×
Vladislavas Sirokomlė (1823-1862) - – lenkiškai rašęs Lietuvos poetas. Parengė kelionių užrašus apie Lietuvos gamtą, kultūros paminklus ir žmones „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ bei „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“.
IŠKYLOS IŠ VILNIAUS PO LIETUVĄ (ištraukos)
IŠKYLOS IŠ VILNIAUS PO LIETUVĄ (ištraukos)
Panerių pavadinimą Lietuvos etimologai kildina iš lietuviško Neries upės vardo.
....Per dvi mylias kelio pravažiavome vos du ar tris nedidelius
kaimelius. Atsimenu vieną, kad vadinasi Kruncikai ir glūdi papėdėje kalno, kuris, perplyšęs į dvi dalis,
išspaudžia iš savęs mažą upelį ir atveria erdvios žaliuojančios lygumos panoramą. Kitas kaimas netoli
dvaro vadinasi Lelionys. Šventadienio metą jame ūžė šiek tiek pakilesnis gyvenimas. Užeigos namuose
buvo girdėti vakarotojų triukšmas. Gatvėje bėgiojo merginos ir vaikai, švebeldžiuodami lietuviškai. Deja,
lietuvių kalba mums, rašantiems Lietuvos istorines poemas, nesuprantama. Lietuvis kaimietis pasirodo
esąs civilizuotesnis už mus. Be savo gimtosios lietuvių kalbos, jis gerai supranta lenkų kalbą ir neblogai
ja paaiškina.
Vyrų drabužiai nesiskiria nuo Vilniaus apylinkių kaimiečių drabužių. Merginoms patrauklumo teikia balta skarelė, nešiojama kaip šalikas virš baltų palaidinių. Abiejų lyčių žmonių veidai nėra patrauklūs ir nesiskiria nuo tų, kurie gyvena arti Vilniaus.
...Stakliškės žinomos iš Žygimanto Augusto laikų. Tai jo žmonos Barboros Radvilaitės valdos. Vėliau čia buvo seniūnija. Naujaisiais laikais Stakliškės tapo iždo nuosavybe. Tam tikram laikotarpiui vietovė buvo atiduota generolui Muravjovui. Kai terminas baigėsi, Stakliškės vėl grįžo valstybės iždo žinion. Vietos gyventojai pakankamai turtingi. Kalba lietuviškai. Netgi bajorai noriai kalba savo senąja kalba.
...Nuo Stakliškių kurorto iki Jiezno viena mylia kelio, kuris eina per nuostabų ąžuolyną iki Verknės upes...Taip poetizuodami gražiuosius Stakliškių ąžuolus, bijodami, kad nepaklystume, sutiktų kaimiečių klausinėjome kelio. Lietuviai vos galėjo suprasti klausimą, o dar sunkiau jiems sekėsi ištarti Verknės upės pavadinimą (lenkiškai sakoma: Wierzchnia) dėl garso ch. Mat lietuviai garsą ch savo kalboje pakeičia garsu k, kai kalba viena kuria nors slavų tarme, t. y. lenkiškai ar rusiškai.
kaimelius. Atsimenu vieną, kad vadinasi Kruncikai ir glūdi papėdėje kalno, kuris, perplyšęs į dvi dalis,
išspaudžia iš savęs mažą upelį ir atveria erdvios žaliuojančios lygumos panoramą. Kitas kaimas netoli
dvaro vadinasi Lelionys. Šventadienio metą jame ūžė šiek tiek pakilesnis gyvenimas. Užeigos namuose
buvo girdėti vakarotojų triukšmas. Gatvėje bėgiojo merginos ir vaikai, švebeldžiuodami lietuviškai. Deja,
lietuvių kalba mums, rašantiems Lietuvos istorines poemas, nesuprantama. Lietuvis kaimietis pasirodo
esąs civilizuotesnis už mus. Be savo gimtosios lietuvių kalbos, jis gerai supranta lenkų kalbą ir neblogai
ja paaiškina.
Vyrų drabužiai nesiskiria nuo Vilniaus apylinkių kaimiečių drabužių. Merginoms patrauklumo teikia balta skarelė, nešiojama kaip šalikas virš baltų palaidinių. Abiejų lyčių žmonių veidai nėra patrauklūs ir nesiskiria nuo tų, kurie gyvena arti Vilniaus.
...Stakliškės žinomos iš Žygimanto Augusto laikų. Tai jo žmonos Barboros Radvilaitės valdos. Vėliau čia buvo seniūnija. Naujaisiais laikais Stakliškės tapo iždo nuosavybe. Tam tikram laikotarpiui vietovė buvo atiduota generolui Muravjovui. Kai terminas baigėsi, Stakliškės vėl grįžo valstybės iždo žinion. Vietos gyventojai pakankamai turtingi. Kalba lietuviškai. Netgi bajorai noriai kalba savo senąja kalba.
