×
XIX amžiuje dėl įvairių priežasčių vyko itin spartus lietuvių nutautėjimas. Kam turime būti dėkingi už išsaugotą lietuvių kalbą?
Šie žmonės dirbo tam, kad šiandien kalbėtume lietuviškai:
Šie žmonės dirbo tam, kad šiandien kalbėtume lietuviškai:
Petras Rapolas Aleknavičius (apie 1754 m. greičiausiai Užnemunėje – 1827 m. rugpjūčio 22 d. Slavikuose, Šakių raj.) – OP, poetas.
Kunigavo Seinuose, Punske, nuo 1804 m. Slavikuose. Kūrė religines giesmes ir pasaulietines eiles, sudarė jų rinkinį „Darželis naujas ir Saujelė… giesmių patogiai svietiškų“, kurių rankraščių neišliko.
Kajetonas Nezabitauskis - (1800-1876) - žemaičių lietuviškojo sąjūdžio veikėjas, bibliografas.
Juozas Miliauskas-Miglovara (1845-1937) - rašytojas, knygnešys, visuomenės veikėjas.
Donatas Malinauskas (1869-1842). Bajoras, visuomenės veikėjas, Valstybės Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas.
Matas Slančiauskas (1850-1924) - knygnešys, lietuvių visuomenės veikėjas, aušrininkas, knygnešys, publicistas, tautosakos rinkėjas.
Jurgis Bielinis (1846-1918) - Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis.
Liudas Vaineikis (1869-1938) - knygnešys, gydytojas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
Vladas Mongirdas - (1877-1960) Kilęs iš Lietuvos bajorų Mongirdų giminės Mišučių šakos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, Wadwicz (Žuvų) herbo atstovas, gydytojas, rašytojas, Lietuvos kariuomenės karys savanoris, Sibiro tremtinys. 1899 m. su kitais lietuviais inteligentais pastatė Palangoje pirmąjį lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje“.
Augustinas Baranauskas (1861-1923) - knygnešys, tautinio judėjimo dalyvis.
Mykolas Masiulis (1846-1906) - kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešių globėjas, draudžiamosios spaudos platinimo organizatorius. Dirbo vikaru Slonime, 1886–1891 m. – Tverečiaus parapijos klebonu. Čia dirbdamas organizavo lietuviškos spaudos platinimą, globojo knygnešius, rėmė slaptas lietuviškas mokyklas, padėjo savo broliui knygnešiui Motiejui, iš kurio gaudavo daug lietuviškos spaudos.
Jonas Burba (1853-1915) - kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys. 1878 m., gavęs kunigo įšventinimus, paskirtas vikaru į Dysną (Baltarusija). Po dvejų metų perkeltas klebonu į Prozorokus (Vitebsko sr., Gluboko raj.). 1882 m. pabaigoje perkeltas į Tverečių. Po penkerių metų vėl trumpai dirbo klebonu Baltarusijoje – Višniave (Ašmenos raj.). 1888 m. paskirtas Daugėliškio klebonu. Čia gyveno 15 metų. 1903–1909 m. Švenčionių klebonas ir dekanas. Po spaudos atgavimo yra dirbęs kitose Vilniaus vyskupijos parapijose: 1910–1911 m. klebonas Nočioje (Baltarusija), 1913–1914 m. – vėl Daugėliškyje.
Kazimieras Daukša (1866-1939) - Lietuvos kunigas, spaudos platintojas.
Kazimieras Kybelis (1868-1902) - kunigas, teologijos magistras, lietuvių tautinio atgimimo ugdytojas, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys.
Benediktas Krištaponis (1870-1944) - kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešys.
Leonas Bielinis (1882-1941) - vargonininkas, visuomenės veikėjas, knygnešys.
Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius (1855-1915) - Romos katalikų kunigas, chorvedys, dainininkas, kompozitorius, poetas, bitininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas. Subūrė lietuvių inteligentų „Dvylika Vilniaus apaštalų“, kurie rūpinosi, kad Vilniaus bažnyčiose būtų nedraudžiamos lietuviškos pamaldos. Jų rūpesčiu 1901 m. Šv. Mikalojaus bažnyčioje atgimė lietuvių kalba.
Endrikis Budrius - (1783 m. Gastos, Pakalnės apskritis, Mažoji Lietuva – 1852 m. Bredūnai, prie Pilupėnų, Stalupėnų apskritis) – poetas, lietuvių tautosakos rinkėjas.
