilii, w litewskim języku znaczenie glebiny maja..
19 psl. ...Porusnie po litewsku...
22 psl. ..w jezyku miejscowem gore tę nazywają Pilkalnas, to jest Zamkova gora...(Vietinėje kalboje tas kalnas vadinasi Pilkalnas)
24 psl. ..Nowogrodek , jakoby Nowy Grodno mniejsze, po litewsku to przeklada Naujas Pillis z czego poszlo Nauenpille...
46 psl. ...takowe  wiec obwarowanie zwac sie musialo Krewu pilis...po rusku Krewy horod od czego poszlo Krywyj horod
68 psl. Wingra, co znaczy po-litewsku krinyca.
71 psl. Stąd nadanie mial imie Lizdejko od Lizda gniazdo, po litewsku..
72 psl. Synem Wirszula byl Sirputis, czyli Syrpuc ztego rodzi się znamenity męz stanu Grzegorz Ostik...
75 psl. Ragutis bog pijanstwa im jego towarzyszka Ragutene-pati...
w dniu bowiem sv Jana, litwini, z dawnich wiekow mają obchodow wspolny z russinami, nazwany Rossa u tamtych, u tych Kupel (Kupula)
146  psl. Mala Wilja , czyli wlasciwe tak się zoviąca rzeka, bo wielką krajowcy  nazywają Nergis...
123 psl. do prawdy nazywal sie Krewowym grodem; Krewaj-pilis po litewsku, stad sie slawianska Krivoj-horod, a z polska Krzywyj zamek.

150 psl..Za zamkem pod nad Wiliją w gorę ciągne się przedmiescie Antokalnis , zwane...(už pilies, nuo Vilijos į kalną eina priemiestis   Antokalnis)
182 psl. Fundator murowniego kosciela Sw. Mikolaja nazywal sie Jewno, po-litewsku.
231 psl. w Lidzkim powiecie, zwikle sie pisze Radun, od rzeki Raduni czyli Rawdoni po-litewsku.




Picture
T. Narbuto pateikti senieji lietuvių rašmenys.



Siųskite savo pastabas, atsiliepimus, informaciją: litviny@mail.com    Informaciją galima naudoti su nuoroda į puslapį.
Svetainė įkurta 2014 m. Puslapis finansuojamas privačiomis lėšomis. Paspaudę reklaminius blokus, remiate mūsų projektą
×
Предыдущий
<
1
2
3
>
Следующий
×





Чтобы закрыть щелкните в правом верхнем (х) либо пространтсво НИЖЕ рисунка