...Nuo Stakliškių kurorto iki Jiezno viena mylia kelio, kuris eina per nuostabų ąžuolyną iki Verknės upes...Taip poetizuodami gražiuosius Stakliškių ąžuolus, bijodami, kad nepaklystume, sutiktų kaimiečių klausinėjome kelio. Lietuviai vos galėjo suprasti klausimą, o dar sunkiau jiems sekėsi ištarti Verknės upės pavadinimą (lenkiškai sakoma: Wierzchnia) dėl garso ch. Mat lietuviai garsą ch savo kalboje pakeičia garsu k, kai kalba viena kuria nors slavų tarme, t. y. lenkiškai ar rusiškai.
...Pasukę lyguma palei kažkokį apleistą palivarką, trečią kartą pervažiavome Verknę ir vėl įvažiavome į ąžuolų bei kitokių jaunų medžių mišką. Apylinkėse reljefas žemas, kalvų nedaug, dešinėje tęsiasi pievos ir laukai, kairėje – miškas ir krūmai iki pat Pikelionių kaimo. Čia pirmą kartą turėjau progą pamatyti tikrai lietuviską kaimą. Pirkios tokios pat kaip ir prie Vilniaus, kaip ir juodarusių Minsko apylinkėse, tačiau lietuviško kaimo trobos išorė kur kas tvarkingesnė.
...Paviliotas klegesio, sklindančio iš Pikelionių karčemos, įėjau vidun. Klausinėjau kelio. Ten sėdėjo keli lietuviai su taurelėmis ir pypkėmis ir tęsė linksmą, deja, man nesuprantamą pokalbį. Žmonės gražiai nuaugę, laikosi tiesiai, gana taisyklingų veido bruožų. Mandagiai pasveikinę ateivį, mažai į jį kreipė dėmesį ir kalbėjosi toliau. Lietuvių kalba rišliame pašnekesyje yra gana skambi. Lenkiškai čia kalbama sunkiai, su klaidomis ir ypatingu akcentu.
...Jau keli mėnesiai kuriu istorinę poemą. Ir svarbiausias, beveik vienintelis mano išvykos į šią apylinkę tikslas – aplankyti Punią, pamatyti pilaitę, įkvėpti iki soties šių vietų oro. Juk nemokėdamas lietuvių kalbos, kaip kitaip aš pajusiu lietuvių dvasią. ...
...Sudervės vardas etimologiškai siejamas su lietuviškais žodžiais su ir derva. Pastarasis žodis susijęs su sakinga balana, žvejų vartojama naktinės žūklės metu. O gal jis siejasi su kokiomis nors senovės lietuvių religinėmis apeigomis, atliekamomis su sakuotu deglu arba sakinga balana. Sudervės vardas pasitaiko Vilniaus apylinkėse ir kitose Lietuvos vietovėse...
....Išvažiuojame iš Sudervės, sukdami aplink dvarą, pro upokšnį ir gražų ežerą su sala, vadinamą Vilnoja (jo vardas turėtų būti susijęs su lietuvių kalbos žodžiu vilnijimas)....
...Paviliotas klegesio, sklindančio iš Pikelionių karčemos, įėjau vidun. Klausinėjau kelio. Ten sėdėjo keli lietuviai su taurelėmis ir pypkėmis ir tęsė linksmą, deja, man nesuprantamą pokalbį. Žmonės gražiai nuaugę, laikosi tiesiai, gana taisyklingų veido bruožų. Mandagiai pasveikinę ateivį, mažai į jį kreipė dėmesį ir kalbėjosi toliau. Lietuvių kalba rišliame pašnekesyje yra gana skambi. Lenkiškai čia kalbama sunkiai, su klaidomis ir ypatingu akcentu.
...Jau keli mėnesiai kuriu istorinę poemą. Ir svarbiausias, beveik vienintelis mano išvykos į šią apylinkę tikslas – aplankyti Punią, pamatyti pilaitę, įkvėpti iki soties šių vietų oro. Juk nemokėdamas lietuvių kalbos, kaip kitaip aš pajusiu lietuvių dvasią. ...
...Sudervės vardas etimologiškai siejamas su lietuviškais žodžiais su ir derva. Pastarasis žodis susijęs su sakinga balana, žvejų vartojama naktinės žūklės metu. O gal jis siejasi su kokiomis nors senovės lietuvių religinėmis apeigomis, atliekamomis su sakuotu deglu arba sakinga balana. Sudervės vardas pasitaiko Vilniaus apylinkėse ir kitose Lietuvos vietovėse...