Kunigavo Seinuose, Punske, nuo 1804 m. Slavikuose. Kūrė religines giesmes ir pasaulietines eiles, sudarė jų rinkinį „Darželis naujas ir Saujelė… giesmių patogiai svietiškų“, kurių rankraščių neišliko.
Kajetonas Nezabitauskis - (1800-1876) - žemaičių lietuviškojo sąjūdžio veikėjas, bibliografas.
Juozas Miliauskas-Miglovara (1845-1937) - rašytojas, knygnešys, visuomenės veikėjas.
Donatas Malinauskas (1869-1842). Bajoras, visuomenės veikėjas, Valstybės Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas.
Matas Slančiauskas (1850-1924) - knygnešys, lietuvių visuomenės veikėjas, aušrininkas, knygnešys, publicistas, tautosakos rinkėjas.
Jurgis Bielinis (1846-1918) - Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis.
Liudas Vaineikis (1869-1938) - knygnešys, gydytojas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
Vladas Mongirdas - (1877-1960) Kilęs iš Lietuvos bajorų Mongirdų giminės Mišučių šakos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, Wadwicz (Žuvų) herbo atstovas, gydytojas, rašytojas, Lietuvos kariuomenės karys savanoris, Sibiro tremtinys. 1899 m. su kitais lietuviais inteligentais pastatė Palangoje pirmąjį lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje“.
Augustinas Baranauskas (1861-1923) - knygnešys, tautinio judėjimo dalyvis.
Mykolas Masiulis (1846-1906) - kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešių globėjas, draudžiamosios spaudos platinimo organizatorius. Dirbo vikaru Slonime, 1886–1891 m. – Tverečiaus parapijos klebonu. Čia dirbdamas organizavo lietuviškos spaudos platinimą, globojo knygnešius, rėmė slaptas lietuviškas mokyklas, padėjo savo broliui knygnešiui Motiejui, iš kurio gaudavo daug lietuviškos spaudos.
Jonas Burba (1853-1915) - kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys. 1878 m., gavęs kunigo įšventinimus, paskirtas vikaru į Dysną (Baltarusija). Po dvejų metų perkeltas klebonu į Prozorokus (Vitebsko sr., Gluboko raj.). 1882 m. pabaigoje perkeltas į Tverečių. Po penkerių metų vėl trumpai dirbo klebonu Baltarusijoje – Višniave (Ašmenos raj.). 1888 m. paskirtas Daugėliškio klebonu. Čia gyveno 15 metų. 1903–1909 m. Švenčionių klebonas ir dekanas. Po spaudos atgavimo yra dirbęs kitose Vilniaus vyskupijos parapijose: 1910–1911 m. klebonas Nočioje (Baltarusija), 1913–1914 m. – vėl Daugėliškyje.
Kazimieras Daukša (1866-1939) - Lietuvos kunigas, spaudos platintojas.
Kazimieras Kybelis (1868-1902) - kunigas, teologijos magistras, lietuvių tautinio atgimimo ugdytojas, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys.
Benediktas Krištaponis (1870-1944) - kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešys.
Leonas Bielinis (1882-1941) - vargonininkas, visuomenės veikėjas, knygnešys.
Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius (1855-1915) - Romos katalikų kunigas, chorvedys, dainininkas, kompozitorius, poetas, bitininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas. Subūrė lietuvių inteligentų „Dvylika Vilniaus apaštalų“, kurie rūpinosi, kad Vilniaus bažnyčiose būtų nedraudžiamos lietuviškos pamaldos. Jų rūpesčiu 1901 m. Šv. Mikalojaus bažnyčioje atgimė lietuvių kalba.
Endrikis Budrius - (1783 m. Gastos, Pakalnės apskritis, Mažoji Lietuva – 1852 m. Bredūnai, prie Pilupėnų, Stalupėnų apskritis) – poetas, lietuvių tautosakos rinkėjas.
Vincentas Budrevičius (1795-1850) - Gimė 1795 m. Kėdainiuose. Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakulteto studentas, vėliau - filosofijos magistras. 1820 m. prisijungė prie filomatų. Adomas Mickevičius jam paskyrė baladę „Trys Budriai". Tarp žymių Lietuvos medžioklių jį paminėjo ir „Pone Tade": „Budrevičius su lokiu eidavo imtynių".