....Išvažiuojame iš Sudervės, sukdami aplink dvarą, pro upokšnį ir gražų ežerą su sala, vadinamą Vilnoja (jo vardas turėtų būti susijęs su lietuvių kalbos žodžiu vilnijimas)....
Rusinų ir lietuvių bruožai
Palyginsime abiejų tautų kūno sandaros, aprangos, valgių gaminimo, papročių, įpročių ir savitarpio santykių ypatumus. Lietuvis kaimietis yra aukštas, ilgakaklis, šviesiais ar kaštoniniais, bet ne tamsiais plaukais, mėlynakis, baltaveidis. Rusinas – vidutinio ūgio, plačiapetis, ilgakaklis ir storasprandis. Ūsai ir barzda tamsiai ar šviesiai geltoni, veidas tamsus, lyg įdegęs . Lietuvaitei būdingas tas jaudinantis, įgimtas estetinis grožis, kurio neįmanoma nusakyti. Šių paprastų kaimo dukrų didelėse melsvose akyse tiek išraiškos ir (jei jums patinka) elegancijos, kad šį bruožą norisi priskirti prie išsiauklėjimo, tačiau aišku, jog mūsų kaimuose juo niekas nesirūpina. Rusinės šiurkštesnės, joms trūksta įgimto puošnumo, kurio stoką, ypač šventadieniais, kompensuoja drabužiais....Rusinės nori, o lietuvaitės moka būti gražios. ...
...Iš išorės ir iš vidaus tiek vienos, tiek kitos genties namai nesiskiria, gal tik lietuvis kiek tvarkingesnis . ...
...Gerokai skiriasi abiejų genčių valgiai ir gėrimai. Lietuvis mėgsta riebiai: kiauliena ant jo stalo – būtinas pasigardžiavimas. Valgo vereščaką – patiekalą iš avies smegenų ir veršienos, kurį vadina „kiepša“. Prie Vilniaus ne taip, o Lietuvos gilumoje mėgstamas šiupinys – žirnių, dešros ir stambių miežinių kruopų valgis. Rusinas mėgsta miltų patiekalus – košes, blynus, geria naminę girą, padarytą iš ruginių miltų arba iš laukinių obuolių. Ir mėgaujasi rusinas iki soties nelaiminga degtine. Lietuvis labiau mėgsta midų ir naminį alų, gardžiuojasi krupniku, t. y. degtine, pavirinta su kvapniomis šaknelėmis ir medumi. ...
...Kadangi lietuvis daugiau būna namie, o ne viešumoj, tad jam būdinga daugiau dorybių negu rusinui. Jis labiau myli savo žmoną ir vaikus, mėgsta ir su malonumu augina vaismedžius ir gėles. Rusinas dosnesnis, lietuvis šykštesnis ir žiūri į rytojų. Rusinas atviras, lietuvis užsidaręs. Rusinas ūmus, bet greit pamiršta įžeidimus. Lietuvis švelnus, bet kerštingas, sunkiai atsileidžiantis. Svetimą turtą lietuvis gerbia labiau nei rusinas. Šeimyninis vyro ir žmonos gyvenimas gražesnis lietuvio nei rusino. ...
...Lietuvis rusiną laiko esant mažiau moralų. Rusinas išjuokia lietuvį, kad jis mažiau civilizuotas. Labai retai kur yra mišrių šeimų. Rusinas noriai ima lietuvaitę, nors ir neturtingą, į žmonas. Lietuviai vengia vesti rusines, kurios, jų supratimu, yra tinginės ir išlaidžios. Kur motina lietuvė, rusino vaikai auklėjami lietuviškai arba lenkiškai, nes lenkų kalba čia yra tarpininkė. Mišriose šeimose vyras ir žmona, nemokėdami viens kito kalbos, dažnai kalba lenkiškai. Tad jaunoji karta lenkėja ten, kur Lietuvos Rusia ribojasi su tikrąja Lietuva. ...
...Dešinėje už Airėnų matyti gražus Geišiškių dvaras su gotikinio stiliaus rūmais, kuris dabar priklauso kunigaikščiams Giedraičiams. Šis dvaras bei gretimas Europos ar Eiropos dvaras yra buvęs jėzuitų nuosavybė . Šiuos du dvarus skiria gražus ežeras, iš kurio išteka maža upelė. Palei ją yra žilvičiais apaugusi užtvankėlė ir malūnėlis. Kaip aš norėjau kažko paklausti kaimietį, bet jis manęs nesuprato ir atsakė vienu žodžiu „Nesuprantu“. Lietuvis lietuvių krašte negalėjau susikalbėti su lietuviu! ...
... Kernavės pavadinimas susijęs su lietuviškais žodžiais keras ir naujas, t. y. krūmas, turįs daug atžalų. ...
Palyginsime abiejų tautų kūno sandaros, aprangos, valgių gaminimo, papročių, įpročių ir savitarpio santykių ypatumus. Lietuvis kaimietis yra aukštas, ilgakaklis, šviesiais ar kaštoniniais, bet ne tamsiais plaukais, mėlynakis, baltaveidis. Rusinas – vidutinio ūgio, plačiapetis, ilgakaklis ir storasprandis. Ūsai ir barzda tamsiai ar šviesiai geltoni, veidas tamsus, lyg įdegęs . Lietuvaitei būdingas tas jaudinantis, įgimtas estetinis grožis, kurio neįmanoma nusakyti. Šių paprastų kaimo dukrų didelėse melsvose akyse tiek išraiškos ir (jei jums patinka) elegancijos, kad šį bruožą norisi priskirti prie išsiauklėjimo, tačiau aišku, jog mūsų kaimuose juo niekas nesirūpina. Rusinės šiurkštesnės, joms trūksta įgimto puošnumo, kurio stoką, ypač šventadieniais, kompensuoja drabužiais....Rusinės nori, o lietuvaitės moka būti gražios. ...
...Iš išorės ir iš vidaus tiek vienos, tiek kitos genties namai nesiskiria, gal tik lietuvis kiek tvarkingesnis . ...
...Gerokai skiriasi abiejų genčių valgiai ir gėrimai. Lietuvis mėgsta riebiai: kiauliena ant jo stalo – būtinas pasigardžiavimas. Valgo vereščaką – patiekalą iš avies smegenų ir veršienos, kurį vadina „kiepša“. Prie Vilniaus ne taip, o Lietuvos gilumoje mėgstamas šiupinys – žirnių, dešros ir stambių miežinių kruopų valgis. Rusinas mėgsta miltų patiekalus – košes, blynus, geria naminę girą, padarytą iš ruginių miltų arba iš laukinių obuolių. Ir mėgaujasi rusinas iki soties nelaiminga degtine. Lietuvis labiau mėgsta midų ir naminį alų, gardžiuojasi krupniku, t. y. degtine, pavirinta su kvapniomis šaknelėmis ir medumi. ...
...Kadangi lietuvis daugiau būna namie, o ne viešumoj, tad jam būdinga daugiau dorybių negu rusinui. Jis labiau myli savo žmoną ir vaikus, mėgsta ir su malonumu augina vaismedžius ir gėles. Rusinas dosnesnis, lietuvis šykštesnis ir žiūri į rytojų. Rusinas atviras, lietuvis užsidaręs. Rusinas ūmus, bet greit pamiršta įžeidimus. Lietuvis švelnus, bet kerštingas, sunkiai atsileidžiantis. Svetimą turtą lietuvis gerbia labiau nei rusinas. Šeimyninis vyro ir žmonos gyvenimas gražesnis lietuvio nei rusino. ...
...Lietuvis rusiną laiko esant mažiau moralų. Rusinas išjuokia lietuvį, kad jis mažiau civilizuotas. Labai retai kur yra mišrių šeimų. Rusinas noriai ima lietuvaitę, nors ir neturtingą, į žmonas. Lietuviai vengia vesti rusines, kurios, jų supratimu, yra tinginės ir išlaidžios. Kur motina lietuvė, rusino vaikai auklėjami lietuviškai arba lenkiškai, nes lenkų kalba čia yra tarpininkė. Mišriose šeimose vyras ir žmona, nemokėdami viens kito kalbos, dažnai kalba lenkiškai. Tad jaunoji karta lenkėja ten, kur Lietuvos Rusia ribojasi su tikrąja Lietuva. ...
...Dešinėje už Airėnų matyti gražus Geišiškių dvaras su gotikinio stiliaus rūmais, kuris dabar priklauso kunigaikščiams Giedraičiams. Šis dvaras bei gretimas Europos ar Eiropos dvaras yra buvęs jėzuitų nuosavybė . Šiuos du dvarus skiria gražus ežeras, iš kurio išteka maža upelė. Palei ją yra žilvičiais apaugusi užtvankėlė ir malūnėlis. Kaip aš norėjau kažko paklausti kaimietį, bet jis manęs nesuprato ir atsakė vienu žodžiu „Nesuprantu“. Lietuvis lietuvių krašte negalėjau susikalbėti su lietuviu! ...
... Kernavės pavadinimas susijęs su lietuviškais žodžiais keras ir naujas, t. y. krūmas, turįs daug atžalų. ...